Milžinui už nugaros liko net Lietuvos krepšinio legendos Arvydas Sabonis (55 m.) ir Žydrūnas Ilgauskas (45 m.). Gali būti, kad iki 224 centimetrų išstypęs ir augti dar nenustojęs jaunuolis netrukus bus pripažintas ir visų laikų aukščiausiu lietuviu.
Pakalbinti „Šiaulių“ milžiną nėra paprasta – aukštaūgis nemėgsta pasakoti apie save. Kukliai besišypsantis mažakalbis vaikinas kalbėdamasis su žurnalistu ne kartą ilgam susimąstydavo ir pratardavo: „Nežinau, kaip tiksliau atsakyti.“
Pietiniame Šiaulių rajone nuomojamo buto duris „Lietuvos ryto“ žurnalistui pravėręs krepšininkas neslėpė, kad pašnekesiams neturi laiko. Kasdien treniruotėse plušantis Jonas dar turi suspėti ir į praktinio vairavimo pamokas, nes artėja valstybinis egzaminas.
„Vilniuje buvau susiradęs vairavimo mokyklą, kurioje yra didesnis automobilis. Kaip šią problemą spręsiu Šiauliuose, dar nežinau“, – juokėsi į papildomas pamokas užsirašęs aukštaūgis.
Jonas neišstypo per vieną vasarą – save prisimena kaip aukštesnį už bendraamžius. Tačiau į krepšinio treniruotes vilnietis pateko ne iš karto, nes tėvai norėjo, kad jų pirmagimis lankytų karatė.
„Man nepatiko kovinis sportas, norėjau žaisti tik krepšinį, todėl nuo ketvirtos klasės ėmiau lankyti Vilniaus krepšinio mokyklą, – apie pirmuosius žingsnius krepšinyje pasakojo aukštaūgis. – Sulaukęs 14 metų jau įdėdavau į krepšį.“
J.Paukštei neišdildomą įspūdį paliko, kai į Vilniaus „Lietuvos ryto“ dublerių komandą jį pasikvietė treneris Arvydas Gronskis: „Pamačius, kaip dirba profesionalai, man kilo dar didesnė paskata siekti krepšininko karjeros.“
Sėkmingiausias vilniečiui buvo 2017–2018 metų sezonas, kai su „Lietuvos ryto“ ekipa laimėjo Lietuvos aštuoniolikamečių pirmenybes, o Belgrade vykusiame Eurolygos jaunimo turnyre iškovojo čempiono titulą.
Krepšinio ekspertų ir trenerių su Ž.Ilgausku jo karjeros pradžioje lygintas milžinas nebuvo pagrindinis komandos vidurio puolėjas.
Eurolygos jaunimo turnyre vidurio puolėjas aikštėje praleisdavo vidutiniškai po 13 minučių, pelnydavo po 4,8 taško, sugriebdavo po 4,9 kamuolio.
Vėlyvesnio brendimo aukštaūgis aikštėje keisdavo kitą sostinėje užaugusį talentą Mareką Blaževičių (19 m.), kuris dabar vilki Kauno „Žalgirio“ aprangą.
Vis dėlto pro krepšinio skautų akis neprasprūdo perspektyvus vidurio puolėjas J.Paukštė – dėl jo ėmė varžytis ir Europos klubai, ir JAV mokyklos, universitetai. Nugalėjo Vitorijos „Baskonia“ klubas, su kuriuo vilnietis prieš dvejus metus pasirašė ilgalaikę sutartį.
„Man labiau prie širdies europietiškas, komandinis krepšinis, o Ispanijoje labai gera krepšinio mokykla.
JAV neviliojo, nes amerikietiškas stilius man ne prie širdies, – apie sprendimą palikti gimtinę pasakojo J.Paukštė. – Manau, pasielgiau teisingai, nes grįžau patobulėjęs ir kaip krepšininkas, ir kaip asmenybė.“
Pirmus metus lietuvis atstovavo „Baskonia“ dublerių ekipai, o antruosius buvo skolinamas toje pačioje trečioje pagal pajėgumą Ispanijos lygoje žaidžiančiai Logronjo „Bodegas Rioja Vega“ ekipai.
Dvejus metus užsienyje praleidęs ir 20 kilogramų raumenų kūną sustiprinęs Jonas šią vasarą apsisprendė grįžti į gimtinę.
Vilnietis turėjo keletą pasiūlymų, bet priimtiniausias jam pasirodė „Šiaulių“ kvietimas.
„Jau ne vieną aukštaūgį užauginęs treneris Antanas Sireika liepą mane pasikvietė į peržiūrą, o po to sulaukiau pasiūlymo likti komandoje, – pasakojo net 5 metų sutartį pasirašęs krepšininkas. – Manau, man čia tinkamiausia vieta.“
Aukštaūgis vidurio puolėjas pripažino, kad kautis su vyrais dar labai sunku, nors jo svoris jau siekia 120 kilogramų.
„Man dar reikia labai daug dirbti, kad sutvirtėčiau, įgyčiau ištvermės, – kritiškai save vertino krepšininkas. – Bet tikiuosi, kad mano pastangas išvydęs treneris suteiks galimybių grūdintis ir per rungtynes.“
J.Paukštė turi siekį per artimiausius penkerius metus tapti Eurolygos lygio žaidėju: „Bet iki svajonės dar toli. Kol kas geriausiai jaučiuosi žaisdamas vadinamąjį pikenrolą, o labiausiai patinka blokuoti varžovo metimą. Neprastai pataikau, todėl šį sezoną bandysiu atakuoti ne tik iš baudos aikštelės, bet ir iš tritaškio zonos.“
Šiaulių miegamajame rajone dviejų kambarių bute apsigyvenęs vilnietis šypsojosi, kad iki šiol Saulės mieste net nebuvo lankęsis. Pirmas kartas buvo ši vasara, kai gavo kvietimą į treniruočių stovyklą.
„Aišku, miestas ne toks didelis kaip Vilnius ar Vitorija, bet čia turiu viską, ko reikia, – pasakojo aukštaūgis. – Žinoma, turiu susitaikyti su didesniu dėmesiu, nes ūgiu išsiskiriu iš minios.“
Laisvalaikiu klausytis roko muzikos, žiūrėti filmus mėgstantis vaikinas nuobodžiauti neturi kada. Kone kasdien vyksta po dvi treniruotes, tarp jų reikia rasti laiko ir jėgoms atgauti.
Po rytinės treniruotės jis skuba pietauti, šiek tiek numigti, po to – dar viena treniruotė. Vakare sugrįžęs dar pasigamina vištienos su ryžiais ir griūva į lovą ilsėtis.
Vilnietis šį sezoną turės papildomą rūpestį – sieks nuotoliniu būdu užbaigti 12 klasę. Būdamas Ispanijoje vaikinas nesuspėjo koja kojon su bendraamžiais, todėl padarė metų pertrauką. Kai gaus brandos atestatą, bus galima pagalvoti ir apie studijas.
Nors dėl judesių, metimo technikos ir yra lyginamas su legendiniu aukštaūgiu Ž.Ilgausku, vilnietis stengiasi lygiuotis į kitą dievaitį – karjerą „Lietuvos ryto“ klube pradėjusį, o dabar NBA žaidžiantį 213 centimetrų ūgio Joną Valančiūną (28 m.).
„Kai jis ėmė žaisti Vilniaus komandoje, sėdėdavau tarp žiūrovų ir žiūrėdavau.
Aišku, bandžiau kopijuoti jo klaidinančius judesius, kitus žaidimo elementus.
Patinka ir 211 centimetrų ūgio Domantas Sabonis (24 m.), bet pirmenybę teikiu Jonui, – atviravo krepšininkas. – Tiesa, dabar nebandau mėgdžioti nė vieno – stengiuosi eiti savo keliu, išmokti naujovių.“
Paklaustas, iš ko paveldėjo tokį ūgį, milžinas trūktelėjo pečiais: „Mano tėvai nėra žemi: tėčio ūgis – 192 centimetrai, mama 10 centimetrų žemesnė.
Penkeriais metais jaunesnė sesuo Ieva aukštesnė už bendraamžius, bet taip neišsiskiria.“
Krepšininkui pačiam staigmena buvo žinia, jog vis dar auga.
Prieš metus vidurio puolėjo ūgis buvo 222 centimetrai, o dabar – pora centimetrų didesnis.
„Nėra taip paprasta man pasimatuoti, – juokėsi vilnietis. – Aukštesniam kaip 220 cm ūgio žmogui nebėra net liniuotės.“
Nustebino puikios savybės
Antanas Sireika
„Šiaulių“ komandos treneris
„Jonas yra didelis žmogus, į kurį natūraliai krypsta žvilgsnis. Pirmiausia į akis krito puiki metimo technika, o tai retas dalykas tarp aukštaūgių. Jis meta kaip snaiperis, todėl varžovai neturėtų nustebti, kai jis pataikys tritaškį. Man, treneriui, tai puiki žinia, nes nebereikės papildomai mokyti.
Jonui, kaip ir daugumai jaunų žaidėjų, bus sunku prisitaikyti prie vyrų krepšinio. Bet tai nėra keista, nes tai patiria absoliuti dauguma krepšininkų.
Išimtis – A.Sabonis, kuris būdamas 17 metų jau žaidė rinktinėje. Kada įsitvirtins tarp vyrų, labai priklausys nuo paties žaidėjo. Jaunam aukštaūgiui trūksta visko, pirmiausia ištvermės. Bet visa tai pataisoma sunkiu darbo, o Jonas, panašu, jo nebijo.
Žinau, ateis diena, kai jis išsikovos vietą ir starto penkete, bet greičiausiai dar ne šį sezoną. Mes į jį žiūrime kaip į ilgalaikį projektą. Tikiuosi, kad pamažu aikštėje jis darysis piktesnis, nes dabar, kaip ir dauguma aukštaūgių, yra kuklus, mielas ir švelnus žmogus.“
Legendą pralenkė 4 milimetrais
Lietuvos rekordus fiksuojanti agentūra „Factum“ dar 1988 metais užrašė, kad aukščiausias Lietuvos gyventojas yra A.Sabonis (nuotr. su masažuotoju Juozu Petkevičiumi).
Prie dabartinio Lietuvos krepšinio federacijos prezidento yra įrašas, kad jo ūgis siekia 223,6 cm. Tad J.Paukštė yra 4 mm aukštesnis už gyvą krepšinio legendą.
Krepšininko karjerą jau baigusio Ž.Ilgausko ūgis – 221 cm.
Aukščiausio pasaulyje profesionalaus krepšininko titulas priklauso libaniečiui Suleimanui Ali Nashnushui (1943–1991), kurio ūgis buvo 245 cm.
Kinijos krepšinio legendos Yao Mingo (40 m.) oficialus ūgis – 229 cm.
