Ji garantavo kelialapį į Europos pirmenybes: šioje grupėje be nieko liko tik danai, kurie praėjusių metų lapkričio 27 d. Vilniaus „burbule“ lietuvius buvo įveikę 80:76.
Geriausiai pasirodė mūsų grupėje taip pat kartą Lietuvą nuskriaudusi Belgija, o du laimėjimus iškovojusi Čekija yra viena iš keturių šalių, kurios priims „EuroBasket 2022“, tad ji kovojo be konkurencijos.
„Tai kas vyksta su šia atranka, tai yra visiška tragedija: pasirengimo jokio, jokių kalbų apie rinktinės paruošimą. Man jau keli metai žodis FIBA yra klaikiausias – tokio jovalo krepšinyje dar niekada nebuvo“, – kalbėjo buvęs Lietuvos moterų krepšinio rinktinės strategas Algirdas Paulauskas.
Krepšinio specialistas, treniravęs tiek Lietuvos, tiek ir Lenkijos bei Rusijos klubus, įsitikinęs, kad dėl tokio tragiško rinktinės pasirodymo Europos atrankoje nevertėtų prie kryžiaus kalti ekipos trenerį Darių Maskoliūną, nes šiam tiesiog nebuvo jokio laiko parengti komandos.
„Žiūrėkime teisybei į akis – na, tai nėra ta pagrindinė Lietuvos rinktinė. Ji neturėtų taip vadintis – gal rezervinė, gal antroji-trečioji, tik ne pagrindinė.
Tiesiog krepšininkams ant marškinėlių prilipdė žodelį „Lietuva“. Bet nuo to žaidėjai per naktį netapo geresni. Treneris D.Maskoliūnas per kelias dienas turėjo sulipdyti tą visą „mišinį“ į bendrą visumą.
Taip, vaizdas su danais buvo nekoks, taip pasisekė, tačiau faktas lieka faktu – yra kelialapis į Europos čempionatą ir kritika gali būti tik šnekant apie visumą“, – teigė Europos čempionas A.Paulauskas.
Su moterų rinktine jis 1997-siais Vengrijoje tapo pirmenybių nugalėtoju, o vesdamas nacionalinę ekipą planetos pirmenybėse Brazilijoje užėmė aukštą 7 vietą.
– Jei Lietuvos krepšininkams viskas būtų pasibaigę ne taip sėkmingai, kokios tuomet būtų įžvalgos?, – lrytas.lt paklausė A.Paulausko.
– Kalbėtume apie tai, iš ko turėjo rinktis D.Maskoliūnas. Jo pasirinkimas per tuos nesąmoningus „langus“ buvo labai skurdus – net ne geri, o tik labiau antrojo ešelono žaidėjai.
Tas karas tarp FIBA ir Eurolygos ne tik mūsų trenerį įvarė į kampą: jis tiesiog negalėjo remtis aukščiausio lygio žaidėjais. Pasižiūrėkite, tokie latviai nepateko, galingi ispanai turėjo problemų, kroatai lemiamu momentu skendo.
Tai tik dar kartą įrodo, kad šių metų olimpinėje atrankoje privalome turėti tik pačius geriausius šalies žaidėjus – kitu atveju prošvaisčių laimėti atranką į Tokijo žaidynes vasarą Kaune visiškai nebus.
Čia jau netiks variantas, kad galima imti žaidėjus ir nuo „žagrės“ ir nuo „kūjo“. Tik geriausius ir be jokių išlygų.
Ir pasirengimui reikės skirti ne kelias dienas, o mažiausiai tris savaites. Tad formulė būtų tokia – geriausi žaidėjai be traumų ir rimtas pasirengimas.
– Bet iš šios Lietuvos rinktinės į tą, kuri kovos olimpinėje atrankoje, pretenduoja kokie keturi krepšininkai. Kodėl tuomet nebuvo rodomas geras žaidimas su, sakysime, pilka ir mažai kuo išsiskiriančia Danija?
– Jei danai buvo pilki, tai kokios spalvos mūsų komanda? Matote, pilka spalva taip pat spalva. Ir jei tai labai motyvuota ir susižaidusi pilka komanda, tuomet jos varžovui yra labai sunku, nes nežinai, ko laukti iš tų krepšininkų.
Taip ir įvyko dvikovoje tarp danų ir lietuvių. D.Maskoliūnas šiai atrankai siekė lipdyti komandą ir dažyti ją spalvomis, tačiau danai parodė, kad to nereikia.
Tą patį parodė ir belgai. Jei neturi ryškių žvaigždžių, tai ir nedaryk jų per prievartą – geriau pilki visi, nei vienas spalvotas.
– Teigėte, kad jums ši atranka į Europos čempionatą buvo nevykusi. Kodėl?
– Todėl kad FIBA ambicijos parklupdyti Eurolygą kainavo visoms šalių krepšinio federacijoms įvaizdžio praradimą. Kas per rinktinės žaidė? Tai tik šalių pavadinimai, o ne tikrosios komandos, kuriose surinkti patys geriausi krepšininkai.
Dėl šios atrankos buvo pakirstas visų valstybių rinktinių prestižas. Pasižiūrėkite kad ir į Lietuvos ekipos įvaizdį – kritikavome ją galvodami apie geriausius žaidėjus, nors jų ten su žiburiu nebuvo.
Ir dabar turime tokią nuostatą visuomenėje , kad „eina ta mūsų rinktinė su tokiu žaidimu“... Ar kas pasitikės tokia komanda dabar? Ar rėmėjai norės padėti tokiai rinktinei? FIBA tai mažiausiai rūpi.
– Vadinasi, tiek mūsų šalies krepšinio federacija, tiek ir kitų šalių krepšinio organizacijos privalo pasiųsti FIBA aiškią žinutę, kad tai nevykęs projektas. Jei Lietuva to nedaro, tai gal mūsų šalies krepšinio federaciją viskas tenkina?
– Tai turi daryti ne viena Lietuva. Plius, reikia pasakyti, kad mūsų krepšinio vadovai nėra iš drąsiausių. Greičiausiai jie puikiai supranta, kad išsišokus gali likti kaltas, nors tave ir palaikys kažkiek šalių.
O jau tada FIBA gali ir keršyti. Todėl prezidentas Arvydas Sabonis su šalies krepšinio federacija nebus pirmose eilėse, kurie kritikuos FIBA, nes žino, koks bumerangas gali atskristi po kurio laiko.
Mano galva, jokių pasikeitimų ir jokių draskymosi nebus iki olimpiados pabaigos. Tada bus šiokių tokių aptarimų, svarstymų iš FIBA pusės, tačiau galiausiai kol kas kamuolys yra Eurolygos pusėje.
Tik nuo šios komercinės organizacijos sprendimo priklausys, kaip Europos krepšinis gyvens per dar vieną atranką į Europos ar pasaulio pirmenybes.
– Šįkart turime gan netikėtą teigiamą pastarųjų metų rezultatą – neiškritome, o patekome į pirmenybes sportiniu principu. Tačiau jau nuo 2017-ųjų mus nedžiugina ne tik vyrų bei moterų rinktinės, tačiau ir kitų amžiaus grupių ekipos. Mūsų krepšinis krizėje?
– Kažkada ne tik Lietuvos vyrų ekipa neturėjo jokių problemų su belgais ar danais, bet ir moterų rinktinei pastarosios komandos nekėlė rūpesčių.
Galiu pasakyti, kad Graikija iki 2001 metų neturėjo moterų rinktinės. Tada atsirado programos, atsirado ilgalaikiai projektai, noras vystyti krepšinį ir ledai pajudėjo.
Mes krepšinį turėjome, tik šiuo metu viskas sukasi atbuline pavara: lyg ir žaidėjų dar nacionalinėms komandoms yra, bet atėję į federaciją dirbti tam tikri žmonės jaunajai kartai aiškina savo asmenines vizijas, kaip galima žaisti ir kaip negalima. Nes galvoja, kad tai yra absoliuti tiesa.
Tai visos šios veiklos pasekmė gali būti situacija, jog po 5-7 metų pas mus rinktinėse jau trūks talentų, nes žaisti reikia tik „kaip galima“. Ir jau tada tikrai kalbėsime apie žanro krizę.
– Tai dabar dar matote gražią Lietuvos rinktinių ateitį?
– Nekalbu apie jaunimo komandas – jau seniai reikėjo skambinti varpais, kad vaizdas nėra geras. Pasižiūri į rezultatų lenteles ir viskas tampa aišku, kur didžiosios problemos.
Vyrų rinktinėje dar yra patyrusių krepšininkų ir, į ekipą įsiliejant talentingam jaunimui, šie perduoda patirtį bei sugeba „uždegti“ vieną ar kitą žvaigždutę.
Klausimas, kuris turėtų būti užduotas po penkerių metu: kai pasirodymą baigs pripažinti asai, ar beturėsime tuos, kuriems turėtų perduodama patirtis, nes Lietuvos krepšinio ateitis išties kol kas miglota.
