Dariaus Maskoliūno kariauna penktadienį pradės baigiamąją rinktinės stovyklos fazę – dvi savaites treniravęsi Palangoje lietuviai atvyko į Estijos sostinę ir sužais du kontrolinius mačus.
Penktadienį mūsiškiai varžysis su šeimininkais, o šeštadienį – su Latvijos krepšininkais, o šios varžybos tituluojamos kaip „Baltijos kelio“ turnyras.
S.Vene į Kauną atvyko būdamas vos penkiolikos. Atstovaudamas „Žalgirio“ dubleriams krepšininkas 2007-siais triumfavo Eurolygos jaunimo turnyro finaliniame etape, o 2008 metais tapo Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionu.
Jaunajam estui adaptacija prie lietuviškos kultūros neužėmė daug laiko. S.Vene greitai išmoko kalbėti lietuviškai.
Atstovaudamas „Žalgiriui“ S.Vene buvo skolinamas Lietuvos, Vokietijos ir Latvijos klubams, tačiau nuo 2013-ųjų iki 2016 metų be pertraukų vilkėjo tik „Žalgirio“ aprangą.
Su „Žalgiriu“ jis triskart tapo LKL čempionu, dusyk laimėjo LKF taurę. Vis dėlto, po 2016 metų sezono kauniečiai nepratęsė sutarties su 203 cm ūgio estu ir jis karjerą tęsė Rusijoje ir Ispanijoje.
– Ar neužmiršote lietuvių kalbos? Tenka pabendrauti?, – buvo paklaustas S.S.Vene.
– Taip. Tenka. Yra vis dar kaip pašnekėti. Yra krepšininkai, su kuriais esu žaidęs kartu, tai vis atsiranda progų lietuvių kalbai.
– Ar jums patinka kaip vystosi Estijos krepšinis?
– Plius-minus – taip. Turime dabar naują Estijos rinktinės trenerį, viskas pasikeitė, einame kitu keliu ir turime daug jaunesnių žaidėjų.
Žiūrėsime, kaip ten bus su tuo Estijos krepšiniu, bet, atrodo, einame gera kryptimi.
– Kauno „Žalgiryje“ praleidote dešimt metų. Prisimenate juos su džiaugsmu?
– Buvo ir yra geri prisiminimai iš tų laikų. Galima sakyti, kad man Lietuva buvo antri namai. Ten liko nemažai draugų. Labai geras laikas buvo.
– Estijos rinktinės treneris sakė, kad po karantino ir keturių mėnesių, praleistų be krepšinio, penktadienio dvikovoje su lietuviai galimi netikėti scenarijai – arba Estija laimės trisdešimt taškų, bet gali ir pralaimėti penkiasdešimt. Sutinkate?
– Tai, labai sunku nuspėti, kas ir kaip čia bus. Tokie laikai, kai nieko neaišku, kaip bus ir kas bus. Faktas, kad visi seniai nežaidė krepšinio ir nieko gražaus šiame mače nebus.
– Koks jausmas žaisti prieš Lietuvos ekipą, kurioje didžioji dalis žaidėjų yra pažįstami?
– Vis tiek tai yra varžybos ir norisi laimėti. Bet yra, žinoma, pažįstamų, tai kažkoks keistokas jausmas. Kitą vertus, ir anksčiau esu žaidęs prieš Lietuvą, tai man ne pirmas kartas bei labai keistokai nesijaučiu.
– Nebus keistoka žaisti arenoje, kai žiūrovai išsodinti tam tikru atstumu?
– Neįsivaizduoju kaip tai atrodys. Bet geriau taip žaisti krepšinį, nei apskritai jo nežaisti. Laimingi, kad galime kovoti ir sieksime kuo geriau su Lietuvos ekipa pasirodyti.
– Kur yra jūsų rinktinės jėga? Kokie pliusai?
– Mes mėgstame greitesnį krepšinį nei lietuviai, bandome mesti daugiau iš toli. Tokiu būdu mes siekiame sukurti problemų aukštiems žaidėjams.
Toks mūsų krepšinis ir tikiuosi, kad mums pavyks visi sumanymai.
– Kalbėjotės su Lietuvos rinktinės treneriu Dariumi Maskoliūnu. Kažką palinkėjote jam?
– Tai kad ne... Daugiau aš gavau palinkėjimų iš jo. Trumpai pasisveikinome, o vakare pasižiūrėsime, kaip bus su tais palinkėjimais.
