Praktiniame seminare G. Dedas kartu Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) ir Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) treneriais aptarė naujausias jaunimo krepšinio tendencijas ir diskutavo aktualiomis temomis.
Praktiniame seminare, kurį organizavo SKM, dalyvavo Moksleivių krepšinio lygos (MKL) U16 čempionate šį sezoną dalyvaujantys trenerių Tomo Purlio („SKM-I GEALAN“, 5/0) ir Arvydo Menkevičiaus („SKM-II Tigrai“, 3/2) auklėtiniai.
Praktinis seminaras – vienas iš #RytasYouth projekto renginių, kurių tikslas – dalinimasis gerąja praktika ir palaikančios bendruomenės kūrimas. Krepšinio mokyklų treneriai kiek anksčiau gilino žinias „Ryto“ trenerio Giedriaus Žibėno seminare.
SKM ir VKM auklėtiniai gali nemokamai stebėti „Ryto“ namų rungtynes FIBA Čempionų lygoje ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), o geriausieji iš jų pelno galimybę pasitreniruoti su reprezentaciniu sostinės klubu.
– Kokie jūsų įspūdžiai ir kaip jaučiatės? – iškart po praktinio seminaro skm.lt paklausė G. Dedo.
– Buvo tikrai geras seminaras. Pradžioje man buvo kiek sudėtinga išaiškinti, ko noriu iš jaunųjų krepšininkų, bet vėliau įsivažiavome ir viskas buvo gerai. Jeigu treneriai ir patys žaidėjai iš seminaro namo su savimi išsinešė bent vieną dalyką, man to pilnai užtenka.
– Kokias temas nagrinėjote?
– Pradžioje mokėmės išsidėstymo aikštėje. Vėliau dirbome ties „3:0 brakdown“ puolimu. Užbaigėme mano mėgstamiausiais elementais krepšinyje – greitu perėjimu į puolimą ir gynybą. Analizavome, kaip turėtume modeliuoti greitąjį puolimą ir kaip turėtume kuo greičiau ir geriau išsidėstyti sugrįžtant į gynybą. Tam skyrėme daugiausiai laiko.
– Kokį įspūdį paliko diskusijos su jaunimo treneriais?
– Treneriai turėjo daug klausimų, norėjo įsigilinti į medžiagą ir man tas labai patiko. Stengiausi viską paaiškinti kuo išsamiau – kodėl vienas ar kitas pratimas naudingas ir t. t. Manau, kad pagrindinis jaunimo trenerių tikslas – ugdyti gerus krepšininkų įpročius.
Geri įpročiai – teisingai atlikti perdavimą, greitai ir tiksliai komunikuoti krepšinio aikštėje, galų gale – atvykti į treniruotę laiku. Manau, Lietuvos jaunimo treneriai tai daro puikiai ir tie suformuoti įpročiai krepšininkams bei jų būsimiems treneriams labai pravers pasiekus profesionalų lygį.
– Ką apskritai manote apie Lietuvos jaunimo krepšinio programą?
– Visų pirma, Lietuva visada buvo, yra ir bus krepšinio šalis. Mano manymu, jaunimo rinktinės negali kasmet būti aukščiausiame lygyje ir užimti prizinių vietų Europos ir pasaulio čempionatuose. Būna kartų, kurios laimi viską ir tai puiku, bet taip nebus visą laiką. Lietuva turi sumanių trenerių, kurie žino, kaip išugdyti gerus krepšininkus.
– Galėtumėte palyginti Lietuvos ir Graikijos jaunimo programas? Kokie pagrindiniai panašumai ir skirtumai?
– Graikijoje nemaža dalis jaunimo trenerių, kuomet pradedama varžytis moksleivių čempionatuose, nori laimėti čia ir dabar, o ne ugdyti geresnius žaidėjus ateičiai, galbūt aukojant šiandieninį rezultatą. Graikijoje turime daug tokių pavyzdžių ir tai tikrai yra problema. Suprantu, kad pergalės suteikia džiaugsmo vaikams, jų šeimoms, miestui. Visa tai puiku. Bet siekdami pergalių su jaunimo komandomis turėtume neužmiršti visapusiško žaidėjo tobulėjimo ir jo ruošimo ateičiai.
Nežinau, kokia padėtis šiuo klausimu Lietuvoje, bet tai gali būti daugelio šalių problema, dėl ko prarandame talentus, kuriuos galėtume turėti.
– Ko galėtume pasimokyti iš Graikijos krepšinio ir ko graikai galėtų pasimokyti iš Lietuvos?
– Pastaraisiais dešimtmečiais iš Graikijos buvo galima pasimokyti vieno pagrindinio dalyko – aukščiausiame lygyje turėjome daug krepšininkų su labai aukštu žaidimo IQ – Theodoros Papaloukas, Dimitris Diamantidis, Vassilis Spanoulis, Nikos Zisis.
Tai buvo geriausi įžaidėjai Europoje, nors jie nebuvo patys atletiškiausi, greičiausi, bet buvo labai protingi ir suprato žaidimą. Dabar nebeturime tokių žaidėjų. Taip, turime Nickas Calathes, kuris iš dabartinių žaidėjų turbūt būtų arčiausiai mano minėtų, bet tai nėra tipinis Graikijos įžaidėjas.
Nickas – labiau į Amerikos krepšinį orientuotas produktas. Turime priimti realybę ir suprasti, kad toks protingas krepšinis, koks buvo žaidžiant mano įvardintiems krepšininkams, Graikijoje nebeegzistuoja.
Dabar turime kitą kartą – NBA čempioną, naudingiausią lygos žaidėją Giannį Antetokounmpo, Kostą Slouką ar tą patį N. Calathes ir mes, kaip šalis, turime prie to prisitaikyti.
Lietuva turi NBA žaidėjus Joną Valančiūną, Domantą Sabonį ir daug žaidėjų geruose Europos klubuose. Man Lietuva visada buvo ir yra „Top 4“ krepšinio šalis pasaulyje. Niekas nepasikeitė. Gerai, nepatekote į Tokijo olimpines žaidynes, nes pralaimėjote vienas rungtynes rinktinei, kuri savo sudėtyje turėjo Luką Dončičių.
Luka – vienas geriausių pasaulyje, todėl nėra lengva jį sustabdyti. Žinau, kad labai išgyvenate dėl visų savo nesėkmių, bet Lietuva netrukus vėl primins apie save ir visi lietuviai vėl bus laimingi. Turite naują rinktinės trenerį Kazį Maksvytį, kuris atsineša naujų idėjų, todėl Lietuvos krepšinio ateitis – šviesi.
