Taip taip, jūs perskaitėte teisingai. M. Paulausko pase įrašyta gimimo data – 1945 m. kovo 19 d., o mažai kas žino, kad 1963 metų kovo 30 dieną jis tik per atsitiktinumą liko gyvas ir šią dieną taip pat galima įvardyti kaip gimtadienį.
Per plauką nuo mirties.
„1963 metais gyvas likau tik susiklosčius tam tikroms aplinkybėms“, – „Savaitės ekspresui“ gana kraupią savo gyvenimo istoriją ėmė pasakoti M. Paulauskas. – Kartu su Sovietų Sąjungos jaunimo rinktine skridome į Neapolį, į Italiją, kur vyko Europos jaunimo krepšinio čempionatas, tačiau pavėlavome į Berlyno oro uostą ir nespėjome į reikiamą lėktuvą. Kitos dienos vakarą atskridę į Neapolį sukėlėme didžiulę nuostabą turnyro organizatoriams, nes buvo pranešta, kad lėktuvas, su kurio turėjo atvykti Sovietų Sąjungos rinktinė, dėl prastų oro sąlygų sudužo kalnuose ir visi žaidėjai žuvo.“
Anot jo, tuomet jam, aštuoniolikmečiui, tai neatrodė kažkas baisaus. Jis net nepagalvojo, kad tai tikra likimo dovana.
„Tuomet mes pirmą kartą savo akimis išvydome Italiją ir mąstėme, kokia tai įspūdinga šalis, ką čia galima pamatyti ir panašiai, o į tai, kad suspėję į lėktuvą galėjome žūti – net nekreipėme dėmesio“, – pasakojo legendinis krepšininkas.
Ir tik dabar, praėjus daugybei metų, jis teigia suprantąs šio įvykio svarbą.
„Dabar toks įvykis jau suvirpintų širdį, bet tuomet mums, jaunuoliams, tai buvo tarsi savotiškas žaismas“, – sakė M. Paulauskas.
Tiesa, tik per atsitiktinumą likę gyvi sportininkai be didesnio vargo triumfavo Europos čempionate, o Modestas buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
Klaipėdoje – nerūpestinga vaikystė
Daugelis M. Paulauską vadina viena šlovingiausių krepšinio legendų. 1962 m., būdamas 17 metų, jis, atstovaudamas Klaipėdos „Maisto“ komandai, tapo Lietuvos suaugusiųjų čempionu. Aštuoniolikmetis jaunuolis jau buvo kviečiamas į Kauno „Žalgirio“ meistrų komandą, o po metų – į Sovietų Sąjungos olimpinę rinktinę.
M. Paulauskas išsiskiria ne tik iškovotais titulais, bet ir patriotiškumu.
Per sportinę karjerą jis ne kartą sulaukė kvietimo tapti Maskvos CSKA nariu. Lietuviui buvo siūlomi kariniai laipsniai, milžiniški pinigai ir butai. Taip pat jis buvo viliojamas ir į Ameriką, tačiau liko savo gimtinėje.
„Kai sužinojau, kad esu kviečiamas į NBA, net šiurpas nukrėtė. Jei būčiau išvykęs į Ameriką, būtų nukentėję mano artimieji, būčiau negalėjęs grįžti namo. Tada buvo tokie laikai. Augau namuose, kur ant sienos kabėjo mamos jaunystėje išsiuvinėtas Vytis“, – pasakojo M. Paulauskas.
Legendinis krepšininkas visą vaikystę praleido Klaipėdoje ir nuolat teigia, kad jį drąsiai galima vadinti klaipėdiečiu.
Modestas mokėsi tuometinėje pirmojoje vidurinėje mokykloje, kuri vėliau buvo pavadinta Kristijono Donelaičio mokykla, o dabar tai Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Šioje mokykloje dienas leidau iki 17 metų. Nuolat su draugais po pamokų skubėdavome į sporto salę ir ten bumbsendavome krepšinio kamuolį. Pavasarį ir vasarą mokyklos kiemas knibždėdavo nuo mokinių gausos, nes pradėdavo veikti vienintelis po atviru dangumi įrengtas baseinas. Treniruodavosi plaukikai, vandensvydininkai... Tiesiog pavasarį baseiną išvalydavo, išrinkdavo lapus, prileisdavo vandens ir visi su malonumu plaukiodavome. Buvo nuostabūs laikai... Vėliau baseiną po atviru dangumi uždarė ir įrengė uždarą baseiną. Yra likę labai daug vaikystės prisiminimų, susijusių su Klaipėda. Tai mano širdies miestas“, – akcentavo jis.
Titulų – galybė
Nuo 1965 metų M. Paulauskas buvo Sovietų Sąjungos vyrų rinktinės narys. Kai debiutavo šioje rinktinėje, M. Paulauskui nebuvo nė 20 metų. Tąkart jis tapo Europos čempionu.
Šis krepšininkas net 7 kartus (1965, 1966, 1967, 1969, 1970, 1971, 1972 m.) buvo pripažintas geriausiu Lietuvos sportininku.
1991 metais M. Paulauskas pateko tarp 50 geriausių FIBA pasaulio žaidėjų.
Modestas profesionalaus krepšininko karjerą baigė būdamas 31-erių.
2004 metais Klaipėdos centre, Puodžių gatvėje, įrengta M. Paulausko vardu pavadinta krepšinio aikštelė.
