Per ją turės būti išrinktas šios organizacijos vadovas naujai ketverių metų kadencijai.
Tiesa, LTOK sportininkų komisijos ir Lietuvos olimpiečių asociacijos inicijuotas renginys nebuvo viešinamas – žiniasklaida į rinkimus nekviesta, apie juos sužinota tik iš socialinių tinklų bei Nacionalinės sportininkų asociacijos kvietimo olimpiečiams nepraleisti progos išsakyti savo nuomonę.
Dar keisčiau atrodė situacija, jog per rinkimus nė vienas iš 93 dalyvių negalėjo akivaizdžiai susipažinti su jų reglamentu, tad didžioji dalis tenkinosi LTOK sportininkų komisijos vadovo Egidijaus Balčiūno ir komisijos sekretoriaus Einiaus Petkaus išsakomomis mintimis.
Dalis rinkimuose dalyvavusių atletų gūžčiojo pečiais kalbėdami apie renginį, kurį kuravo LTOK, tačiau turėjo būti išrinkti nepriklausomi delegatai būtent į LTOK svarbų susirinkimą.
Į Generalinės Asamblėjos narius iki rugpjūčio 21 dienos buvo iškeltos ar save išsikėlė net 13 kandidatūrų.
LTOK įstatai nurodo, kad delegatu Asamblėjoje nuo Lietuvos sportininkų-olimpiečių gali būti tik atletas, kuris dalyvavo pastarosiose trijose olimpiadose.
Atidėtos Tokijo žaidynės lėmė, kad savo kandidatūras galėjo pateikti ir 2008-ųjų Pekino žaidynėse sidabrą laimėjęs Edvinas Krungolcas bei tose pačiose žaidynėse besivaržiusi lengvaatletė Inga Stasiulionytė.
Tarp kandidatų buvo lengvaatlečiai, irkluotojai, penkiakovininkai bei biatlonininkas.
Nors pirmuoju save raštiškai rinkimuose buvo iškėlęs disko metikas Europos čempionas Andrius Gudžius, jis antradienį Vilniuje nepasirodė, tad po balsavimo paaiškėjo, kad daugiausiai balsų – 52 – gavo ir delegatu į Asamblėją išrinktas irkluotojas Mindaugas Griškonis.
Šešiais balsais mažiau surinkęs antrąjį delegato mandatą gavo kitas irkluotojas Saulius Ritteris, o dėl paskutiniosios vietos privalėjo papildomame balsavime varžytis Nacionalinės sportininkų asociacijos vieni iš steigėjų sportinio ėjimo atstovė Brigita Virbalytė-Dimšienė ir penkiakovininkas Justinas Kinderis. Abu jie gavo po 41 balsą.
Tačiau pasitarus abiem kolegoms J.Kinderis oficialiai atsiėmė savo kandidatūrą B.Virbalytės naudai.
„Manau, tai ne vieta varžymuisi“, – savo sprendimą motyvavo J.Kinderis.
Už šio ketverto liko 38 balsus gavęs baidarininkas Edvinas Ramanauskas, 11 balsų gavo penkiakovininkas Edvinas Krungolcas, o kiti kandidatai tenkinosi labai kukliais rezultatais.
Tad spalio 9 dieną vyksiančioje LTOK Generalinėje Asamblėjoje nuo sportininkų dalyvaus M.Griškonis, S.Ritteris ir B.Virbalytė-Dimšienė.
Tačiau daugiausiai balsų gavęs irkluotojas M.Griškonis turės nemenką iššūkį – LTOK renginys vyks spalio 9 dieną Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, o spalio 9-11 dienomis Poznanėje numatytas Europos irklavimo čempionatas. Tad atletui, užsiregistravusiam jame dalyvauti, teks apsispręsti, ką jis aukos – pirmenybes arba Asamblėją.
Kol kas nežinoma, kas kandidatuos į LTOK prezidento postą naujai ketverių metų kadencijai. Paraiškų padavimo data į LTOK vadovo postą baigiasi rugsėjo 9 dieną. Neabejojama, kad viena iš kandidačių bus ir dabartinė olimpinio komiteto vedlė Daina Gudzinevičiūtė.
– Ar jums buvo netikėta, kad tiek olimpiečių palaikė jūsų kandidatūrą?, – lrytas.lt paklausė pirmuoju rinkimuose buvusį irkluotoją 34-erių M.Griškonį.
– Kodėl netikėta? Aš tikra tikėjausi, nes ėjau, agitavau kolegas, kitų sporto šakų atstovus už save. Ir labai džiaugiuosi, kad manimi patikėjo tiek daug olimpiečių ir atidavė savo balsus už mane.
Galvoju, kad aš turėjau iš esmės būti tarp tų trijų delegatų nuo olimpiečių, nes buvau vienas iš tų nedaugelio, kuris rengėsi startuoti ketvirtoje olimpiadoje iš eilės. Aš sporte jau 20 metų, nepraleidau nė vieno sezono ir savo patirtimi bei įgūdžiais būsiu naudingas ir ateityje.
– Ar išrinktas trejetas Asamblėjos metu veiks kaip vienas kumštis, ar vis dėlto reikia kalbėti, kad jūs esate nepriklausomi delegatai, kurie balsuos nesutartinai?
– Negalėjome dar apie tai pasikalbėti, nes niekas nežinojo rezultatų – viskas ant karštųjų įvyko ir nebuvo jokio bendro pokalbio.
Galbūt, turėsime galimybių kartu susėsti tryse ir aptarti tuos klausimus, kurie bus sprendžiami Asamblėjoje. Kaip mes balsuosime – kartu ar atskirai? Kol kas tikrai negaliu pasakyti...
– Šį renginį inicijavo olimpiečių asociacija ir LTOK sportininkų komisija. Tačiau jame buvo didžioji dalis LTOK darbuotojų, o rinkimuose spalį jūs turėsite spręsti LTOK vadovo skyrimo klausimą. Ar nematote tam tikrų etikos problemų su šiuo renginiu?
– Esmė, kad kandidatuoti galėjo bet kuris olimpietis. Jokių draudimų nebuvo. Šiuo atveju patys sportininkai išsirinko savo delegatus, o ne LTOK. Kaip buvo matoma, nemažai kandidatų buvo ir iš Nacionalinės sportininkų asociacijos.
Nors aš jai nepriklausau, bet aš už save agitavau ir šios šešiasdešimties narių organizacijos atstovus, agitavau olimpiečių asociacijos veteranus. Į rinkimus atvyko 20 irkluotojų olimpiečių, tad natūralu, kad jie palaikė mane, o ne kitos sporto šakos atstovą.
– Turime šių metų rinkimuose įvairių sporto šakų atstovų. Tačiau renginyje nebuvo nė vieno krepšininko, nors jų per mūsų olimpinę istoriją buvo tikrai apie 80. Kaip galvojate, kodėl krepšininkai ignoravo šiuos rinkimus?
– Kiek mačiau, laiškai apie tai, kad galima kandidatuoti šiuose rinkimuose ir juose dalyvauti, buvo išsiųsti visiems olimpiečiams. Aš pats mačiau, kad elektroniniai laiškai buvo išsiųsti tikrai garsiems krepšininkams: pradedant Arvydu Saboniu ir Rimu Kurtinaičiu, baigiant dabartinėmis žvaigždėmis.
Norėjau ir krepšininkams pasiskambinėti, tačiau man po pokalbių su kitais tapo aišku, kad krepšininkai nėra aktyvūs olimpiniame judėjime ir jie nevažiuos į šiuos rinkimus.
Plius didžioji dalis dabartinių olimpiečių dabar treniruojasi ir rengiasi sezonui. Tad lyg ir pateisinama priežastis. Bet yra ir veteranų. Nežinau, kodėl nė vienas neatvažiavo į šiuos rinkimus – gal jiems tai neįdomu.
