Ukrainoje gimusiam V.Goborovui buvo tik 21-eri, kai jis prasimušė į tuometės SSRS vyrų krepšinio rinktinę. O juk konkuruoti aikštėje jam teko su Arvydu Saboniu, Aleksandru Belostenu.
Jauno 215 cm ūgio milžino perspektyvos buvo tokios pat didžiulės – jei ne nelemtas naktinis pasivažinėjimas automobiliu, pražudęs kylančią 23-ejų krepšinio žvaigždę.
Laiškuose mamai – eilėraščiai
Chersono mieste gimęs Valerijus augo be tėvo. Antroje klasėje krepšinį žaisti pradėjusiam vaikinui sulaukus 14-kos, buvo pasiūlyta toliau treniruotis Kijeve.
Šis žingsnis nebuvo lengvas. Jaunas krepšininkas, galva ar net dviem praaugęs savo bendraamžius, ilgėjosi mamos, nuolat jai rašė laiškus, kai kuriuose buvo ir jo kurti eilėraščiai.
V.Goborovo karjera Kijeve staigiai ėmė kilti. Vidurio puolėją pakvietė į vieną stipriausių anuometės Ukrainos komandų – Kijevo SKA. Savo žaidimu ir mobilumu aikštėje jaunuolis atskleidinėjo savo talentą akistatose su geriausiais SSRS krepšininkais.
Būtent tada jis Kijeve sutiko savąją meilę – Nataliją. Jis susituokė kiek vėliau Maskvoje, kai V.Goborovas jau buvo pakviestas žaisti į CSKA. O atsidurti šios komandos sudėtyje tada buvo vos ne sunkiau nei pateikti į SSRS rinktinę.
Jaunos šeimos gyvenimas pirmaisiais metais nebuvo panašus į tą, kokį esame įpratę matyti dabar, kai klubai pasirūpina komfortiška savo sportininkų buitimi. Goborovų šeima iš pradžių glaudėsi 8 kv. metrų kambarėlyje, paskui – bendrabutyje, kuriame buvo vienas tualetas visam aukštui.
N.Goborova prisimena, kad Valerijus buvo labai rūpestingas, rodė savo meilę. Net iš tarptautinių varžybų jis grįždavo su didžiulėmis puokštėmis žmonai. Kai 1988-aisiais gimė jųdviejų kūdikis, krepšininkas pasirodė tarpduryje su 65 rožėmis glėbyje. Sūnų pavadino Olegu, o šeimai galiausiai buvo skirtas 2 kambarių butas.
Olimpinis auksas Seule
Olimpiada Seule SSRS rinktinei buvo ypatinga. Po to, kai sovietai boikotavo 1984-ųjų Los Andželo žaidynes, krepšininkams vėl atsirado proga išbandyti jėgas su geriausiomis pasaulio krepšinio komandomis JAV ir Jugoslavija.
V.Goborovas, SSRS rinktinėje debiutavęs 1987 m. ir tapęs Europos vicečempionu, savo geriausias rungtynes olimpiniame turnyre sužaidė 1988-ųjų rugsėjo 23-iąją, kai per 22 min. vos nesurinko dvigubo dviženklio: į šeimininkų Pietų Korėjos krepšį įmetė 12 taškų, taip pat atkovojo 8 kamuolius.
Žinoma, svarbiausiuose mačuose pagrindiniai vaidmenys teko labiau patyrusiems SSRS rinktinės centrams – A.Saboniui, Aleksandrui Belostenui, Valerijui Pankraškinui. Vienaip ar kitaip, į Maskvą V.Goborovas grįžo būdamas olimpinis čempionas.
Nublanko pats A.Sabonis
Po Seulo žaidynių SSRS rinktinės sudėtyje įvyko daug pokyčių ir V.Goborovui pagaliau teko lyderio atsakomybė. Būtent su juo buvo siejama komandos ateitis, kuri net po kartų kaitos atrodė šviesi. Tą patvirtino ir 1989-aisiais iškovota Europos čempionato bronza.
Pasižymėjęs geležine sveikata V.Goborovas buvo puikiai sudėtas, greitas, koordinuotas, neįtikėtinai mobilus aukštaūgis, galintis vienas pralaužti gynybą ir pelnyti taškus. Protingas ir kovingas centras turėjo visus duomenis, kad taptų vienu geriausių krepšininkų pasaulyje.
1989-ųjų rugsėjį V.Goborovas apie save paskelbė itin garsiai, kai Ispanijoje pranoko patį A.Sabonį per kontrolines rungtynes tarp SSRS rinktinės ir Valjadolido klubu, kuriam tada atstovavo centras iš Lietuvos.
Tame ikisezoniniame turnyre V.Goborovas aikštėje rodė stebuklus. Liudininkų pasakojimais, per mačą su „Valladolid“ jis įspūdingai tvarkėsi su A.Saboniu ir puolant, ir po savo krepšiu.
Po to vykusiame uždarymo pokylyje A.Sabonis visiems girdint nepagailėjo komplimentų V.Goborovui, į kurį krypo vis daugiau komandų skautų, įskaitant iš NBA, ir krepšinio agentų akių.
Tragiška avarija Maskvoje
Namo į Maskvą V.Goborovas skrido tarsi ant sparnų, įkvėptas naujų atsiveriančių galimybių. Bet jo žvaigždžių valanda netrukus virto gulbės giesme.
Pasakojama, kad krepšininkas tiesiai iš oro uosto nuvažiavo pašėlti su draugais, kurių garsiam sportininkui netrūko. O paskui sėdo prie savo „Žiguli“ vairo.
Ankstyvą 1989-ųjų rugsėjo 7-osios rytą didžiuliu greičiu išvažiuojant iš tunelio Maskvos centre automobilis rėžėsi į betoninį kelio atitvarą. 23-ejų aukštaūgis žuvo vietoje.
Būta kalbų, kad V.Goborovui teko staigiai pasukti vairą dėl per kelią bėgusios merginos. Kiti šaltiniai sakė, kad krepšininkas tiesiog užmigo vairuodamas.
Pikti liežuviai kaltino V.Goborovo žmoną, kuri neva sukėlė skandalą dėl to, kad vyras vos parskridęs patraukė linksmintis, net neaplankęs šeimos.
Pati N.Goborova vėliau sakė: „Aplink Valerijų visada sukosi daug „draugų“, kurie tirpo iš laimės galėdami būti greta olimpinio čempiono ir tuo pat metu be jokio sąžinės graužimo jo sąskaita galėjo linksmintis brangiausiuose restoranuose. Aš tai mačiau ir, žinoma, bandžiau visaip priešintis, kaip suprantate, įsigydama nemažai priešų. Bet Valerijaus mirtis apnuogino tuos „draugus“ – kur jie visi dabar?“
V.Goborovo laukė išties didelė ateitis, karjera galėjo nuvesti net į NBA. Bet likimas nusprendė kitaip, pasiglemžęs talentingą krepšininką pačioje jo kelio pradžioje.
Parengta pagal championat.com, biograph.ru
