Po septynerių metų tų prokurorų kaltinimai dėl finansinių machinacijų ir dovanoto televizoriaus subliuško ir vienu geriausiu vadybininku šalyje laikomas M.Balčiūnas buvo visiškai išteisintas.
Tačiau į darbą jis nesugrįžo – tuomet jo pareigose jau penketą metų šeimininkavo plaukikas Mindaugas Špokas, o J.Kazlauko priekaištai ir A.Sabonio šantažuojantis atsistatydinimo iš vadovo pareiškimas – jei poste liks M.Balčiūnas – buvo užmiršti.
Nuo krepšinio reikalų neatsitraukę ir IBU krepšinio universitetą kartu su jau dabartiniu LKF vadovu Vydu Gedvilu įkūręs M.Balčiūnas 2020-siais nutarė ir dar kartą „lipti į tą pačią upę“.
Beveik metus po šalį su V.Gedvilu važinėjęs ir bendrą krepšinio atgimimo programą treneriams bei sporto vadovams pateikinėjęs M.Balčiūnas sulaukė savo valandos – praėjusį antradienį LKF konferencijoje prezidentu išrinktas V.Gedvilas gavo 77 balsus iš 136 delegatų, o jo varžovai – Ramūnas Butautas – tenkinosi 31 balsu, Robertas Javtokas – 28 delegatų balsais.
Jau šį antradienį po LKF vykdomojo komiteto posėdžio M.Balčiūnas ir vėl bus patvirtintas generaliniu sekretoriumi: šįkart trejiems metams – iki 2024 metų Paryžiaus žaidynių pabaigos.
„Aš tai laikyčiau teisingumo sugrįžimu, – lrytas.lt kalbėjo M.Balčiūnas. – Kaip visi žino, galiausiai po beveik penkerių metų prokurorų kaltinimai subliuško ir po to buvau visiškai išteisintas, nes iš esmės jokio nusikaltimo tikrai nebuvo.
Taip, aš tiktai džiaugiuosi, kad ir vėl galėsiu dirbti tą darbą, kurį man lyg ir neleido užbaigti.
Juk šioje dabartinėje situacijoje, visi suprantame, kad LKF ne viskas buvo gerai. Galima sakyti, kad ne iš gero gyvenimo rinkimuose buvo nemenka alternatyva ir Lietuvos krepšinio bendruomenei prireikė rinktis iš trijų kandidatų.
Džiugu, kad mumis pasitikėjo, pasitikėjo V.Gedvilo komanda. Dabar privalome šį pasitikėjimą pateisinti“.
2013-siais pasitraukti iš LKF generalinio sekretoriaus priverstas M.Balčiūnas paliko itin galingą krepšinio struktūrą – po 2011 metų Europos čempionato Lietuvoje LKF banko sąskaitoje turėjo net 12 mln. litų, džiaugėsi galingais rėmėjais, pagarba ir beribiu visuomenės pasitikėjimu.
„Iš esmės, tada buvo galima viską suvaldyti, buvo galima išspręsti tam tikrus nesutarimus. Tačiau įsikišo teisėsauga ir viešoji situacija buvo ne mano pusėje. Neturėjau pasirinkimo“, – prisiminė tą aštuonerių metų istoriją M.Balčiūnas.
Dabar būsimasis Federacijos generalinis sekretorius tikina, kad būtina LKF ir vėl grąžinti į tam tikrus bėgius, iš kurių Lietuvos krepšinio traukinys per pastaruosius penketą metų nuslydo į lankas.
Visų pirma, būsimas LKF vadovas planuoja siūlyti decentralizuoti Federacijos veiklą, pareikalavus tiek moterų, tiek ir moksleivių krepšinio lygoms kurti savo nepriklausomas organizacijas.
„Dabar būtinos dvi aiškios krepšinio kryptys. Pirmoji – daryti visus privalomus ir žūtbūtinius sprendimus, kurie sąlygotų mūsų pagrindinių rinktinių pergales tarptautinėje arenoje.
Iš esmės, tai ir yra pats svarbiausias Federacijos darbas. Šiai dienai jau esame išgryninę per Trenerių asociaciją būsimų nacionalinių rinktinių strategų pavardes.
Žinoma, ne viskas paprasta – jei su vyrų rinktine mes jau apsisprendėme dėl Kazio Maksvyčio kandidatūros, tai svarstydami dėl moterų vedlio rinkomės patį veiksmingiausią variantą – nors Rimantas Grigas nėra veikiantis treneris, tačiau jo kompetencija ir patirtis nusveria kitus kandidatus.
Antroji kryptis – atstatyti struktūrinę LKF dalį, kuri efektyviai veikė iki 2014 metų.
Negalima, kad asociacijos būtų taip tampriai susijusios su LKF ir Vykdomajame komitete balsuotų ne galvodama apie esmę, o pagal vadovų nuomonę.
Rankų kilnojimas dėl tam tikrų sprendimų tik galvojant apie tai, kad LKF tau moka pinigus, neveda niekur. Juk tai labai aiškiai matosi ir tai kenkia pačiai LKF – Vykdomasis komitetas tampa kišeninis. To būtina jau anksčiau atsisakyti – gal tik reikėjo pasižiūrėti į veidrodį“.
– Esate vadinamas LKF slaptuoju pilkuoju kardinolu. Kaip jums toks įvertinimas?, – lrytas.lt paklausė M.Balčiūno.
– Svarbu, kad ne raudonuoju kardinolu (juokiasi). Nelabai suprantu, kodėl slaptasis ir pilkasis? Dabar būtent aš LKF būsiu atsakingas už federacijos politiką ir visus jos veiksmus.
Tam ir yra šios pareigos – generalinis sekretorius, kurios numato tiesioginius darbus, susijusius su vykdomojo komiteto sprendimais. Turiu paprastą nuostatą darbuose – jei nežinai kaip pasielgti, elkis itin objektyviai tiek savo, tiek ir kitų atžvilgiu.
Sutinku, yra ir tokių, kuriems mano atėjimas į LKF nėra gera žinia, tačiau ir šiems žmonėms savo darbu pabandysiu įrodyti, kad abejonės buvo perdėtos.
Šiaip, iš tikrųjų norisi padėkoti Arvydui Saboniui ir Mindaugui Špokui, kad LKF rinkiminė konferencija buvo labai puikiai surengta ir nepaliko abejingo nė vieno mūsų krepšinio bendruomenės nario.
Jai kalbėsime atvirai, aš tikrai darbo neieškojau. Tačiau labai pergyvenau dėl mūsų šalies krepšinio nesėkmių. Prisipažinkime, kad mums visiems reikia pergalių krepšinio aikštėse: kai jų turime, tuomet visiems gerai. Net ir Lietuvos ekonomikai.
Tai gali patvirtinti savo pastebėjimais: vos tik yra laimėjimų, tuoj pat skrieja prašymai iš visų šalių pasidalinti patirtimi, padėti, rekomenduoti lietuvius trenerius, rengti stovyklas, seminarus.
Kai nieko nėra, tuomet ir rėmėjai pradeda nusisukti. Ir taip jau pas mus vyksta penketą metų – tai skaudi tendencija, nežadanti nieko gero krepšiniui. Tą būtina keisti – ir kuo skubiau.
Šiuo atveju man labai patiko vieno iš kandidatų Roberto Javtoko pozicija – su juo kalbėjomės dar per rinkimų įkarštį ir matosi, kad jam taip pat ne tas pats, kad Lietuvos krepšinis dabar yra be pergalių.
– Per rinkimus krito į akis keistoka situacija su prezidentu Arvydu Saboniu. Kalbėdamas jau po V.Gedvilo pergalės jis tikino, kad pavargo ir jam jau užteks tų devynerių metų LKF – nežada prisidėti prie jo komandos. Tačiau mūsų legenda „nebūtų pavargusi“ dirbti krepšinio labui Ramūno Butauto komandoje, kur jam buvo skirtos viceprezidento pareigos. Kaip tai pakomentuotumėte? Bandėte jį pasikviesti į savo komandą?
– Reikia į visą šią situaciją žiūrėti kaip į tam tikrą veiksmą – koks yra deklaruojamas indėlis į pačią komandą. Sakysime, kad pas mus esantys Ilja Laursas ar Valdemaras Chomičius važinėjo, aiškino, dėliojo poziciją dėl Lietuvos krepšinio ateities ir numatomus žingsnius.
Tik deklaratyviai toks A.Sabonio žingsnis buvo tikrai stiprus – jis darė įspūdį. Tai buvo tik LKF prezidento sprendimas ir neverta tai aptarinėti.
Šiai dienai reikia tik konstatuoti, kad būtina visas buvusių rinkimų emocijas atidėti į šoną ir galvoti apie krepšinio atgimimą – ir tai, galima pasakyti, kad jokių garantijų niekas dėl šio proceso sėkmės neduos. Bet daryti – būtina.
Mes su naujuoju prezidentu V.Gedvilu buvome susitikę su Arvydu, ilgai kalbėjomės, siūlėme įvairius variantus.
Šiai dienai turime mintį, kad LKF jam skirs Garbės prezidento pareigas, o po to matysime. Tikrai negalime sau leisti ignoruoti Arvydą Sabonį. Tai Lietuvos krepšinio turtas ir pažiba.
– Per pirmąją LKF prezidento V. Gedvilo spaudos konferenciją nuskambėjo mintis, kad vadovybė planuoja nedirbti naujai pastatytuose Kauno „Krepšinio namuose“, nes mėnesinė nuomos kaina Federacijai yra 7 tūkst. eurų. Tačiau galiausiai buvo įvardinta, kad tai yra vos 1,5 tūkst. eurų. Dabar kalbama, kad LKF būstinė ten ir liks. Kodėl įvyko šis šaršalas?
– Žinote, tai paprasčiausias dalykas – viskas dėl nežinojimo. Turiu pasakyti, kad V.Gedvilas buvo LKF Vykdomojo komiteto nariu, kuris turėjo būti informuotas apie federacijos veiklą ir esamus kaštus.
Vietoj to Vykdomajame komitete vaikščiojo tik gandai, tačiau niekas nežinojo tikslių sumų. Todėl ir atsirado tie 7 tūkstančiai eurų. Niekas net negalvojo ir nesiekė diskredituoti buvusią LKF vadovybę, tačiau niekas iš vadovų nė karto ir nepateikė jokių sumų dėl nuomos, kas ir kiek.
Turėjome tam tikrą nesusikalbėjimą – kažkas pasakė apie nuomos kainą kaip tikrą faktą, neturėjus galimybių pasitikrinti ji buvo paviešinta.
Dabar jau yra aiškumas, tačiau vis dėlto reikia kalbėti ir apie šio pastato funkcionalumą – jis visų pirma turi tarnauti visuomenės reikmėms.
Po to privalu skaičiuoti, kokie yra išlaikymo kaštai ir kokia grąža. Manau, dėl „Krepšinio namų“ būtina rimta diskusija, o tai turėtų padaryti prie LKF prezidento planuojama įkurti žinomų krepšinio bei visuomenės veikėjų Taryba.
Taip pat kol kas nežinome, kaip yra pastatyti „Krepšinio namai“, kam jie priklauso. Bandysime sužinoti.
– Ar LKF laukia rimti pasikeitimai administracijos struktūrose. Kiek darbuotojų bus atleista?
– Tikrai nemaža dalis darbuotojų dirbo dar ir tada, kai aš pirmą kartą buvau generaliniu sekretoriumi. Yra jau savaime įvykusių pasikeitimų – į LSU jau sugrįžo dirbti ir Sporto direktoriaus pareigas palieka Ramūnas Butautas, kažkur dirbti ruošiasi Lietuvos jaunimo rinktinių vyriausiasis treneris Rolandas Radvila. Iš esmės šias abi funkcijas savo laiku atlikau aš vienas, tad būtinumo šiems etatams nebuvo.
Mūsų komandos nuostata – gerinti administracijos darbą ir gerinti pačių darbuotojų sąlygas.
Nes iš esmės, kiek man žinoma, atlygis LKF tikrai nėra toks, kad būtų galima juo didžiuotis.
Jau skambinau darbuotojams, raminau, kad nebus jokių bereikalingų atleidimų, kad jau neliko Sporto bei rinktinių trenerio etatų.
