„Taip, tai tiesa ką girdėjote. Po kelių dienų būsime jau Lietuvoje. Mano darbas klube baigtas“, – lrytas.lt nenoriai rinkdamas žodžius situaciją komentavo vienas iš R.Kurtinaičio asistentų 56-erių Robertas Kuncaitis.
Trečiadienio popietę Europos krepšinio padangėje buvo pasklidusi žinia, jog dėl nevykusio starto Eurolygoje ir VTB turnyre posto neteko 60-metis Lietuvos specialistas R.Kurtinaitis, tačiau galiausiai pro klubo valdžios duris prasiskverbė naujiena, kad išformuojamas lietuviškasis trenerių štabas ir padėkojama trimis stratego padėjėjams – R.Kuncaičiui, R.Kurtinaičio sūnui 34 metų Giedriui, kuris buvo ekipos skautas ir fizinio parengimo treneriu 46-erių Evaldui Kandratavičiui.
Komandoje kol kas lieka R.Kurtinaičio asistento pareigas einantis 38-erių Aurimas Jasilionis.
„Taip, kad pasakyčiau, jog yra kas jau šiandien mus pakeičia – to tikrai nežinau. Vaikšto visokiausių gandų, bet į tai reikia mažiau kreipti dėmesį“, – sakė iš Pagėgių kilęs R.Kuncaitis.
Kaip svarbiausią permainų vėjų „Chimki“ ekipoje argumentą daugelis specialistų įvardijo tragišką Maskvos srities klubo pasirodymą šio sezono Eurolygoje – iš 10 mačų laimėtos vos dvi dvikovos ir paskutinė vieta turnyro lentelėje, o VTB Jungtinės lygos čempionate vienas turtingiausių rusų klubų su 3 pergalėmis ir 5 nesėkmėmis murkdosi aštuntoje pozicijoje.
Neoficialiai kalbama, kad „Chimki“ rėmėjai R.Kurtinaičio skalpo pareikalavo po praėjusios savaitės fiasko Berlyne, kur „Chimki“ mūšyje dėl autsaiderio pozicijos Eurolygoje beviltiškai nusileido ALBA 80:100.
Tuomet lyg ir svarstyta keisti visą trenerių štabą, tačiau kol kas apsiribota „kosmetinėmis“ priemonėmis. Neva, tokiu būdu klubo vadovybė svarbiausiems rėmėjams parodė, jog judėjimas vyksta ir siekiama ištraukti „Chimki“ iš nesėkmių liūno.
„Kaip jaučiasi Rimas Kurtinaitis, tai reikia klausti tik jo paties. Negaliu ir neturiu teisės kažką kalbėti už jį. Vieną pasakysiu, kad atsisveikinimas su klubu vyksta tikrai nepiktai ir be jokių nuoskaudų – visi viską supranta. Toks trenerių darbas“, – kalbėjo R.Kuncaitis.
R.Kurtinaitis „Chimki“ ekipą treniravo nuo 2011-ųjų iki 2016 metų, o sugrįžo į ją 2019-ųjų vasarį ir tuoj pat į asistentus pasikvietė gerą savo draugą R.Kuncaitį, su kuriuo dirbo kartu Vilniaus „Lietuvos ryte“.
Po to žinomas šalies strategas pasiūlė darbą A.Jasilioniui, E.Kandratavičiui, o galiausiai ir sūnui Giedriui. Tai buvo didžiausias mūsų šalies specialistų desantas Rusijos klubuose. Tris lietuvius savo gretose turi Permės „Parma“ klubas.
– Ar buvo paaiškinta, kodėl klubas atsisakė jūsų paslaugų?, – buvo paklaustas R.Kuncaitis.
– Man sunku paaiškinti šią situacija ir, tiesa pasakius, nenoriu jos aiškinti. Visi matė, kad komanda rodo ne tuos rezultatus, kurių tikėtasi. Kai kur mes, treneriai, tos situacijos neišsprendėme, kai kur pati situacija buvo tokia, kad kitų žingsnių buvo neįmanoma padaryti.
– Kalbate apie COVID-19 protrūkį ekipoje ir pagrindinių lyderių traumas sezono pradžioje?
– Taip. Koronavirusas, lyderių traumos ir dėl to viruso, galbūt, kol kas neatsiradusi chemija tarp krepšininkų. Kai Eurolygos starte dėl sergančių žaidėjų esi priverstas kovoti su jaunimu ir pralaimi, tos nesėkmės rimtai atsiliepia vidinei ekipos psichologijai.
– Kaip sužinojote apie atleidimą?
– Sužinojome ir tiek... Dar kartą noriu pasakyti, kad viskas vyko ir vyksta labai geranoriškai. Atsisveikinome su klubo vadovu Pavelu Astachovu tikrai likdami draugais.
Nors... Mintis vis kirba, kad vakar lyg ir akmuo nuo širdies nukrito – nežinau kaip kiti, aš kelias savaites gyvenau tokiomis savotiškomis lagamininėmis nuotaikomis.
Buvo apmaudu pralaimint, nors darbo įdėta begalė. Bet tai tik mano pasvarstymai. Vis dėlto liūdna palikti klubą, kuriam skyrei tiek laiko.
– Kada planuojate sugrįžti į Lietuvą?
– Manau, kad tai bus po kelių dienų. Susitvarkysime viską ir trise sugrįšime.
– Gal esate pasiskiepijęs rusiška vakcina nuo COVID-19?
– Ne. Klubo medikai klausė, ar norėtume pasiskiepyti, tai būtų gavę tą vakciną, bet kažkaip atsisakiau.
– Kokie ateities planai?
– Žinote, dabar yra kalėdinis laikotarpis – lyg ir į temą pabūti su šeima. Juk dėl koronaviruso negalėjome pas šeimas atvykti, buvome atskirti.
Treneriai elgiasi keistai – kai yra rungtynių diena, jie nervinasi, galvoja, kad gal geriau, kad dvikovos ir nebūtų.
Bet kai vasara ar pertraukų metas – svajoja apie mačus. Trūksta adrenalino (juokiasi). Sugrįšiu namo, pailsėsiu, tačiau, žinoma, nuo krepšinio nė per žingsnį neatitrūksiu.
