„Šiaip, jūs turite išskirtinai krepšiniui skirtą erdvę, o Latvijos ministrų kabinetas nutarė pasinaudoti krepšinio federacijos projektu ir statys centrą visoms komandinėms sporto šakoms.
Tačiau mes tikimės, kad didžioji dalis tos erdvės bus krepšiniui, nes ir federacija kelsis į tas patalpas“, – tikino prieš keletą mėnesių šios šalies krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas 39-erių Kasparas Ciprussas.
Iš profesionalo karjeros duoną daugiau kaip du dešimtmečius valgęs latvis 2012-siais buvo užsukęs ir į Lietuvą, kur atstovavo Panevėžio „Lietkabelio“ komandai.
Kaip pasakojo K.Ciprussas, valstybė komplekso statybai Rygos centre jau skyrė 13 mln. 650 tūkst. eurų ir pastate turėtų būti mažiausiai trys treniruočių erdvės komandinėms sporto šakoms, o varžybas galės stebėti apie 3 tūkstančiai sirgalių. Be to, bus trys FIBA reikalavimų atitinkančios aikštės bei viešbutis sportininkams.
„Tai tikrai nebus salė vyrų krepšinio rinktinei – ji sutraukia kur kas didesnį skaičių aistruolių ir mes planuojame ekipos varžybas rengti beveik dešimties tūkstančių sėdimų vietų turinčioje „Riga“ arenoje.
Moterų rinktinės akistatoms ar jaunimo čempionatams – tai puiki vieta.
Be to, planuojame ten rengti ir parodas – štai sutarėme su garsiais broliais Nauriu ir Normundu Maciais, jog šie paskolins vienai parodai jų surinktą Lietuvos krepšinio rinktinės garsiausių žaidėjų marškinėlių kolekciją.
Tai įspūdingi eksponatai – nors dabar juos būtų galima išstatyti visuomenei, tačiau karantinas ir nėra sirgalių arenose“, – kalbėjo K.Ciprussas, priminęs, kad Latvija krepšinio šimtmetį minės 2023 metų lapkričio 26 dieną.
Trijuose Europos čempionatuose Latvijos nacionalinei ekipai atstovavęs K.Ciprussas apgailestavo, kad krepšinio vadžias perėmė itin liūdnu momentu: vyrų ekipa prieš tai neprasimušė į 2019 metų pasaulio čempionatą, o šiemet turėjo praryti taip pat karčią piliulę – 2022 metų Europos pirmenybės vyks be šios šalies atstovų.
„Nėra ką sakyti – yra kaip yra. Patys suprantame, jog tokie rezultatai labai kenkia šalies krepšiniui, tačiau mes dabar labiau žiūrime į priekį, o ne sukinėjame galvas atgal.
Belieka mąstyti, kaip tokių klaidų daugiau nedaryti“, – rinkdamas žodžius kalbėjo Latvijos krepšinio federacijos generalinis sekretorius.
– Jau ketvirtadienį buvo paskelbta, kad Latvijos rinktinę treniruos italas Luka Banchi. Lietuvoje vyrauja nerašyta taisyklė, kad nacionalinei ekipai vadovauja tik lietuviai, jokių užsieniečių. Kaip pasakė vienas mūsų garsus krepšinio žmogus – „tik per mano lavoną“. Kodėl Latvija nutarė žengti tokį nepopuliarų žingsnį“, – lrytas.lt paklausė K.Ciprusso.
– Jūs nelyginkite Lietuvos ir Latvijos krepšinio. Tai du skirtingi dalykai. Jūsų trenerių galima surasti daugelyje valstybių, jie yra labai profesionalūs.
Užsienyje treniruojančius latvius galima suskaičiuoti net ne ant vienos rankos pirštų, o tiesiog skaičiuojant iki trijų.
Mes turime labai daug talentingų jaunų specialistų, tačiau jiems dar būtų sunkoka siekti su nacionaline ekipa aukščiausių tikslų.
Trenerių taryboje ieškojome variantų ir galiausiai nutarėme eiti visiškai kitu keliu. Nauju keliu, kuris, galbūt, bus sėkmingas. Pasižiūrėsime, kas iš to gausis. Su savais jau bandėme ir nesiseka.
– Kodėl italas?
– Tiesiog turėjome rimtą krepšinio agentų apklausą, jie pasiūlė galimus kandidatus, o tada trenerių taryba išrinko tą žmogų, kuris lipdys rinktinę.
– Ar tarp kandidatų nebuvo Lietuvos trenerių?
– Jei būtų garsiausi lietuviai treneriai, matyt, jūs jau apie tai žinotumėte. Nenoriu sakyti, kad neįvertinome ar ignoravome lietuvius, tačiau nė vienas iš mūsų apklaustų agentų nepaminėjo lietuviškos pavardės.
Būtų keista, jei visi siūlo kandidatus, o mes patys kreipiamės į lietuvių specialistus.
Todėl tokia ir gavosi situacija, kad iš nemažo rato kandidatų pasirinkome trenerį iš Italijos.
– Ar buvo kokių pokalbių ir su garsiausiais Latvijos rinktinės žaidėjais dėl trenerio kandidatūros?
– Žinoma. Kalbėjomės ir su Kristapu Porzingiu, broliais Bertaniais. Su jais palaikome ryšį daugeliu klausimų, susijusių su nacionaline komanda. Jie palaikė tą poziciją.
Klausinėjome jų ar jie padėtų komandai per rugpjūtį prasidedančią pasaulio krepšinio čempionato atranką, bet tai kol kas tas klausimas atsidėjo, nes vyksta NBA kovos.
Bent jau planuojame į rinktinę susikviesti rugpjūtį tuos žaidėjus, kurie kovoja Eurolygoje.
Ši būsima atranka į pasaulio čempionatą mums yra itin svarbi – privalome po begalės tuščio laiko prasibrauti į tokio lygio turnyrus.
– Jei statysite tokį nemenką statinį krepšinio šimtmečiui, tai tuomet Latvijos krepšinio federacijos biudžetas yra tikrai solidus?
– Visų pirma reikia pasakyti, kad valstybė pinigus statyti kompleksą skirs Mokslo ministerijai ir valdys jį būtent ministerija, o ne krepšinio federacija. Dėl mūsų biudžeto, tai nenorėčiau jo įvardinti, bet jis kelis kartus mažesnis už mūsų kolegų iš Lietuvos.
– Lietuvos krepšinio federacija planuoja apie 3,2 mln. eurų biudžetą.
– Taip, bet Lietuvos krepšinio federacija nerengia Lietuvos krepšinio lygos turnyro – tam yra atskira struktūra.
Šiuo atveju mes rengiame bendrą Latvijos-Estijos krepšinio čempionatą ir nemažai lėšų tenka būtent organizacijai. Todėl turimos lėšos dar mažesnės už lietuviškas.
– Neseniai LKL prezidentas Remigijus Milašius tikino, kad vyksta pokalbiai dėl galimo Baltijos krepšinio lygos turnyro atgaivinimo. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?
– Mes esame už tokį projektą, tačiau reikia suprasti, kad jis ir nemažai kainuos. Taip pat reikėtų galvoti, kaip derinti šį turnyrą su Latvijos-Estijos pirmenybėmis.
Vis dėlto, manau, kad tai galėtų būti tik ateities projektas, juolab, jog už lango visose trijose valstybėse turime rimtą koronaviruso pandemiją ir karantinus.
