Prie rinktinės vasaros stovyklų, pasirengimų čempionatams ar olimpiadai pripratusį Lietuvos ekipos bei Krasnodaro „Lokomotiv“ klubo puolėją M.Kuzminską šiomis dienomis galima pamatyti ne su Dariaus Maskoliūno surinkta kariauna.
Septynerius metus šalies nacionalinei ekipai atstovaujantis 205 cm ūgio žaidėjas dabar dvi savaites skiria Druskininkų „Ryto“ gimnazijos sporto salėje rengiamai savo vardo jaunųjų krepšinio stovyklai, kur dalinasi patirtimi su 10-14 metų talentais.
„Tai jau šeštoji iš eilės rengiama stovykla, o labiausiai džiugina, kai į ją sugrįžta jau kartą joje pabuvoję vaikai. Vadinasi, jiems gerai, matai, kaip jie vėl ateina paaugę, patobulėję. Širdis džiaugiasi.
Manęs vis klausia – ar tu netingi tuo užsiimti, kokia to viso prasmė. Tai sakau, kad visiems mums čia yra ne darbas, o malonumas.
Tai malonumas matyti, kaip viskas auga, kyla. Porą metų pas mus stovykloje treniravosi Marekas Blaževičius, o dabar jis jau Kauno „Žalgiryje“.
Ir žiauriai džiaugiesi, lyg tai būtų labai artimas žmogus“, – tikino tiek NBA, tiek Europos krepšinio grandų ekipose žaidęs garsus lietuvis.
M.Kuzminskas net ir Druskininkuose turėjo atsakinėti vaikams ir besidomintiems į klausimus, kodėl jis dabar ne kartu su rinktinės kandidatais Palangoje, o Dzūkijoje.
Tačiau dažnai besišypsantis krepšininkas kantriai kaskart atsakinėja į jau galbūt šimtąjį kartą pateiktą klausimą – kodėl, kas atsitiko, kokia juoda katė perbėgo...
„Tuo klausimu per daug nesinori kalbėti, nes komandos reikalai turi ir likti komandoje. Taip, atsidariau kandidatų sąrašą, nepamačiau savęs, kažkiek nustebau.
Kaip bebūtų, manau, kad sezono pabaiga man buvo tikrai gera, persikėlus į „Lokomotiv“ demonstravau gan kokybišką krepšinį, ekipa taip pat rungtyniavo stipriai.
Susiskambinome su treneriu, pakalbėjome, jis pasakė, kad nori šiuo metu matyti jaunesnius žaidėjus ir daugmaž viskas pasidarė aiškiau.
Žinoma, žiūriu nuotraukas, video ir kažkiek keista, kai visa chebra laksto, o tu ne, nors ir esi tuo pačiu metu Palangoje.
Bet sakau, pakalbėjome su rinktinės treneriu ir atėjo aiškumas. Nesinori tos temos aštrinti, nes ten nieko aštraus ir nėra“, – pasakojo M.Kuzminskas.
Dukart Europos vicečempionas pokalbyje su lrytas.lt palietė ne tik savo karjeros klausimus, tačiau ir įvardijo Kauno „Žalgirio“ ekipos naujoko Augustine'o Rubito pliusus.
– Jei kalbėsime apie D. Maskoliūno šią vasarą pakviestus žaidėjus į rinktinės stovyklą, joje nėra tų įprastų visiems pavardžių. Tačiau apstu jaunimo. Sąraše nepasigedote vieno ar kito galimo rimto kandidato į nacionalinę komandą?, – lrytas.lt paklausė M.Kuzminsko.
– Visų pirma, tikrai trūksta sąraše tų garsių pavardžių – Jono Valančiūno, Domanto Sabonio, be abejo Donato Motiejūno ar Jono Mačiulio.
Visada galvoji, kad sąrašas gali būti dar geresnis, bet reikia suprasti, kad ateina nauja solidi žaidėjų karta.
Kitą vertus, tenka pripažinti, kad rinktinė jau eilę metų neturi pirmojo ryškumo žvaigždžių, koks buvo Šarūnas Jasikevičius, Arvydas Macijauskas ar Ramūnas Šiškauskas.
Taip, dabar turime labai aukšto kalibro žaidėjus Joną ir Domą, tačiau jų ir kitų likusių žaidėjų atotrūkis, tas tarpas, yra labai nemažas.
Taip, mūsų rinktinei be tų dviejų dabar trūksta ryškių žvaigždžių, bet iš esmės mes, kaip krepšinio šalis, tų talentų turime.
Mes galime pasidžiaugti, kad iki kokių 23 metų mūsų krepšininkai rodo tikrai neblogus rezultatus, tačiau kai reikia pereiti į Eurolygą ar Europos taurę, jau tuomet įvyksta lūžis į vieną ar kitą pusę.
Ką dabar matome D.Maskoliūno sąraše, tai ateitis, bet ta ateitis ir parodys ar tie jauni krepšininkai perims estafetę iš mūsų. Perspektyva yra, bet kaip viskas klostysis – žiūrėsime.
– Dvejus metus praleidote NBA. Dar turite iš ten draugų, pažįstamų. Kaip manote, NBA čempionatas atsinaujins?
– Viskas einą į tą pusę, kad varžybos vyks. Pats buvau šios lygos dalimi, mačiau viską iš vidaus – būkime biedni, bet teisingi, tačiau daug kas šioje lygoje remiasi į pinigus. Labai didelius pinigus.
Čempionato pratęsimas turėtų tapti labai svarbiu pasaulio įvykiu. Ir manau, kad tai ir įvyks – visi yra išsiilgę sporto, išsiilgę krepšinio, tad tiesiog „valgys“ tas NBA transliacijas.
Dar labiau intrigą kursto ir faktas, kad lieka sužaisti komandoms tik po kelias rungtynes iki atkrintamųjų kovų. Kai nebuvo pandemijos, ta intriga buvo begalinė, o šiuo metu – dar labiau.
– Bet dalies žaidėjų Orlande, kur vyks NBA čempionatas, nebus.
– Dėl asmeninių priežasčių jie atsisako: vieni patys suserga, kiti bijo dėl šeimos, dar kiti tiesiog tingi ir planuoja labiau skirti dėmesį kito sezono pasirengimo darbams.
Bet iš esmės NBA yra labai daug žvaigždžių ir vienoms atsisakius žibės kitos. Manau, bus labai įdomus rugpjūtis.
– Pakalbėkime apie Europos klubinį krepšinį. Kiek džiugina faktas, kad ir kitąmet būsite kartu su Mantu Kalniečiu. Jūs dar turėjote sutartį su „Lokomotiv“, o Krasnodaro ekipa jam pasiūlė dar metų kontraktą.
– Oj, labai smagu. Man visada džiugu, kai kartu su manimi yra koks lietuvis. Kai buvau Milano „Olimpia“ ekipoje, tai buvo Mantas ir Artūras Gudaitis, po to liko tik Artūras.
O dabar ir vėl gyvenimas suvedė su Mantu. Mano karjera labai tampriai yra susijusi su M. Kalniečiu – buvome kartu „Žalgiryje“, po to Milane, dabar – Krasnodare. O kur dar rinktinė. Jis iš kolegos statuso jau perėjo į draugo (juokiasi).
– „Lokomotiv“ ekipa praėjusiame sezone žaidė du skirtingus turnyrus – nevykęs pasirodymas Europos taurėje ir tikrai neblogas VTB lygoje. Kokie jūsų jausmai po šio sezono?
– Reikėjo apie Europos taurę pasakyti aiškiau – buvo tragiškas pasirodymas. Praėjusių metų vasarą „Lokomotiv“ domėjosi labai manimi, bet aš pasilikau Pirėjo „Olympiakos“, nors manau, kad reikėjo žengti tą žingsnį ir pasiryžti keisti kažką anksčiau.
Gal viskas kitaip būtų buvę. Kai atvažiavau į Krasnodarą, Europos taurėje ekipai buvo likę sužaisti vos dvejas rungtynes – vienas laimėjome ir viskas baigėsi.
O VTB lygoje žaidėme labai stipriai – nepralaimėjome tris mėnesius. Reikia pripažinti, kad tai geras rezultatas mąstant, jog tai antroji pagal pajėgumą lyga po Ispanijos čempionato.
– Europos taurės burtai „Lokomotiv“ ekipą į vieną grupę suvedė su Panevėžio „Lietkabeliu“. Džiugina? Kada pastarąjį kartą varžėtės Panevėžyje?
– Geras klausimas. Su rinktine tai teko, būdavo vis kažkokie turnyrai, kontroliniai mačai, bet su klubu... Gal tik „Žalgirio“ laikais žaidžiau Panevėžyje. Visada, kai žaidi užsienyje, norisi patekti į grupę su Lietuvos komanda.
Tada grįžti, pasimatai su artimaisiais, pažįstamos salės, visiškai kitos emocijos. Pagaliau pavyko toks scenarijus. Grįšiu ne į gimtąjį miestą Vilnių, ten tik nusileisiu, bet paskui važiuosim į Panevėžį.
– Kaip jums pačiam gimtojo miesto klubo akibrokštas – po 14 metų Vilniaus „Rytas“ paliko Europos taurę ir perbėgo į Čempionų lygą?
– Aš per daug nežinau klubo vidaus situacijos, žinau tiek, kiek perskaitau, ką jūs, žurnalistai, parašote. Iš vienos pusės, ką papasakoja Rolandas Jarutis, atrodo, kad žingsnis logiškas.
Tačiau pasižiūri apžvalgas, tinklalaides, tai iš kitos pusės tada galvoji, kad gal reikėjo vis dėlto likti Europos taurėje.
Bet matome, kad nemažai klubų eina į Čempionų lygą, reiškia, kažkuo jie yra priviliojami. Kaip žaidėjas, jei būtų vienodos sąlygos, vis dėlto rinkčiausi Europos taurę ir Eurolygą.
Bet tas sprendimas greičiausiai nebuvo be priežasties – kai nežinai vidaus, negali aiškiai kalbėti apie priežastis.
– Tai jūsų manymu, Europos taurė ir toliau išlieka rimtesniu turnyru nei Čempionų lyga?
– Kol kas dar taip, tačiau jei viskas tokiais tempais keisis, visko gali būti.
– Dar viena aktuali šalies krepšinyje tema – naujasis „Žalgirio“ strategas. Lietuviai iš Š.Jasikevičiaus posto neperėmė, o vadovai galiausiai sukirto rankomis du NBA sistemoje dirbančiu austru 38-rių Martinu Schilleriu. Ar jums buvo netikėtas toks sprendimas?
– Aš nesitikėjau tokio sprendimo. Manau, kad „Žalgirio“ prioritetai irgi nebuvo tokie. Pats Paulius Motiejūnas sakė, kad čia nebuvo planas „A“.
Bet dabar bet kokiam treneriui atėjus į „Žalgirį“ bus žiauriai sunku viską perimti. Kiek seku situaciją, dabar visur klubai mažins savo biudžetus.
Atėjęs po Š.Jasikevičiaus treneris bus po nežmonišku padidinamuoju stiklu.
Kiekvienas dabartinio trenerio pralaimėjimas bus lyginamas su Š.Jasikevičiumi, kokie buvo Šaro geri rezultatai, kokie yra dabar...
Ta kauniečių kėdė yra labai karšta, tad jiems kažką pasikviesti buvo labai sunku, nepaisant to, koks gerai atrodantis klubas yra „Žalgiris“.
– Jūs prognozuojate, kad „Žalgiris“ naujame sezone dėl pandemijos, jos padarinių bei pasitraukusių trenerių ir žaidėjų bus priverstas suskleisti sparnus?
– Jei liks dar keli žaidėjai – Thomasas Walkupas ir Jockas Landale'as, tuomet tas žalgiriečių branduolys kaip ir yra, galima lipdyti viską aplink juos.
Bet manau, kad tiek „Žalgiriui“, tiek ir kitiems Europos klubams dėl pandemijos teks rimtai dėliotis mažėjančius biudžetus.
O jei dar nebus leidžiama naujame sezone žaisti prie žiūrovų, tuomet tai bus labai rimtas iššūkis.
– Jūs Krasnodaro ekipoje turite dar vienerių metų sutartį. Galvojate, kas bus po metų, yra karjeros planų?
– Kai buvau jaunesnis, tuomet galvojau – pasirašydavau trejų metų sutartį ir vis pagalvodavau, ką po to veiksiu. Dabar eini, dirbi ir apie tai negalvoji – juk tas koronavirusas parodė, kad planuoti kažką labai sunku.
Mes žaisti VTB rungtynių į Estiją išvykome be daiktų, įsimetę tik sportbačius, o paaiškėjo, kad po jų iškart sugrįžau ne į klubą, o į Lietuvą (juokiasi).
Prisiplanuoti dabar daug negali – eini, žaidi ir viskas. O jei, ne duok dieve, trauma...
– „Žalgiris“ pasirašė sutartį su Pirėjo „Olympiakos“ nariu Augustine'u Rubitu. Jūs kartu su šiuo krepšininku buvote bendraklubiais Graikijoje. Ką nusipirko žalgiriečiai?
– Dar kai nebuvau skaitęs, kad A.Rubitas keliasi į Kauną, pamačiau nemažai nepažįstamų skambučių į telefoną – galvojau, kas čia darosi. Kai pradėjo klausinėti apie jį, tuomet viskas susidėliojo.
Man tai labai faina, kad jis pasirašė sutartį ir atvyksta į Kauną, nes aš visada vertinu kiekvieną žaidėją pagal tai, koks jis yra žmogus, kaip jis įsilies į komandą.
Rūbinėje jis bus tikrai ramus, per daug triukšmo nekeliantis ir savo vietoje esantis vyrukas, profesionalas. Dar jis labai prisižiūri savo kūną.
Jis gali būti pavyzdys ir jaunimui, kaip reikia skirti dėmesio sau. Aikštelėje, kad ir „Olympiakos“ komandoje, jo statistika nebuvo įspūdinga, bet yra daug dalykų, kuriuos jis padaro be statistikos: geros užtvaros, stiprus, neblogai ginasi.
Kalbant apie tam tikrus minusus, kaip vidurio puolėjas jis kiek per žemas, kaip ketvirtas numeris – nėra toks mobilus. Bet visumoje, mane nustebino toks pirkinys.
Kiek girdėjau, tai ir pernai juo domėjosi „Žalgiris“, apie jį galvojo Šarūnas Jasikevičius. Tad iš esmės, tai buvo logiškas žingsnis – pasirašyti sutartį su krepšininku, kuris buvo taikiklyje.
