„Šįvakar krepšinio dievai buvo mūsų pusėje“, – apie rungtynes Vilniuje, kurias įsimins visi, kalbėjo Darius Maskoliūnas.
Lietuvos rinktinė 77:76 vos palaužė Danijos rinktinę. Bilietą į Europos čempionatą Lietuva sugriebė tik po to, kai Mantas Kalnietis blokavo Adama Darboe metimą, neleisdamas persverti rezultato. Ir tai net nebuvo stipriausios sudėties Danijos rinktinė.
„Nesakau, kad reikia klykti iš džiaugsmo, bet frazes apie fiasko ir katastrofas dar reikėtų pasilaikyti. Šiuo sunkiu laikotarpiu ne tik krepšinyje, bet ir pasaulyje dėl pandemijos, visi ir taip neramūs bei suirzę. Žibalo pylimas į ugnį nepadeda. Niekam nėra naudos, bet jūs, jie, daro savo darbą. Aš nesakau, kad mus reikia girti, bet reikia kažkiek matyti ir suprasti“, – rinktinę nuo aštrios kritikos gynė D.Maskoliūnas.
Jis per rungtynes keikėsi, mojavo rankomis, šaukė, o vėliau ramiu balsu aiškino savo žaidėjams, ką šie privalo daryti, kad krepšinio šaliai „nebūtų taip kaip galėjo būti.“
Pirmojo atrankoje susidūrimo su Danija, kai lietuviai krito 76:80, baimė nesitraukė nuo D.Maskoliūno auklėtinių nugarų. Pralaimėjimas būtų reiškęs, kad Lietuva lieka be Europos čempionato.
Jeigu du kėlinius Lietuvos rinktinė tarsi valdė situaciją dėl trapaus rezultato, trečiasis ketvirtis tapo košmaru. Panašu, kad lietuviai nepasimokė iš šeštadienio rungtynių su čekais ir leido įsisiautėti Danijos komandai. Pastaroji kiekvieną dažnai itin sudėtingą taiklų metimą pasitikdavo su didžiausiu džiaugsmu bei surengė tokį spurtą, po kurio išsiveržė į priekį.
Tuomet po antrojo iš eilės Kevino Larseno tritaškio danai pirmavo 55:50. Po trijų kėlinių danai pirmavo 60:58.
Ir nors ketvirtąjį lietuviai pradėjo spurtu, į Vilnių atvykę svečiai jautė kraujo skonį ir gąsdino krepšinio šalį sulig kiekviena savo ataka. Stipriai sirgaliams į atmintį įsirėš lemiamo ketvirčio vidurys, kai danai priartėjo 66:69, lietuviai dar neseniai turėjo 9 taškų pranašumą.
„Įsisuko olimpinis tritaškis – gavome du su pražanga, nes neatsikovojome kamuolio. Kai kuriais momentais aš...Išanalizuosime, viską matysiu kitomis akimis. Dabar lyg ir mes sustodavome, bet lyg ir žaidėme kantriai, provokavome baudas. Puolime žaidimas atrodė visai nieko, gynyboje pradėjome keistis, – sakė D.Maskoliūnas. – Sakyčiau, kad jų metimai buvo laimingi, o tada – didesnis spaudimas, mes prametame baudą, lengvą metimą. Sunku kažką komentuoti. Faktas, kad Manto blokas buvo švarus, tad jie neturėtų reikšti pretenzijų“.
Lietuvos rinktinė pateko į Europos čempionatą, tačiau D.Maskoliūno dabar laukia olimpinė atranka. Čia Lietuva Kaune A grupėje žais su Pietų Korėja, Venesuela, o B grupėje susidurs su Lenkija, Slovėnija ir Angola. Į olimpiadą pateks tik viena komanda.
„Mes tikrai darysime viską, kad turėtume stipresnę komandą, jog turėtume daugiau laiko pasiruošti. Padarysime viską, kad atsidurtume olimpiadoje. Puikiai žinote, kokią rinktinę galime surinkti. Tikiuosi, kad tokią ir surinksime. Tada bandysime lipdyti su ta komanda“, – sirgaliams pažadėjo D.Maskoliūnas.
– J.Mačiulis sakė, kad šįvakar pergalę atnešė sėkmė. Sutinkate?
– Ne. Kiek mes išmetėme laisvų metimų ir tai darė žmonės, kurie tai savo klubuose daro geriau nei 40 proc. taiklumu. Atrodo, kad laužiame rungtynes ir galime nubėgti, tad nepasakyčiau, kad lydėjo sėkmė. Kiek kartų danus baudavome ant tritaškio, kiek baudų su pražanga padarėme. Kiek jie pataikė po mūsų rizikos. Nesutinku, kad mus lydėjo sėkmė.
– Ar toks nervingas žaidimas kelia nerimą prieš olimpinę atranką?
– Labai kelia nerimą. Kokio atsakymo tikitės? Labai kelia nerimą, kad žaidžiame taip banguotai. Nesuprantu kai kurių žaidėjų, kur labai jais pasitikiu, kur žinau, ko laukti ir jie duoda net dar daugiau, o tada išnyksta. Tarsi kiti žmonės.
Turime jaunų žaidėjų, kuriuos galėtų varžyti rinktinės marškinėliai. Mane tas bangavimas išmušė iš vėžių. Ir pati komanda išsimuša iš vėžių tokiais momentais, kai kontroliuojame situaciją, gerai ginamės, o tada subyrame tarsi kortų namelis. Tada vėl viską reikia atstatinėti.
O dėl nusiteikimo žaidėjams neturiu nė vienos pastabos. Per treniruotes bandžiau juos net raminti, nes jie užsivedę. Visi suprantame, kas būtų buvę, jeigu būtų buvę.
Kad ir kiek būtum patyręs, spaudimas gula ant smegenų. Faktas, kad turime su tuo susitvarkyti geriau ir savo darbą atlikti tiksliau, teisingiau, užtikrinčiau.
– Ko trūksta, kad sužaistumėte geriau su tokiomis komandomis?
– Aš gal nesitikėjau pradžioje, kad ir čekai, ir danai taip sužais. Antrajame lange danų smūgis buvo stiprus. Bet mes gauname smūgį, iškart atsitiesiame ir puolame, tarsi būtų kita komanda. Su čekais viską kontroliavome nuo pirmos iki paskutinės minutės. Atrodo, kad reikėjo pernešti 60 procentų iš to, ką rodėme šeštadienį ir to pakaktų užtikrintai pergalei.
Nežinau. Reikia analizuoti, kur mūsų bėdos.
– Mindaugas Kuzminskas po dviejų kėlinių nepasirodė. Kas nutiko?
– Jį išvežė į ligoninę, nes jam reikėjo susiūti koją. Kiek medikai sakė, be žaidimo bus savaitę laiko. Linkiu jam kuo greičiau grįžti į ritmą, savo klubą.
– Kuriuos žaidėjus išskirtumėte šiame atrankos lange?
– Vaidas Kariniauskas šiame lange atrodė puikiai. Be jo net nežinau, kaip būtume atrodę. Marekas daro žingsnį ir matosi, kad jis kitaip jaučiais per treniruotes, rodo jėgą, kažkokį augimą. Jam šiuo metu nėra lengva, nes nelabai daug gauna rungtyniauti, bet jis jaunas – viskas ateis su laiku.
Visi kažką davė. Vienareikšmiai.
– Ar stebino, kad danai taip atrodė net be lyderio?
– Jie šaunuoliai. Pagarba. Kovojo. Aišku, jie į rungtynes atėjo ramūs. Ant jų nekabo Damoklo kardas, rankos nėra surištos. Žaidė be pagrindinio žaidėjo, bet atrado kitus. Viską vertė per priekinę liniją, kur mes nesugebėjome apsiginti.
Nusprendėme rizikuoti ir „neatidaryti“ jų snaiperių. Rizikavome ties aukštaūgių tritaškiais – viską sumetė. Mes viską darėme pagal analizę, jų žaistas rungtynes. Nieko panašaus tada nebuvo, o šiandien – buvo.
