Tas jausmas buvo, aš net nemoku apsakyti, tiesiog skraidžiau padebesiais tą vakarą. Ėjau ir visiems sakiau: o tu ar žinojai, kad aš gausiu kvietimą į rinktinę? Tai jausmas buvo neapsakomas ir dar net dabar dažnai jį atsimenu, nes čia buvo mano svajonė“, – puslapiui krepsinionamai.lt teigė Lietuvos moterų krepšinio rinktinės aukštaūgė Laura Svarytė.
Arka Gdynia (Lenkija) komandoje rungtyniaujanti lietuvė yra viena iš komandos lyderių, Eurolygoje pelnanti po 10 taškų, atkovojanti po daugiau nei 9 atšokusius kamuolius bei renkanti po beveik 16 naudingumo balų. Pagal šį rodiklį krepšininkė yra naudingiausia savo komandoje.
Nors Europos čempionato atrankoje lietuvėms liko tik garbės rungtynės su Serbijos rinktine, Laura sutiko pasidalinti savo mintimis apie kelią krepšinyje ir taip įkvėpti LKF krepšinio projekto mergaitėms „Vikruolių taurė“ dalyves, siekti savų aukštumų ir pergalių krepšinyje.
„Kai buvau antrokė, tėvai mane nuvedė į krepšinį, nes buvau aukščiausia tiek darželyje, tiek mokykloje, bet ten treneris buvo vyras ir man kažkaip nepatiko, aš nustojau jį lankiusi. Tada mes su šeima išsikraustėme kitur gyventi, pakeitėme mokyklą. Buvau penktokė, buvau aukščiausia klasėje, gerai sekėsi kūno kultūra ir mano kūno kultūros mokytoja paklausė, ar aš norėčiau išbandyti krepšinį. Toje pačioje mokykloje vakarais vykdavo mergaičių krepšinio treniruotės ir prisimenu, jog aš viena nuėjau į tą pirmą treniruotę ir taip iki šiol sportuoju.
Mano pirma trenerė Jurgita Užgalienė labai nuostabi moteris ir trenerė. Aš jai esu labai dėkinga už tai, kad mane užaugino, kad manim pasitikėjo, kad man davė suprasti, jog krepšinis yra ne tik tai hobis, bet aistra ir dabar tai mano gyvenimas“, – sakė Lietuvos rinktinės aukštaūgė.
Krepšininkė džiaugiasi, kad krepšinis jai atvėrė visus kelius, suteikė progą susipažinti su naujais žmonėmis bei įgyti labai reikalingos patirties.
„Esu labai dėkinga savo tėveliams, kad jie griežtai žiūrėjo į mokslus ir skatino mane eiti ne tik į kiekvieną krepšinio treniruotę, bet ir stipriai mokytis. Iš tikrųjų, tik krepšinio dėka aš išvažiavau į universitetą, baigiau Lietuvos sporto universitetą ir savo tėvelių dėka ir leidimu pirmą kartą išvažiavau paragauti legionierės duonos į Rusiją.
Galiu pasakyti, kad tikrai buvo nelengva ir sunku, pasiilgau šeimos, draugų. Ten buvo visai kitoks lygis ir tas išvažiavimas man davė labai didelės patirties. Rusijoje turėjau tikrai gerą komandą, gerą trenerį ir visas sąlygas, bet buvo tikrai sunku ir norėjosi grįžti, buvo ir ašarų, bet esu dėkinga, kad dabar esu čia ir esu pasisėmusi tikrai labai didelės patirties.
Krepšinis man davė savarankiškumą, kai mes išvažiuodavome į varžybas kažkur kitur, ar kaip legionierė, susipažinau su labai daug žmonių, pamačiau labai daug šalių, daug skirtingų kultūrų ir man krepšinis yra aistra, dabar jau darbas, ir aš mėgaujuosi tuo, aš gyvenu krepšiniu ir aš esu laiminga, kad aš pasirinkau šitą kelią“, – pasakojo Laura.
