Nemažai klaidingų stereotipų sulaukianti sporto šaka anaiptol ne itin skiriasi nuo antrąja religija Lietuvoje vadinamo paprastojo krepšinio.
Pasak Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės žaidžiančio trenerio Vytauto Skučo, vėžimėlių krepšinis taip pat yra labai įdomi, mobili bei greita sporto šaka. Nesiskiria taisyklės, tritaškio metimo linijos ilgis ar net krepšio aukštis. Tiesa, yra keletas papildomų niuansų.
„Mes neturime dvigubo varymo taisyklės, tačiau žingsnių taisyklė yra: du kartus gali liesti pagrindinį ratą, o tada būtinai turi sumušti kamuolį į parketą. Manau, kad stebėti šį sportą ne ką mažiau malonu nei paprastą krepšinį“, – teigė vienas iš geriausių vežimėlių krepšinio žaidėjų Lietuvoje.
Vežimėlių krepšinyje taip pat itin svarbu kuo sėkmingiau blokuoti varžovų metimus bei produktyviai išnaudoti derinį „du prieš du“, kuris šiame sporte gali tapti itin svarbiu raktu pergalės link.
Atitinkama balų sistema
Nemažą įtaką vežimėlių krepšinyje turi ir žaidėjo negalios lygmuo. Kiekvienas norintis profesionaliai žaisti vežimėlių krepšinį turi būti klasifikuojamas balais pagal savo negalios lygį.
Iš viso krepšininkai yra skirstomi nuo vieno iki keturių su puse klasifikacijos balo. Kuo didesnė negalia – tuo balas yra mažesnis. Vienu metu aikštelėje esančių žaidėjų balų lygis negali viršyti 14,5 (rinktinės lygmenyje 14 balų).
„Reikia nemažai skaičiuoti ir strateguoti atliekant keitimus, nes svarbu neviršyti balų skaičiaus. Jei treneris netyčia arba tyčią išleidžią balų skaičių viršijantį penketą – komanda yra baudžiama technine pražanga“, – niuansus aiškino V.Skučas.
Priešingai nei paprastame krepšinyje, čia krepšininkai savo karjeras tęsia kur kas ilgiau. Profesionaliai, aukštame lygmenyje, žaidėjų amžius gali siekti maždaug iki penkiasdešimties metų.
Rezultatams trūksta komandų
Pasak Lietuvos vežimėlių krepšinio žaidžiančiojo trenerio V.Skučo, nemažą įtaką rinktinėms pasirodymams turi ir prasta situacija vietos klubinėse pirmenybėse.
Šiuo metu Lietuvoje yra vos dvi vežimėlių krepšinio komandos – Vilniuje ir Kaune. Palyginimui, prieš 15-ą metų, mūsų šalyje tokių komandų skaičius buvo triskart didesnis.
„Jei norime pasiekti aukštumas tarptautiniame lygmenyje, turime turėti bent savo vežimėlių krepšinio lygą. Gaila, tačiau šiuo metu jos neturime. Vokietija, Ispanija, Italija – tai yra dominuojančios šios sporto šakos šalys, jų pagrindinis privalumas yra stiprus vietos čempionatas“, – argumentavo V.Skučas.
Europos pirmenybės yra suskirstytos į A, B ir C divizionus. Lietuvos vežimėlių rinktinei yra tekę pabuvoti visose skirtingo pajėgumo divizionuose. 2016-ais Lietuvos komanda pasiekė istorinį pasiekimą – iškopė į aukščiausią A divizioną.
Deja, bet ilgai stipriausiųjų dvyliktuke mūsų šalies krepšininkai ilgai neužsibuvo, visgi vyriausiasis komandos treneris džiaugėsi įgauta patirtimi bei teigė, kad geresniui rezultatui galėjo pritrūkti ir sėkmės.
„Tąsyk mums pritrūko sportinės sėkmės, o galbūt koją pakišo pirmą kartą paragautas aukščiausio lygio krepšinis.
Taip pat galėjo trūkti ir pasiruošimo, nes įprastai tarptautiniai čempionai vyksta kas dvejus metus, tačiau perėję iš B į aukščiausią divizioną turėjome tik metus laiko pasiruošimui.
Manau, kad fiziškai ir psichologiškai esame pajėgūs sugrįžti į A diviziono kovas. Tačiau trūksta žaidybinės patirties ir finansavimo“, – kalbėjo V.Skučas.
Sudominti sunku
Taip pat daugelis vengia vežimėlių krepšinio bei įkalbėti net negalią turinčius žmones atsisėsti į vežimėlį yra labai sunku. Trenerio teigimu, įtakos gali turėti ir informacijos stoka bei prastas situacijos suvokimas.
„Turbūt tai yra psichologinis barjeras, bet neatmesčiau varianto, kad trūksta ir informacijos bei tinkamos vežimėlių krepšinio reklamos. Reikia suprasti, kad tai yra gyvenimo dalis ir realu, kad vieną dieną pats gali atsidurti vežimėlyje.
Žmogų sudominti vežimėlių krepšiniu yra labai didelis darbas. Tačiau įsitraukęs į sportą gali gauti ir papildomų dividendų – bendravimas, platesnis socialinis gyvenimas, išvykos į užsienį. Reikia tik persilaužti per save“, – teigė V.Skučas.
Virusas sujaukė situaciją
Lietuvoje tinkamų sąlygų nesulaukiantys vežimėlių krepšinio žaidėjai yra priversti dairytis į užsienį. Šiuo metu du rinktinės žaidėjai rungtyniauja Prancūzijoje, po vieną Ispanijoje ir Vokietijoje, dar du atstovauja Rusijos klubui, tačiau dėl problemų su vizomis, jie negali prisijungti prie komandos.
Pavasarį įsibėgėjusi koronaviruso pandemija ėmė jaukti ir vežimėlių krepšinio planus. Kovo mėnesį prasidėjusi nežinomybė tęsiasi iki šiol, o dėl klastingo viruso sukeltos krizės tiesiogiai nukentėjo ir pats V.Skučas.
Ilgą laiką Vokietijoje rungtyniavęs žaidžiantysis Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris liko be klubo – komanda vengdama finansinių įsipareigojimų nusprendė atsisakyti lietuvio paslaugų.
„Situacija yra gana sunki. Vokietijoje sezonas turėtų prasidėti spalio mėnesio gale, tačiau labai realu, kad jis net neprasidės. Pasiūlymų sulaukiau iš dar kelių Europos valstybių, tačiau sutarties pasirašyti negaliu. Klubai bijo rizikuoti dėl koronaviruso pandemijos“, – pasakojo V.Skučas.
Dėl įsisiautėjusio viruso buvo atidėtos ir Europos čempionato B diviziono pirmenybės. Graikijoje jos turėtų startuoti spalio mėnesio antroje pusėje, tačiau Lietuvos rinktinė nusprendė atsisakyti dalyvauti šiame turnyre.
„Komandai susirinkti būtų buvę sudėtinga, nes pagal dabartinę situaciją daugeliui žaidėjų reiktų karantinuotis. Sprendimą nevykti priėmėme dar vasarą“, – kalbėjo rinktinės treneris.
Ar šis sprendimas turės kokios nors įtakos Lietuvos likimui B divizione – vis dar nėra aišku.
Svajonė – Lietuvos klubas Eurolygoje
Vytauto brolis Kęstutis yra vienas iš didžiausių neįgaliųjų sporto entuziastų Lietuvoje. Atėnų parolimpinių žaidynių čempionas plaukimo rungtyje bei 2018-ųjų metų Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionas vežimėlių lenktynėse, Kaune vis dar įnicijuoja Lietuvos vežimėlių krepšinio širdies plakimą.
K.Skučas šiuo metu vadovauja bei treniruoja vežimėlių krepšinio komandą Kaune bei viliasi, kad šiai komandai vieną dieną pavyks pasiekti vežimėlių krepšinio Eurolygos turnyrą.
„Mano brolis jau ne kartą bandė savo išgalėmis daryti viską, kad Kauno komanda žaistų Eurolygoje. Žaidimas šiame turnyre būtų labai gera praktikos terpė krepšininkams, kurie ateityje galėtų prisidėti prie Lietuvos vežimėlių krepšinio rinktinės sėkmės“, – teigė V.Skučas.
Visi norintys išmėginti vežimėlių krepšinį visada yra laukiami neįgaliųjų sporto klubuose.
