Lygiai 222 dienos. Tiek Kauno „Žalgirio“ komandos sirgaliai laukė savo ekipos pergalės Eurolygoje. Praėjusiam sezonui baigiantis – balandžio 8 dieną – žalgiriečiai 93:78 palaužė Atėnų „Panathinaikos“ ekipą, o po to sekė pralaimėjimai bei tragiškas šio sezono Eurolygos startas.
Simboliška, jog Kauno klubas pradėjo savo kelią aukštyn turnyre nuo tos pačios ekipos, prieš kurią ir baigė savo sėkmingą pasirodymą – Graikijos čempionus „Panathinaikos“.
Antradienį žalgiriečiai po devynių pralaimėjimų Eurolygoje iš eilės šiame sezone palaužė Atėnų komandą 76:69.
„Buvo ir tų etatinių klaidų, buvo nesusižaidimo, tačiau svarbiausią akcentą galėjo pastebėti ne tik profesionalai, bet ir sirgaliai: komandoje atsirado kovos dvasia. Jei anksčiau žaidėjai tiesiog „dirbo darbą ant parketo“, tai rungtynėse su „Panathinaikos“ atsirado naujasis atspalvis: psichologinis krepšininkų siekis būtinai siekti pergalės“, – kalbėjo „Žalgirio“ olimpinis krepšinio čempionas M.Paulauskas.
Po pirmosios sėkmės Eurolygoje iš trenerio Martinio Schillerio vairą perėmęs slovėnas Jure Zdovcas ne itin džiaugėsi laimėjimu.
„Nenoriu per daug džiaugtis šia pergale. Turime toliau dirbti sunkiai ir tikėti. Turime laimėti kiekvienas rungtynes“, – aiškino „Žalgirio“ strategas J.Zdovcas.
Tuo tarpu „Žalgirio“ garbės klubo prezidentas M.Paulauskas paaiškino, kad privalu ne tik rimtai atkreipti dėmesį į šį laimėjimą, tačiau priversti ir žaidėjus tuo didžiuotis.
„Aš puikiai žinau, ką reiškia slogus pralaimėjimų jausmas ir kaip jis įtakoja pačią komandą. Tuomet atsiranda nepasitikėjimas jėgomis, baimė padaryti klaidą, ieškojimas kaltų.
Šiuo atveju privalu pasinaudoti esama sėkme, kad krepšininkai patikėtų savomis jėgomis, įsijaustų į savo vaidmenis aikštėje ir norėtų atlikti jiems skirtas užduotis visu šimtu procentų.
Tik pergalės padeda efektyviausiai prisibelsti iki žaidėjų sąmoningumo. Todėl laimėjimas prieš „Panathinaikos“ turi būti savotišku spyriu žalgiriečiams į tam tikrą vietą – kaip sakoma, progresas ir judėjimas į priekį atsiranda spyrus į užpakalį“, – juokėsi aiškindamas M.Paulauskas.
– Tačiau daugelis krepšinio specialistų tikina, kad ir „Panathinaikos“ žaidimas nebuvo jau toks galingas, kad ta pergalė atrodytų itin saldi. Kokia šiuo klausimu jūsų nuomonė?,- lrytas.lt paklausė M.Paulausko.
– Iš dalies jie teisūs. Graikai nėra tokie galingi kaip Madrido „Real“ ar kokia „Barcelona“. Atėnų klubas turi bėdų kaip ir Miuncheno „Bayern“ ar Berlyno ALBA, tačiau „Žalgiris“ šioms komandoms pralaimėjo.
Kai tik buvo pasirengę, kauniečiai ir šventė pergalę. Todėl ieškoti kažkokių pergalės nuvertinimų nereikėtų – Eurolygoje žaidžia ne kiemo komandos.
Pavyzdžiui, ir galingasis Maskvos CSKA klubas dabar yra devintoje pozicijoje, tačiau niekas nebando jo menkinti, jei jis laimi prieš žemiau turnyro lentelėje stovintį klubą. Todėl nugalėtojo negalima teisti, nes padaryta viskas, kad būtų iškovota pergalė.
– Po dviejų Eurolygos turų „Žalgiris“ pakeitė trenerį M.Schillerį į J.Zdovcą. Jis šiame turnyre su ekipa po to patyrė septynias nesėkmes iš eilės. Manote, kad per dešimt Eurolygos dvikovų austras su „Žalgiriu“ taip pat nebūtų laimėjęs nė vieno mačo?
– Nežinau. Negaliu pasakyti, ar su savo surinktais žaidėjais M.Schilleris sugebėtų greičiau įsivažiuoti. Apie komplektaciją ekipos nekalbėsiu, nes tai tikrai ne mūsų visų daržas, o tik klubo.
Vis dėlto, mano galva, J.Zdovcas yra visiškai kito kirpimo treneris nei M.Schilleris, kuris gal ir reikalingas komandai šiuo sunkiu metu. Slovėnas nebijo rizikuoti, jis nebijo į rungtynių mėsmalę įtraukti kuo daugiau ekipos žaidėjų.
Gal būtent jam turime būti dėkingi, kad sugebėjo iš užmaršties prikelti Mareką Blaževičių. Juk talentingas krepšininkas pas M.Schillerį buvo „marinamas ant suolo“, o juk „Žalgiris“ jį pasirašė ne tam, kad Marekas pradėtų žaisti po dešimties metų.
Sakau, atrodo, kad J.Zdovcas nori padaryti taip, kad visi ekipos žaidėjai būtų atsakingi už rezultatą, todėl suranda visiems galimybę pasireikšti. To austras nedarė – jis buvo labiau konservatyvus sprendimuose.
– Ką įvardintumėte dabartiniais „Žalgirio“ ekipos vedliais?
– Per visą šį jau įsibėgėjantį sezoną mažiausiai kritikos pelnytai sulaukė Lukas Lekavičius. Jis išties rodo puikų pasirengimą ir yra komandos variklis.
Taip pat niekas neturi pretenzijų Joshui Nebo – vyrukas kaip moka, taip žaidžia puolime ir gynyboje. Sakysime, pridėjus ranka prie širdies, visada galima pasakyti, kad jis tikrai atidavė visą save.
Neblogą vaizdą pastaruoju metu rodo ir Tyleris Cavanaugh. Jei ketvirtas numeris gali būti penktu, be to gali mesti tritaškius ir kurti situacijas kitiems – tai tikrai pagirtina.
Mače su „Panathinaikos“ pagaliau atsirado iš už rūko uždangos ir Edgaras Ulanovas. Ar jis pratęs savo atgimimą, aš vis dar nežinau, bet toks krepšininkas ekipai labai reikalingas.
– Grįžtant prie J.Zdovco – turite jam patarimų, kaip dar pagerinti ekipos žaidimą, kuris taptų pergalių garantu?
– Krepšinyje meistriškumo tobulinimui ribų nėra. Treneris visada gali ieškoti, laviruoti, siekti apeiti „kelyje esančias duobes“. Reikia tik noro.
Šiuo atveju J.Zdovcas ir toliau vis dar bando susipažinti su ekipa, jis dar ieško idealaus žaidimo modelio. Patarimas yra paprastas – kol kas nereikia jam trukdyti to daryti, juolab, kaip suprantu, šiai dienai jis turi pilną „Žalgirio“ vadovo Pauliaus Motiejūno palaikymą.
Dabar J.Zdovcas atsako už komandos žaidimą ir atėjus laikui visi klausimai bus tik jam.
