Bet makedonų skrydis greitai baigėsi: rinktinė dabar turi vargo net su Europos vidutiniokais.
Makedonijos, kuri užpernai pailgino oficialų valstybės pavadinimą ir tapo Šiaurės Makedonija, krepšininkai iki žemyno čempionato Lietuvoje savo sirgalių nedžiugino net mažais laimėjimais.
Todėl buvo nedaug abejojančių, kas laimės, kai 2011-ųjų rugsėjo 14-ąją Kęstučio Kemzūros treniruojami lietuviai su Šarūnu Jasikevičiumi, Rimantu Kaukėnu ir Dariumi Songaila priešakyje Kaune stojo prieš makedonus Europos pirmenybių ketvirtfinalyje.
Bet svečiai iš Balkanų sudaužė Lietuvos viltis nugalėdami 67:65.
Turnyro autsaideriais laikyti makedonai dar prieš šią akistatą pateikė ne vieną staigmeną. Nors komandą visą turnyrą tempė beveik be keitimų žaidę Bo McCalebbas, Pero Antičius ir Vlado Ilijevskis, grupių varžybose jie įveikė kur kas didesnį autoritetą turinčias Kroatijos, Graikijos ir Slovėnijos rinktines.
Nors makedonai pralaimėjo pusfinalio dvikovą ispanams ir rungtynes dėl 3-iosios vietos rusams, ketvirtoji pozicija Europoje jiems buvo neįtikėtinas laimėjimas.
Kliūva net atrankose
Po pasakiškų 2011-ųjų Makedonijos krepšininkai dar du kartus pateko į Europos pirmenybes.
Prieš 2013 m. čempionatą jiems dėl praeities nuopelnų net nereikėjo varžytis atrankoje, o į 2015 m. pirmenybes makedonai prasibrovė atrankos grupėje aplenkę Baltarusijos ir Danijos rinktines.
Tačiau jau nuo kito atrankos ciklo, karjerą rinktinėje baigus P.Antičiui, V.Ilijevskiui ir natūralizuotam amerikiečiui B.McCalebbui, net ir Baltarusijos ar Danijos lygio varžovai Makedonijos rinktinei dažnai būdavo per stiprūs.
2017 m. Europos pirmenybių atrankos turnyre makedonai į priekį praleido Vengrijos ir Didžiosios Britanijos rinktines, o prieš 2019 m. pasaulio pirmenybes privalėjo dalyvauti išankstinės atrankos etape, kuriame pripažino Estijos ir Kosovo komandų pranašumą.
Pasimokiusi iš klaidų Šiaurės Makedonijos komanda geriau pasirodė 2022 m. Europos pirmenybių atrankos turnyre: išankstinės atrankos etapuose pranoko Šveicarijos, Slovakijos, Rumunijos ir Kosovo komandas.
Vis dėlto pagrindinio atrankos etapo grupėje Šiaurės Makedonijos rinktinė liko paskutinė: kelialapius iškovojo Italijos, Rusijos ir Estijos komandos.
2023 m. pasaulio pirmenybių atrankos turnyrą Šiaurės Makedonijos rinktinė irgi pradėjo išankstiniame etape. Praėjusį rugpjūtį šalies sostinėje Skopjėje vykusiose varžybose makedonai sugebėjo aplenkti svečius iš Slovakijos ir Šveicarijos. Visos trys ekipos iškovojo po dvi pergales, bet šeimininkai užėmė pirmąją vietą dėl geriausio taškų skirtumo.
Nepatikimi samdiniai iš JAV
Šiaurės Makedonijos rinktinės jau negelbėja ir užjūrio pastiprinimas. Nors natūralizuoti amerikiečiai šiai šaliai atstovauja visuose be išimties turnyruose, pergalių jie nebeužtikrina.
Tiesa, ir dauguma B.McCalebbo įpėdinių yra gerokai žemesnio lygio žaidėjai, negu buvo Lietuvos mūšių didvyris.
2 mln. gyventojų turinti maža Balkanų valstybė savo pasus „išimties tvarka“ dalija į kairę ir į dešinę, o jos krepšinio rinktinėje žaidžiantys amerikiečiai keičiami beveik kasmet.
Per 2013 m. Europos pirmenybes Makedonijai dar atstovavo B.McCalebbas, į kitą žemyno čempionatą juos nuvedė Richardas Hendrixas, po to rinktinės marškinėlius vilkėjo Romeo Travisas, Jordanas Theodore’as, vėl R.Hendrixas, Shane’as Whittingtonas ir Jacobas Wiley.
Užjūrio samdinių karuselė įsisuko ne Šiaurės Makedonijos krepšinio vadovų valia. Europietišką pasą gavę amerikiečiai paprastai atlieka trumpą prievolę juos natūralizavusiai šaliai, bet paskui dingsta kaip į vandenį.
Kai 2020-ųjų rudenį Šiaurės Makedonijos rinktinė ruošėsi keliauti į Europos pirmenybių atrankos turnyrą Taline, šalies krepšinio vadovai bandė susisiekti ir su R.Hendrixu, ir su Sh.Whittingtonu, ir su Askia Bookeriu. Tačiau nė vienas jų nesutiko atvykti į rinktinę, todėl teko skubiai pradėti dar vieno JAV krepšininko – J.Wiley natūralizavimo procesą.
Beje, pernai Šiaurės Makedonijos pasą gavęs A.Bookeris šios šalies rinktinėje taip ir nežaidė nė vienų rungtynių.
Triukšmas dėl trenerio
Šiaurės Makedonija labai dažnai keičia ne vien natūralizuotus amerikiečius, bet ir rinktinės trenerius.
Po to, kai iš pareigų pasitraukė 2011 m. Lietuvoje makedonams pergalių kelią rodęs Marinas Dokuzovskis, komandai vadovavo net aštuoni krepšinio specialistai: Marjanas Lazovskis, slovėnas Alešas Pipanas, serbas Aleksandaras Džikičius, Marjanas Srbinovskis, Kipre įsikūręs serbas Draganas Raca, Jordančo Davitkovas, Aleksandaras Todorovas bei šįmet prie rinktinės vairo stojęs bosnis Draganas Bajičius.
Buvę Makedonijos rinktinės treneriai darbo paprastai netekdavo jau po pirmojo turnyro. Praėjusį dešimtmetį tik J.Davitkovui pavyko komandoje praleisti daugiau negu vieną atrankos etapą.
Keičiant strategus nebuvo išvengta ir skandalingų istorijų, o daugiausia triukšmo kilo, kai Makedonijos krepšinio federacija (KFM) nutraukė sutartį su A.Džikičiumi.
2014 m. vasarą A.Džikičius treniravo makedonus sėkmingai pasibaigusiame Europos pirmenybių atrankos turnyre ir kitą vasarą dėliojo pasirengimo žemyno čempionatui planus. Bet likus vos dviem dienoms iki treniruočių stovyklos krepšinio vadovai treneriui pranešė, kad jo paslaugų atsisakė.
2015 m. pavasarį eiti KFM prezidento pareigas pradėjęs Petaras Naumoskis paaiškino, kad A.Džikičius pažeidė sutarties sąlygas.
„Kada P.Naumoskis tapo KFM prezidentu? Balandį. Nuo tada jis man paskambino tik kartą, – piktinosi liepos pabaigoje darbo netekęs A.Džikičius. – Pasakė, kad federacija neturi pinigų, ir paklausė, ar sutiksiu dirbti už mažesnį atlyginimą. Tada dėl nieko nesusitarėme, bet po to su manimi niekas nesusisiekė ir likus dviem dienoms iki treniruočių stovyklos sužinojau, kad nebesu rinktinės treneris.
Federacijos vadovai, su manimi nepasitarę, pakeitė fizinio rengimo trenerį. Jau tada buvo aišku, kad naujoji federacijos vadovybė nenori su manimi dirbti ir valo kelią kažkam kitam.“
A.Džikičius spėliojo, kad vieta ruošiama artimiausiam P.Naumoskio bendražygiui Zarei Markovskiui. Vis dėlto šis liko dirbti federacijos vadovybėje. Rinktinės treneriu tapo iki tol padėjėju buvęs M.Srbinovskis.
Iškasė karo kirvį
P.Naumoskis šalies Krepšinio federacijai vadovavo vieną kadenciją – nuo 2015 m. iki 2019 m. Didesni ar mažesni skandalai Makedonijos krepšinį drebino visą šį laikotarpį, o opozicija du kartus bandė išversti garsiausią visų laikų šalies krepšininką iš KFM prezidento kėdės.
Pirmiausia sukilo Makedonijos klubai, pareiškę P.Naumoskiui priekaištus dėl viešųjų ir asmeninių interesų painiojimo. Po to KFM vadovo atsistatydinimo pareikalavo kitas garsus Makedonijos krepšininkas V.Ilijevskis, kuris 2016 m. grįžo į tėvynę po užsienio klubuose praleistų 18 sezonų ir pasibaisėjo Makedonijos krepšinio būkle.
Nors nepasitenkinimo balsai skambėjo iš visų pusių, P.Naumoskis jų neklausė: baigė KFM prezidento kadenciją, bet per kitus rinkimus kandidatūros nebekėlė.
Makedonijos sporto apžvalgininkai vos ne vieningai prognozavo, kad P.Naumoskį pakeis V.Ilijevskis. Tačiau per 2019 m. gegužę vykusius rinkimus V.Ilijevskis taip pat nekėlė kandidatūros ir palaikė buvusį bendražygį Makedonijos rinktinėje Pero Antičių.
Vienintelis NBA lygoje žaidęs makedonas P.Antičius užpernai tapo naujuoju prie pavadinimo dar vieną žodį pridėjusios Šiaurės Makedonijos krepšinio federacijos (KFSM) vadovu.
Naujosios vadovybės – P.Antičiaus, V.Ilijevskio, KFSM direktoriaus Todoro Gečevskio – santykiai su P.Naumoskio komanda ir šiomis dienomis yra labai blogi. Kai praėjusį rugpjūtį makedonai žaidė draugiškas rungtynes su Juodkalnijos rinktine, P.Naumoskis norėjo ateiti į areną, bet P.Antičius nurodė jo neįleisti.
Savotiškais nesutarimų įkaitais tapo net P.Naumoskio sūnūs. Vasaros pabaigoje P.Antičius apkaltino vieną gabiausių jaunųjų krepšininkų 18-metį Michailą Naumoskį, neva jis atsisakė atvykti į rinktinę.
„Nežinau, juoktis ar verkti, – nusistebėjo P.Naumoskis. – Mano sūnus negavo jokio kvietimo į rinktinę. Jam niekas neskambino, neparašė laiško ar žinutės. Be to, visi žino, kad jis šiuo metu gydosi traumą, todėl negali žaisti.“
Supykdė federacijos vadovus
Kalbėdamas apie žaisti rinktinėje atsisakiusius krepšininkus P.Antičius minėjo ne vien M.Naumoskį. Šio jaunuolio pavardė veikiau buvo paminėta „tarp kitko“, o ilgoje spaudos konferencijoje, surengtoje po Skopjėje vykusio pasaulio pirmenybių išankstinės atrankos turnyro, labiausiai kliuvo 23-ejų Nenadui Dimitrijevičiui.
Prieš penkerius metus į Ispaniją išvykęs, ilgai Badalonos „Joventut“ atstovavęs (praėjusį sezoną Ispanijos lygoje pelnydavo 10,6 taško) ir šįmet su „Valencia“ sutartį sudaręs N.Dimitrijevičius laikomas geriausiu Šiaurės Makedonijos krepšininku.
Jis buvo aiškus lyderis, kai rinktinė žiemos pabaigoje žaidė Europos pirmenybių atrankoje, bet vasarą makedonai šio gynėjo rinktinėje nebesulaukė.
„Mane labiausiai nuvylė N.Dimitrijevičius. Palaikiau jį nuo tada, kai jis buvo visai jaunas. Manau, kad nenusipelnėme tokio požiūrio.
Mes žadėjome nebausti krepšininkų, kurie atsisakys žaisti rinktinėje, tačiau išnagrinėjome FIBA taisykles ir elgsimės pagal jas“, – pratrūko P.Antičius.
Siūlo likti tėvynėje
Šiaurės Makedonijos sirgaliai viltingai žvelgia į jaunąją kartą. Keli makedonų talentai krepšinio paslaptis kremta garsiuose užsienio klubuose (pavyzdžiui, šalies vyrų rinktinėje jau debiutavęs 17-metis Teodoras Simičius treniruojasi „Barcelona“ krepšinio mokykloje), bet šis kelias yra labai slidus.
Tai gali paliudyti 25-erių Andrejus Magdevskis, kuris būdamas labai jaunas iškeliavo į Madrido „Real“ krepšinio mokyklą, taip pat anksti debiutavo Makedonijos vyrų rinktinėje, bet netapo žvaigžde ir dabar žaidžia Rumunijos lygoje. Pastarajame atrankos turnyre A.Magdevskis žaidė rinktinėje, tačiau pelnydavo tik 4,3 taško.
„Nerimą kelia tai, kad jauni talentai, būdami vos 14–15 metų, išvyksta iš Makedonijos ir ieško laimės užsienyje, – sakė V.Ilijevskis. – Pats išvažiavau būdamas 17-metis, bet prieš persikeldamas į Belgrado „Partizan“ jau žaidžiau Makedonijos vyrų lygoje.
Dabar į užsienį bėga vidutinių gabumų vaikai. Jie turėtų likti Makedonijoje ir čia įrodyti, kad gali tapti profesionalais krepšininkais. Esu įsitikinęs, kad kiekvienas vaikas turi geresnes galimybes įsitvirtinti čia, nei kovoti dėl būvio užsienyje.
Kadangi mačiau nemažai pasaulio ir žaidžiau daugelyje šalių, galiu visiems pasakyti, kad Makedonija nėra paskutinė pasaulio skylė ir vaikams neverta iš čia bėgti.“
Klubai pakilo trumpam
Prieš 10 metų rinktinės sėkmė išjudino Makedonijos klubų krepšinį. Daugkartinis šalies čempionas Skopjės MZT du sezonus žaidė Europos taurės turnyre, 2012 m. debiutavo Adrijos lygoje ir jau pirmuoju bandymu varžydamasis su kitomis stipriausiomis buvusios Jugoslavijos ekipmis užėmė 7-ąją vietą. Vis dėlto MZT nepavyko įsitvirtinti bent tarp Adrijos lygos vidutiniokų: Skopjės klubas pamažu smuko ir 2018 m. iškrito į Adrijos antrąją lygą.
Jau kelis sezonus nė vienas Šiaurės Makedonijos klubas nežaidžia nei Europos taurės, nei FIBA Čempionų lygos turnyre. Šiais metais tik „Kumanovo“ ir Skopjės TFT padavė paraiškas dalyvauti FIBA Europos taurės turnyre.
O tuo metu MZT vis labiau veržiasi diržą ir prieš šį sezoną dar labiau atjaunino sudėtį.
Meras padėjo sūnaus ekipai
Šiaurės Makedonijos krepšinio klubai neranda turtingų privačių rėmėjų, todėl jų gerovę dažniausiai užtikrina miestų savivaldybės. Neretai klubų pakilimą ar nuosmukį lemia politinių permainų vėjai.
Praėjusio dešimtmečio viduryje staiga pakilo Skopjės „Karpoš Sokoli“ klubas, kuris 2017 m. iškovojo Makedonijos taurę, tapo šalies vicečempionu ir vieną sezoną (2016–2017 m.) žaidė Adrijos pirmojoje lygoje.
„Sokoli“ sėkmės priežastis buvo Skopjės Karpošo savivaldybės parama. Geriausiu laikotarpiu Karpošo savivaldybė šiam klubui skyrė net 620 tūkst. eurų (Skopjės Centro savivaldybė tuomet „Rabotnički“ klubui davė 490 tūkst. eurų, Skopjės Aerodromo savivaldybė MZT klubui – 200 tūkst. eurų).
Tačiau 2017 m. didelis krepšinio entuziastas Stefčo Jakimovskis pralaimėjo Karpošo mero rinkimus, o jo įpėdinis Stefanas Bogojevas iškart paskelbė, kad krepšinio klubas pinigų nebegaus. Nutraukus finansavimą „Sokoli“ per kelis mėnesius prarado visus pagrindinius žaidėjus ir 2018 m. iškrito iš Makedonijos pirmosios lygos.
Buvusio Karpošo mero S.Jakimovskio meilė krepšiniui nesunkiai paaiškinama. Politiko sūnus Damjanas Jakimovskis yra krepšininkas ir nuo karjeros pradžios žaidžia „Sokoli“. Tiesa, komandos pakilimo laikais D.Jakimovskis tebuvo tolimas atsarginis, kurį treneriai į aikštę leisdavo tik kelias minutes ir anaiptol ne per kiekvienas rungtynes.
Aerodromo ir Centro savivaldybės (šalies sostinė Skopjė suskirstyta į dešimt savarankiškų savivaldybių) yra patikimesnės partnerės. Jos savo teritorijose esančius MZT ir „Rabotnički“ klubus remia mažiau, bet nuolat. Šįmet Aerodromo savivaldybė MZT skyrė 390 tūkst. eurų, Centro savivaldybė „Rabotnički“ – 160 tūkst. eurų.
Kitos sporto šakos kyla
Kol krepšinis sprendžia problemas, Šiaurės Makedonijos sporto mėgėjus džiugina kitų šakų rinktinės.
2019 m. Europos pirmenybėse pirmąkart žaidė Šiaurės Makedonijos vyrų tinklinio rinktinė. Ji pateko ir į šių metų Senojo žemyno čempionatą. Geru pavyzdžiu pasekė Šiaurės Makedonijos nacionalinė futbolo komanda, 2021 m. irgi debiutavusi Europos pirmenybėse.
O Šiaurės Makedonijos vyrų rankinio rinktinė nuo 2012 m. nepraleido nė vienų Europos ar pasaulio pirmenybių. Tarptautinėse varžybose daug pasiekė Šiaurės Makedonijos rankinio klubai, o labiausiai pasižymėjęs Skopjės „Vardar“ du kartus (2017 ir 2019 m.) tapo Čempionų lygos nugalėtoju.
„Vardar“ rankinio klubo savininko, Šiaurės Makedonijoje gyvenančio Rusijos verslininko Sergejaus Samsonenkos lėšomis 2014 m. Skopjėje buvo perstatyta Janės Sandanskio arena, kurioje žaidžia ne tik rankininkai, bet ir MZT krepšinio komanda.
Tiesa, rankinio padangė nėra giedra. Prieš kelerius metus „Vardar“ vadovybė smarkiai sumažino moterų komandos finansavimą ir ji pasitraukė iš Čempionių lygos, o šįmet ir „Vardar“ vyrų ekipa dėl skolų Europos rankinio federacijai ne iškart gavo Čempionų lygos licenciją.
Tekvondo kovotojas Dejanas Georgijevskis laimėjo Tokijo žaidynių sidabrą. Tai buvo vos antras olimpinis medalis per nepriklausomos Makedonijos valstybės istoriją ir pirmas, kurį nepriklausomai Makedonijai iškovojo joje išugdytas sportininkas. Pirmąjį nepriklausomos Makedonijos olimpinį apdovanojimą dar 2000 m. Sidnėjaus žaidynėse iškovojo Dagestane (Rusija) užaugęs imtynininkas Mahomedas Ibrahimovas.
