Pirmadienį Dariaus Maskoliūno auklėtiniai 77:76 palaužė Danijos krepšininkus ir iškovojo paskutinį bilietą į 2022-ųjų Europos krepšinio čempionatą.
Sunkios Lietuvos krepšinio rinktinei buvo ne tik rungtynės prieš danus, bet ir viskas atrankos ciklas, kuriame lietuviai savo likimą turėjo spręsti paskutinėje dvikovoje.
„Žaidimas yra prastas“, – trumpai Lietuvos krepšininkų pasirodymą visos atrankos metu apibūdino krepšinio ekspertas bei treneris Tomas Purlys.
Jau pirmoje atrankos ciklo kovoje prieš Belgijos krepšininkus D.Maskoliūno kariauna parodė, kad Lietuvos krepšininkų C grupėje, kurioje be jų taip pat buvo čekai, belgai bei danai, nelaukia lengvas pasivaikščiojimas.
Tąsyk Belgijoje lietuviai turėjo pripažinti aikštelės šeimininkų pranašumą 65:86.
„Prisiminkime pačias pirmąsias rungtynes, kai tragiškai pralaimėjome Belgijos krepšininkams.
Kas praeityje būtų pagalvojęs, kad mes pralaimėsime Belgijai, o lemiamos rungtynės su Danija bus laimėtos per stebuklą. Suprantu, jei būtume žaidę su Ispanija arba Serbija, tačiau dabar...“, – sunkiai žodžius rinko ilgametis Vilniaus „Sakalų“ strategas L.Šalkus.
Pirmadienį Vilniuje vykusioje svarbiausioje atrankos ciklo dvikovoje danai turėjo puikią galimybę išplėšti pergalę, tačiau Lietuvos krepšininkus nuo 1993-ųjų metų neregėtos katastrofos išgelbėjo rinktinės kapitonas Mantas Kalnietis, kuris paskutinėmis sekundėmis blokavo pergalingu galėjusį tapti Adamos Darboe metimą.
Danų neslėgė įtampa
Lapkričio mėnesį danai jau buvo tėškę antausį lietuviams, kai Vilniuje juos palaužė 80:76. Pirmadienį Danijos rinktinės stratego Erezo Bittmano auklėtiniai įrodė, kad tai nebuvo atsitiktinumas.
Nors Danijos rinktinei ši dvikova taip pat buvo žūtbūtinė, tačiau krepšinio ekspertų teigimu, ant jų pečių krito kur kas mažiau spaudimo.
„Nusiteikimas buvo, bet aikštelėje trūko laisvumo. Lietuvius slėgė didesnė įtampa, tuo tarpu danai žaidė kur kas labiau atsipalaidavę“, – portalui lrytas.lt kalbėjo L.Šalkus.
T.Purlys pabrėžė, kad Danijos krepšininkai D.Maskoliūno auklėtinius iš vėžių išmušė savo fiziškumu, sėkmingiau išnaudojo turimas pranašumo situacijas bei geriau žaidė individualiai.
„Rungtynių metu kritome į duobę, kai varžovai pradėjo viską keistis, o mes turėdami gerus centro puolėjus negalėjome jų išnaudoti, nes jiems trūko fiziškumo.
Iš Danijos pusės jokios didžiulės taktikos nebuvo, jie tiesiog sėkmingiau išnaudojo gautas pranašumo situacijas ir geriau sužaidė individualiai.
Gavosi taip, kad vietoj to, kad mes diktuotume savo sąlygas, turėjome prisitaikyti prie danų krepšinio. Aikštelėje turėdami aukštus žaidėjus dar kartą parodėme, kad universalumas yra didžiulė spraga Lietuvos krepšinyje“, – kalbėjo krepšinio ekspertas.
Po patirto pralaimėjimo Danijos rinktinės treneris E.Bittmanas nusilenkė savo auklėtiniams bei pridūrė, kad šioje dvikovoje Danijos rinktinės aukštaūgiai buvo pranašesni už Lietuvos vidurio puolėjus.
„93-94 procentai žmonių galvojo, kad šią dvikovą lengvai laimės lietuviai, tačiau mūsų vaikinai žaidė nuostabiai. Mūsų aukštaūgiai Kevinas Larsenas ir Jonas Zohore, kurie rungtyniauja antroje Ispanijos lygoje, su visa pagarba jums, buvo geresni už Lietuvos rinktinės aukštaūgius, kurie žaidžia ACB lygoje.
Šiems krepšinio specialisto žodžiams pritarė ir portalo lrytas.lt kalbintas L.Šalkus. Buvęs Vilniaus „Sakalų“ žaidėjas pasigedo užsienyje ir Lietuvoje žibančių krepšininkų.
„Paskutinėse rungtynėse su Danija mums pasisekė. Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, kad mums pasisekė, bet sekasi stipresniems.
Labai gerai pastebėjo Danijos rinktinės treneris, kai pasakė, kad antroje Ispanijos lygoje rungtyniaujantys Danijos rinktinės žaidėjai buvo geresni už aukščiausiuose lygose žaidžiančius lietuvius.
Kur pirmadienį buvo Laurynas Birutis? Kur mūsų išgirtieji talentai?
Rungtynėse, kuriose galėjome palikti be Europos čempionato, lemiamu momentu visi išsigandę – kas mes į krepšį? Dairosi aplinkui.
Kur žaidėjai, kurie žaidžia Ispanijos, Italijos čempionatuose? Kur tie žaidėjai, kurie žaidžia Vilniaus „Ryte“?
Mes šnekame finalas – „Rytas“ – „Žalgiris“. Koks finalas? Jūs pirma laimėkite prieš danus“, – piktai kalbėjo krepšinio ekspertas.
Pasigenda universalumo ir drąsos
Patirtos skaudžios pamokos atrankoje į 2022-ųjų Europos krepšinio čempionatą atvėrę ne vieną Lietuvos krepšinio žaizdą.
Ekspertų teigimu, Lietuvoje šiuo metu stinga universalių bei individualiai stiprių krepšininkų. Svarbiausiais momentais ir vėl tenka dairytis į rinktinės senbuvius, tačiau jie joje žaisti amžinai negalės.
„Lietuvos krepšinyje ne vienerius metus turime universalių žaidėjų, kurie gali komandą patemti individualiu meistriškumu, badą.
Lietuva pasižymi specializuotais žaidėjais, tokiais kaip Artūras Milaknis, Eimantas Bendžius, M.Kalnietis, kuris turi daugiau privalumų žaidžiant „du prieš du“. Tai yra krepšininkai, kurie yra siauros specializacijos žaidėjai, jie tinka geroje komandoje tinka prie individualiai stiprių žaidėjų“, – portalui lrytas.lt kalbėjo T.Purlys.
Krepšinio ekspertui antrino ir treneris L.Šalkus.
„Viso atrankos ciklo metu žaidėme labai banguotai ir atrodo, kad pas kai kuriuos žaidėjus trūksta atsakomybės. Lemiamu momentu iniciatyvos ir vėl turėjo imtis senbuviai.
Atrodo, kad viskas gerai, valio – įveikėme Daniją ir patekome į Europos čempionatą, tačiau reikia žiūrėti, kas bus toliau, nes šia diena gyventi negalime, o turime žiūrėti į ateitį. Jei mes jau dabar vargstame su Danija, kas bus, kai susitiksime su stipriomis komandomis.
Svarbiausiu momentu žaidėjų akyse atsirado baimė ir atsakomybės bijojimas. Rungtynių pabaigoje Danijos gynėjai draskė mūsų baudos aikštelę ir jautėsi laisvai, tuo tarpu pas mus pritrūko lyderio, kuris lemiamu momentu gali prisiimti atsakomybę“, – samprotavo jis.
Keistas trenerio pasirinkimas ir kritika sistemai
2019-ųjų metų spalį Lietuvos krepšinio federacija (LKF) pranešė, kad naujuoju Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu tapo Dainių Adomaitį pakeitęs Darius Maskoliūnas.
Šis sprendimas sulaukė dvejopos krepšinio bendruomenės reakcijos, nes vyriausiuoju treneriu D.Maskoliūnas paskutinį kartą buvo dirbęs tik 2015 metų sezone, kai treniravo „Sopot Trefl“ ekipą Lenkijoje.
Po šio karjeros etapo jis visą laiką buvo Šarūno Jasikevičiaus asistentu.
Pasipylus pralaimėjimams su Lietuvos krepšinio rinktine, D.Maskoliūnas taip pat sulaukė nemažai kritikos dėl patirties ir praktikos stokos.
„Esu dirbęs su D.Maskoliūnu ir apie jį esu geros nuomonės, bet truputėlį keista, kai buvo nuspręsta jį paskirti vyriausiuoju Lietuvos krepšinio rinktinės treneriu. Jis jau ilgą laiką jokiame klube nėra dirbęs vyriausiuoju treneriu.
Čia yra lygiai tas pats, kai esi geras chirurgas, tačiau jau penkerius metus nesi atlikęs nė vienos operacijos. Tai tavęs nepadaro blogu gydytoju, bet tu neturi jokios praktikos.
D.Maskoliūnas puikiai supranta krepšinį yra dirba šalia vieno iš geriausių trenerių Europoje, bet viena yra matyti, o kita yra jausti – priimant sprendimus bei darant reikiamus keitimus.
Todėl rungtynių vedimo praktika visada yra reikalinga“, – kalbėjo T.Purlys.
Ilgametis Vilniaus „Sakalų“ treneris L.Šalkus pasigedo stabilumo skelbiant žaidėjų pavardes į atrankų langus.
Pasak jo, D.Maskoliūnui reiktų atsisakyti išplėstinio kandidatų sąrašo.
„Man labai nepatinka, kad trūksta stabilumo renkantis žaidėjus atrankos languose. Vieną langą vienus imame, kitą – kitus. Paimkime branduolį ir sukime viską aplink jį, o dabar kuria išplėstinius sąrašus po 20 žaidėjų.
Taip, visko būna. Žaidėjai susižeidžia, jų neišleidžia klubai, bet reiktų turėti konkretų krepšininkų sąrašą, kuris būtų arti pagrindinės rinktinės“, – argumentavo krepšinio specialistas.
Vis daugiau kritikos sulaukianti FIBA atrankų sistema, kurioje negali rungtyniauti geriausi šalių krepšininkai kelią į Europos krepšinio čempionatą užkirto ne vienai pajėgiai valstybei.
„Šitos nesąmones turbūt nepatinka niekam. Pasižiūrėkit, kas darosi – į Europos čempionatą nepatenka Latvija, o ten žais komandos, kurios nėra to vertos.
Dabar paskaitai Ispanijos krepšinio rinktinės sudėtį ir nepažįsti nė vieno krepšininko“, – pyktį liejo L.Šalkus.
T.Purlys taip pat kritikavo dabartinę atrankų sistemą, tačiau abejoja, kad ji bus pakeista, todėl Lietuvos krepšinio rinktinė prieš artimiausius atrankų langus turės prisitaikyti ir padaryti reikiamas išvadas.
„Pasikartosiu – viską gadina ši FIBA sistema. Reikia laukti kada pagaliau ši nesąmonė pasibaigs ir kada visi geriausi žaidėjai galės dalyvauti atrankoje, o atrankos sistema bus pakeista.
Jei ši sistema nepasikeis, viskas priklausys, kiek mes sugebėsime išugdyti vidutinės klasės žaidėjų.
Kalbant apie ateitį, sunku pasakyti, ką reiktų pakeisti iš techninės pusės. Nes kai turi dvi dienas, svarbiausia yra tikėtis, kad atvykę žaidėjai bus geros sportinės formos.
Žinoma, stebint rungtynes treneris turi sugebėti priimti teigiamos sprendimus ir kažką pakeisti jų metu, tačiau jei žaidėjai nesugebės šių sprendimų įgyvendinti – tai jau nebėra trenerio problema“, – argumentavo T.Purlys.
