Vilniaus „Ryto“ direktorius neseniai neteko pareigų klubo dalininkų sprendimu. Pagrindinis dalininkas D.Gudelis Tomo Langvinio laidoje „Nematomė pusė“ apie išsiskyrimą su R.Jaručiu sakė: „Administracija buvo užstrigusi ir atlyginimai vėlavo kelis mėnesius. Ėmėme labiau kontroliuoti išlaidas ir finansų apskaitą. Pamatėme nemažai padarytų klaidų ir spragų. Nekalbu apie sąmoningus veiksmus, gal daugiau dėl užimtumo, vadybinių įgūdžių stokos. Saulius Kulvietis buvo klaida ir sutarties su juo pasirašymas. Klubas gali patirti žalą“.
Trečiadienį nustoti tylėti nusprendė pats R.Jarutis. Jis surengė specialią spaudos konferenciją, kurios metu išdėstė savo poziciją ir atsakė į klausimus.
„Nenoriu, kad iš viso šito būtų daroma šou. Tai yra mano garbės ir orumo reikalas. Aš pats visada siūliau auditus. Mano iniciatyva per dalininkų posėdį buvo prašymas atlikti teisinį auditą. Norėjau, kad būtų pristatytos visi visos sutarys.
Esu labai nepatogus ir nepalankus. Per dalininkų susirinkimą buvo pristatytas auditas ir visi, kurie nėra dalininkai, buvo priversti palikti patalpą. Tai buvo labai gera šantažo priemonė“, – kalbėjo R.Jarutis.
Buvęs klubo direktorius dėkojo „Ryto“ kolektyvui, su kuriuo dirbo: „Nė vienas žmogus man dirbant nebuvo atleistas. Mes dirbome petys į petį. Esu jiems labai dėkingas. Taip pat noriu padėkoti buvusiems žaidėjams, treneriams, kurie tikėjo klubu ir manimi, kad visos skolos bus grąžintos, viskas stos į savo vietas. Mano vadovavimo laikotarpiu nebuvo nė vienos bylos ar teisinių procesų. Buvo išspręsta aibė problemų.
Dėkoju Linui Kleizai, su kuriuo buvo sukurtas dirbtinis konfliktas. Ačiū klubo fanams, B tribūnai. Tai – mano miesto komanda, ji man svarbi. Aš ją palaikiau ir palaikysiu, sirgsiu už ją ateityje“.
– Dėl ko kilo jūsų konfliktas su Dariumi Gudeliu? – buvo paklausta R.Jaručio.
– Pagrindinis konfliktas kilo dėl to, kad visus finansus tvarkėme su buhaltere Zita.
Skyrėme pinigų visiems po truputį, kad niekas nepyktų ir nesikreiptų į teismus. Skolos buvo didelės, algos vėlavo po kelis mėnesius. Viską grąžinome dalimis. Pagrindinis konfliktas prasidėjo tada, kai klubas gavo pajamas iš Čempionų lygos bei Mareko Blaževičiaus ir Deivido Sirvydžio išpirkas.
Kai finansinė padėtis pagerėjo, paaiškėjo, kad aš buvau „atjungtas“ nuo klubo finansų ir juos pradėjo tvarkyti pats D.Gudelis.
Ar esu nekompetentingas, jeigu sugeneravau 1,2 mln. eurų naudos?
Su visais žaidėjais dėl finansinių probelmų sutarėme. Vienintelis Rokas Stipčevičius dėl vienos algos padavė į teismą ir net nesileido į kalbas. Tačiau ir šį procesą pavyko sutvarkyti.
– Kodėl D.Gudelis nusprendė jus nušalinti nuo finansinių reikalų?
– Jis kalbėjo, kad aš turiu daug darbo ir turiu tvarkyti savo rekalus.
Visada pasitikėjau žmonėmis. Derėjausi su skolininkais. Tokių žmonių buvo nemažai. Vienas jų – Alvydas Bieliauskas (Panevėžio „Lietkabelio“ prezidentas – Red.) , su kuriuo LKL posėdyje kovojau dėl „Ryto“ antros vietos nutraukus sezoną. Būtent mano įniciatyva sezonas buvo nutrauktas ne po dviejų ratų, ir taip „Rytas“ iškovojo antrąją vietą.
Esu dėkingas ne vienai įmonei, kad sutiko su derybų sąlygomis grąžinant skolas.
– Yra žinoma, kaip buvo paskirstyti klubo finansai?
– Ne, nieko negaliu pasakyti. Keli -žmonės davė prašymus atleisti iš darbo, tačiau aš juos įtikinau likti klube. Tarp jų buvo ir komandos buhalterė, kuriai esu labai dėkingas.
Vilniaus klubas mėgsta kalbėti apie skaidrumą. O būtent skaidrumo nebuvimas ir buvo viena iš pagrindinių konlikto priežasčių.
– Kodėl įvyko konflitas su Linu Kleiza?
– Aš niekada neturėjau jokių konfliktų su juo. Intrigų karalius D.Gudelis stumdė šaškes ir bandė mus sukiršinti.
L.Kleiza (šis kurį laiką buvo neformalus „Ryto“ sporto direktorius – Red.) puikus specialistas, gerai suprato krepšinį ir savo darbą, tačiau buvo nuspręsta mus sukiršinti. Lygiai tas pats atsitiko ir su Dainiumi Adomaičiu.
– Kaip vyko jūsų kiršinimas su treneriu D.Adomaičiu?
– D.Adomaitis sakė, kad aš esu vagis, tačiau nekaltinu jo. Treneriui buvo siunčiamos klaidingos žinutės, kad noriu jį atleisti. Treneris nebuvo patenkintas, kad negavo norimų žaidėjų ir kad nebuvo suformuotas biudžetas, koks žadėtas.
Pasakiau, kad D.Adomaitis pradėjo ir pabaigs sezoną. Klubas visada stovės jo pusėje. Aš gesinau visus konfliktus. Esu labai dėkingas treneriui, kad leidosi su manimi į dialogą ir mums pavyko viską užglaistyti.
Aš net neturėjau teisės atleisti trenerio, nes pagal įstatus jį priima ir atleidžia dalininkai. Sėkmingai su juo derėjausi ir kalbėjau apie kontrakto pratęsimą. Tačiau tuo metu jau vyko derybos su Donaldu Kairiu. Aš apie tai nieko nežinojau, nes viską derino D.Gudelis.
Kol kalbėjau su D.Adomaičio agentu, D.Gudelis savo sodyboje sėdėjo su D.Kairiu. D.Adomaičiui nemokėjau algos, bet žadėjau, kad bus atsiskaityta – ir jis gaus paskutinę algą šio mėnesio pabaigoje. Ačiū treneriui už supratingumą.
– Kodėl buvo norėta D.Adomaitį pakeisti D.Kairiu?
– Nežinau. Manau, kad viskas vyko dėl agentų. Viskas keičiasi, tačiau tik viena asmenybė lieka nejudinama, jūs puikiai suprantate, apie ką aš kalbu.
– Kas įvyko su Vilniaus „Ryto“ akademija?
– Vieną kartą, kai atėjau į darbą, manęs laukė „Ryto“ akademijos kūrimo vadovas. Likau nieko nesupratęs. Kokia dar akademija? Sostinės krepšinio mokykla (SKM) ir Vilniaus krepšinio mokykla (VKM) veikia sėkmingai, nes tiekia tiek trenerius, tiek žaidėjus mūsų jaunimo sistemai.
Mes agentams auginame žaidėjus, todėl jie turėtų atsisakyti finansų ir leisti jaunimui tobulėti.
– Kodėl D.Gudelis užsiima visų kiršinimu?
– Šį klausimą reikėtų užduoti jam pačiam. Aš nematau čia jokios logikos. Jei nori lipti iš duobės, turi dirbti išvien. Pinigai man nerūpi. Svarbiausia man yra reputacija. Man skauda prieš mano draugus ir pažįstamus.
D.Gudelis labai domėjosi, kuris agentas dirba su manimi, nes aš neva gaunu „otkatus“. Bet jam tokios informacijos gauti nepavyko.
Aš viską dariau vardan klubo, o ne pinigų. Vasarį, kai viską griovė virusas, turėjau galimybę važiuoti į „Zenit“ klubą Rusijoje bei Kiniją, tačiau nepalikau Vilniaus.
– Kaip atrodė jūsų atleidimas?
– Buvo likusios keturios dienos iki dalininkų susitikimo. Patalpoje sėdėjo trys dalininkai, aš pats sudėjau visus parašus ir išėjau.
Jau prieš keturis mėnesius žinojau, kad ateis ši diena. Noriu, kad audito išvados būtų viešos, o ne kad D.Gudelis užsiimtu šantažu ir melavimu.
– Koks atlyginimas buvo siūlytas D.Kairiui?
– Toks pats, kaip ir D.Adomaičiui. Jis norėjo gauti daugiau, tačiau mes negalėjome nusileisti. Aš manau, kad kai kurių amerikiečių atlyginimai šiuo metu taip pat yra per dideli.
Esu labai dėkingas D.Gudeliui. Tai buvo neįtikėtina patirtis, už kurią turėjau susimokėti savo reputacija.
– Kaip vystėsi situacija su D.Sirvydžiu?
– Būtent aš jį atvedžiau į klubą, nors iki tol „Rytui“ jis buvo nereikalingas. Tai buvo nuostabus ir darbštus vaikinas. Pagrindinis konfliktas įvyko tarp D.Sirvydžio amerikiečio agento ir D.Adomaičio.
Agentas reikalavo, kad D.Sirvydis gautu žaisti daugiau laiko. Visą sezoną buvo kalbama, kad D.Sirvydis paliks klubą, ieškota motyvų tam. Tada agentas prisikabino prie nesumokėtų komunalinių mokesčių ir atsiuntė prašymą sumokėti.
Tačiau D.Sirvydis nebuvo pateikęs nei vienos sąskaitos. Nors ir pavėluotai, tačiau mums pavyko visą tai sutvarkyti.
– Dėl ko labiausiai galitės?
– Daugiau niekada gyvenime nenorėčiau turėti jokių reikalų su D.Gudeliu. Norėčiau perspėti visus: jis pasinaudos ir paliks jus. Būsite apgauti.
– Kas atsitiko su Sauliumi Kulviečiu?
– Pradžioje ir vėl įvyko konfliktas dėl agentų, tačiau esminis dalykas buvo sveikatos patikra.
S.Kulvietis negalėjo sportuoti, todėl jo sveikatos patikra buvo atidėta, kol pagaliau galėjome padaryti. Paaiškėjo, kad jis nuslėpė apie vasarą darytą operaciją. Kuo aš čia esu kaltas?
– Kaip pavyko prisivilioti Andrew Goudelocką?
– Už tai norėčiau padėkoti Donatui Motiejūnui. Kai prieš trejus metus buvau Kinijoje, jis mus supažindino. Kartu pavakarieniavome.
Vėliau paaiškėjo, kad A.Goudelockas yra prieinamas. Gavau kontaktus, jis mane prisiminė. Nors sąlygos jį ne visai tenkino, tačiau pavyko susitarti ir jis atvyko į Vilnių.
Taip pat buvo puiki galimybė „Ryte“ matyti ir Alexą Antetokounmpo, tačiau čia suveikė mano sąžiningumas.
Aš nemeluoju. Todėl pasakiau, kad jis turės žaisti dviejose komandose. Jei būčiau melavęs, kad jam teks rungtyniauti tik pagrindinėje ekipoje, neabejoju, kad jis būtų žaidęs „Ryte“.
– Kokia situacija buvo su Mareku Blaževičiumi?
– Tą jaunuolį pažinojau nuo mažų dienų. Mes jau buvome beveik sutarę, kad jis liks „Ryte“, tačiau buvo panaudota išpirkos galimybė ir jis nusprendė išvykti į „Žalgirį“
Aš jo nesmerkiu. Visada jį palaikysiu.
