Dar praėjusią savaitę po LKF vadovo rinkimų naujasis prezidentas V. Gedvilas buvo įvardijęs, ką norėtų matyti prie abiejų rinktinių vairo, tačiau jam reikėjo tiek Trenerių asociacijos, tiek ir LKF Vykdomojo komiteto pritarimo.
„Tai yra vienas iš pirmųjų sprendimų. Mums reikia ne tik vyrų, bet ir moterų trenerio. Kalbėjome su Kaziu Maksvyčiu, su juo vedėme derybas, manau, kad jis yra pagrindinis kandidatas treniruoti rinktinę.
Manau, kad išmušė K.Maksvyčio valanda. Kažkada kalbėjau apie Rimą Kurtinaitį, tačiau dabar apie kitą trenerį kalbu. Moterų krepšinyje turiu didelę kompetenciją ir matau, kad ją reikia labai rimtai treniruoti.
Manau, kad moterų ekipos treneriu turėtų tapti Rimantas Grigas. Jis dirba su Ukrainos jaunimu ir davė mums sutikimą“, – kalbėjo 62-ejų V.Gedvilas.
Vykdomajame komitete antradienį buvo išrinktas ir LKF generalinis sekretorius, o į šį postą patvirtintas prieš aštuonetą metų juo dirbęs 44-erių Mindaugas Balčiūnas.
Lrytas.lt žiniomis, dėl Šarūno Jasikevičiaus, kuris viešoje erdvėje buvo laikomas pagrindiniu kandidatu būti vyrų rinktinės vedliu, kalbų nebuvo, nes nesutariant tarp Eurolygos ir FIBA, šis negalėtų vadovauti komandai, nes Eurolyga nepripažįsta FIBA atrankos „langų“.
Per juos vyksta Eurolygos kovos, o klubai neišleidžia strategų vadovauti nacionalinėms ekipoms.
K. Maksvyčio pavardė beveik dvejus metus figūravo ieškant kam patikėti medalių badmetį išgyvenančios Lietuvos vyrų rinktinės vairą. Pastarąjį kartą lietuviai medaliais dabinosi prieš šešerius metus, kai 2015-siais laimėjo Europos pirmenybių sidabrą Prancūzijoje.
Su rusų Permės „Parma“ klubu vasarą sutartį dar metams su galimybe likti šiame poste ir iki 2023-iųjų pratęsęs K.Maksvytis pokalbyje su portalu lrytas.lt teigė, kad svarstė pasiūlymą užimti vyriausiojo rinktinės trenerio postą.
„Kartais pasiūlymai treniruoti Kauno „Žalgirį“ ar Lietuvos rinktinę pasitaiko tik kartą gyvenime. Kai gavau pirmą pasiūlymą, norėjau treniruoti rinktinę, deja, rusai tuomet neišleido.
Mano mintys nėra pasikeitusios: kadangi dabar dirbu toliau nuo Lietuvos, labiau jos ir pasiilgstu. Aš noriu treniruoti rinktinę“, – sakė liepos viduryje K.Maksvytis.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF) kartą jau bandė vilioti Rusijoje dirbantį trenerį, tiesa, 2019 m. K.Maksvyčio kontrakte nebuvo sąlygos dėl rinktinės treniravimo FIBA atrankos languose, tad su Permės „Parma“ klubu susitarti nepavyko.
Vasarą K.Maksvytis su Rusijos klubu išsiderėjo ir dėl dviejų svarbių sutarties sąlygų – galimybės už išpirką persikelti į Eurolygos klubą ir leidimo treniruoti Lietuvos rinktinę.
„Susitarti dėl šių sąlygų šįkart nebuvo labai sunku. Dėl rinktinės – visiškai jokių problemų. Šiek tiek reikėjo pasiderėti dėl Eurolygos išpirkos“, – teigė K.Maksvytis.
Taip pat K.Maksvytį, jau turintį sutartį su rusų klubu, 2019-siais bandė persivilioti ir į „Barcelona“ komandą strategą Šarūną Jasikevičių išleidęs Kauno „Žalgiris“, tačiau rusai nesusigundė išpirka ir Lietuvos specialisto neišleido.
Numatomą K.Maksvyčiui nacionalinės ekipos stratego vietą 2019-siais rinktinėje tada užėmė Darius Maskoliūnas, kuris joje išbuvo kiek daugiau nei metus.
Lietuviai su D.Maskoliūnu šiaip ne taip šiemet pavasarį sugebėjo prasimušti į 2022-siais vyksiantį Europos krepšinio čempionatą.
Tačiau liepos pradžioje Lietuvos ekipa atrankos į Tokijo olimpiadą finale nusileido Slovėnijai 87:96 ir pirmą kartą per visą Nepriklausomybės istoriją nepateko į žaidynes, o po pralaimėjimo rinktinės trenerio postą savo noru paliko 50-metis D.Maskoliūnas.
Vasarą K.Maksvyčio karjera taip pat galėjo pakrypti į Graikiją, kur jo geidė pajėgus klubas.
„Sprendimas likti Rusijoje sunkus nebuvo. Mano nuomone, sunkiausia, kai treneris sėdi be darbo, tuomet nustojama tobulėti, prarandamas ritmas. Šią vasarą turėjau ne vieną pasirinkimą, buvo ir labai rimtas pasiūlymas iš Patrų „Promitheas“ klubo, kuris dalyvauja Europos taurėje.
Vis dėlto derybos nenusisekė, nes klubas nebūtų leidęs pasiimti savo asistentų. Be to, šios ekipos biudžetas šiek tiek mažesnis nei Permės“, – pasirinkimą komentavo K.Maksvytis.
Kazio Maksvyčio vizitinė kortelė
Kazys Maksvytis (g. 1977 m. birželio 15 d.) – Lietuvos krepšininkas, krepšinio treneris.
Rungtyniavo Klaipėdos krašto komandose „Klaipėdos konteinerių terminalas“ (2012–2014 m.), „Geras Sprendimas“ (2014–2015 m.).
2010 m. trenerio karjerą pradėjo Kauno „Aisčiuose“, vėliau treniravo „Sakalus“, „Lietkabelį“ (2017 m. – LKL 2 vieta), porą kartų – „Neptūną“ (2014 m. LKL – 2 vieta, 2013, 2019 m. – 3 vieta).
2019 m. pasirašė sutartį su Rusijos klubu iš Permės „Parma“. 2019 m. dalyvavo NBA vasaros lygoje, tuomet dirbo „Minnesota Timberwolves“ trenerių štabe
Kazys Maksvytis sėkmingai treniravo Lietuvos jaunimo rinktines: su U-16 rinktine laimėjo 2008 m. Europos čempionatą, su U-18 – 2010 m. Europos čempionatą, su U-20 – 2011 m. pasaulio ir 2012 m. Europos čempionatus.
Treniravo didžiąją dalį dabartinių mūsų geriausių žaidėjų: Joną Valančiūną, Edgarą Ulanovą, Roką Giedraitį, Arną Butkevičių.
2019 m. K. Maksvyčiui siūlyta užimti Lietuvos nacionalinės rinktinės vyr. trenerio postą, bet dėl įsipareigojimų „Parmos“ klubui jis atsisakė.
Treniruotos komandos
2010–2011 – Kauno „Aisčiai“
2011–2012 – Vilniaus „Sakalai“
2012–2015 – Klaipėdos „Neptūnas“
2015–2017 – Panevėžio „Lietkabelis“
2017–2019 – Klaipėdos „Neptūnas“
2019– Permės „Parma“
Rimanto Grigo vizitinė kortelė
Rimantas Grigas (g. 1962 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdoje) – Lietuvos krepšinio treneris.
1988–1992 m. vadovavo Kauno „Žalgirio“ dublerių komandai.
1996–1999 m. Kauno „Atleto“ vyriausiasis treneris.
Lietuvos jaunių (iki 18 metų) rinktinės vyriausiasis treneris. Treniravo tokius žinomus Lietuvos krepšininkus, kaip Šarūnas Jasikevičius, Virginijus Praškevičius, Saulius Štombergas, Tomas Pačėsas, Rytis Vaišvila, Žydrūnas Ilgauskas ir kt.
1999–2006 m. vadovavo Kauno „Žalgirio-A. Sabonio mokyklos“ komandai.
Nuo 2006 m. kovo 30 d. iki gruodžio 3 d. Kauno „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio Ainaro Bagatskio asistentas.
2006 m. gruodžio mėn. tapo komandos vyr. treneriu, tačiau 2008 m. spalio 19 d. abipusiu susitarimu nutraukė kontraktą su „Žalgiriu“.
2008 m. spalio 27 d. R. Grigas sudarė sutartį su Ukrainos krepšinio Superlygos Kijevo „Budivelnik“ klubu.
2010 m. kovo 16 d. paliko klubą.
2010 m. lapkričio 27 d. sugrįžo į Kauno „Žalgirio“ klubą ir tapo sporto direktoriumi.
2010 m. gruodžio 14 d. tapo Kauno „Žalgirio“ laikinuoju vyr. treneriu.
Trenerio pareigas ėjo iki 2011 m. sausio 15 d.
Pastaruoju metu konsultavo Baltarusijos moterų krepšinio rinktinę bei Ukrainos jaunimo komandas.
Pasiekimai
2003 m. – LKAL čempionas
2007 m. – LKF taurės laimėtojas
2007 m. – BBL vicečempionas
2007 m. – LKL čempionas
2008 m. – LKF taurės laimėtojas
2008 m. – BBL čempionas
2008 m. – LKL čempionas
2008 m. – Aleksandro Gomelskio taurės laimėtojas
