Krepšinį Gytis supranta ne tik teisėjo akimis – jis pats nuo septynerių metų treniravosi Kauno krepšinio mokykloje.
„Tuo metu tėtis mėgėjiškai teisėjavo Kauno Krepšinio Mėgėjų lygoje, tai sintezė tarp paties krepšinio žaidimo ir domėjimosi teisėjavimu gavosi natūraliai. Galiausiai, būdamas 16 metų pats pabandžiau teisėjauti, ir tai užsitęsė iki šiol. Nuo šešiolikos metų iki aštuoniolikos metų žaidžiau krepšinį ir tuo pačiu metu pradėjau teisėjauti. Galiausiai buvo aišku, kad krepšininku tikrai netapsiu, todėl dėmesį skyriau teisėjavimui“, – sako G. Vilius.
Tėtis buvo ir pirmasis jo mokytojas, suformavęs požiūrį į teisėjavimą. Jis parodė kaip viskas turi būti atliekama, kaip viskas turi būti analizuojama, kas kartais turi būti paaukojama.
„Perėjus teisėjauti į LKL mano mokytojais ir patarėjais tapo vyresni kolegos bei rungtynių inspektoriai. Nerealų talentą mokyti bei perteikti žinias turi Kęstutis Pilipauskas, kurio patarimai ne tik apie žaidimo situacijas, tačiau ir gilesnės įžvalgos apie teisėjavimo subtilybes yra aukso vertės. Stebiu NBA teisėjavimą ir ten vyraujantį stilių. Kažką galima pritaikyti, kažko ne. Taip nuosekliai dėlioju asmeninę mozaiką ir kuriu savo teisėjo stilių“, – pasakoja G. Vilius.
Šis arbitras greitai kilo Lietuvos teisėjų piramidės pakopomis. Vienerius metus teisėjavo Regionų lygoje, dvejus – Nacionalinėje, o būdamas 22-ejų debiutavo Lietuvos krepšinio lygoje. Tarptautinės kategorijos FIBA arbitru G. Vilius tapo 2017-aisiais, o jau po metų į savo teisėjų korpusą jį pakvietė stipriausia Europos krepšinio lyga – Eurolyga.
Įsimintiniausiomis savo rungtynėmis iki šiol G. Vilius vadina 2018-ųjų septyniolikmečių pasaulio čempionato finalą Argentinoje tarp JAV ir Prancūzijos.
„Tas jausmas atstovauti Lietuvai finale su maža vėliavėle šalia pavardės buvo įsimintinas. Kelios rungtynės Eurolygoje taip pat buvo įsimintinos, kaip ir kelios LKL atkrintamųjų rungtynių serijos“, – sako arbitras.
Tačiau yra ir kitas jausmas, kuris, G. Viliaus suvokimu, vilioja būti krepšinio teisėju.
„Sunku apibūdinti, reikia tai patirti. Galbūt tas gebėjimas valdyti situaciją ir priimti sprendimus sudėtingose situacijose. Adrenalinas persipina su išorinėmis emocijomis, tuomet prisideda vidinė savikontrolė ir išeina įdomus savęs patikrinimas. Tada žiūri, kur yra tavo ribos. Žiūri kas nepavyko, ką gali pridėti“, – teigia geriausias Lietuvos krepšinio arbitras.
Kokių savybių reikia krepšinio teisėjui?
„Man pirmoje vietoje visada eina kokybiškas teisėjavimas. Teisingai išspręsti momentai yra prioritetas, to tikisi treneriai, žaidėjai bei žiūrovai. Antras dalykas – tai komunikacija. Neturiu problemų būti atviras su žaidėjais, tačiau to paties reikalauju ir iš žaidėjų. Tada viskas yra arčiausiai tiesos.
Trečias dalykas – tai atsparumas spaudimui. Išoriniai faktoriai negali daryti įtakos tavo sprendimų priėmimui. Atvirkščiai, tie, kurie kuria spaudimą, neturi jausti, kad už tai įgyja neteisėtą pranašumą sau“, – sako G. Vilius.
Jauniems arbitrams jis pataria neturėti vidinės baimės suklysti, nes tai yra didžiausias žmogaus apribojimas. Žinoti, koks teisėjas nori būti, ir tikėti savo darbo disciplina. Pasirengti rungtynėms taip, kad turėtum pagrįstą pasitikėjimą savimi. Ir neieškoti pasiteisinimų.
