44-erių Š.Jasikevičiaus sprendimas pasirašyti trejų metų sutartį su „Barcelona“ kiek nuliūdino M.Paulauską, tačiau jis neturi nė menkiausių priekaištų treneriui.
„Sunku įsivaizduoti kitą žmogų, kuris pasiektų tokį lygį ar būtų dar geresnis treneris. Niekas Šarūnui negali pareikšti jokių priekaištų, todėl noriu palinkėti, kad jis ir toliau sėkmingai dirbtų krepšinio labui“, – „Laikinajai sostinei“ sakė M.Paulauskas.
Iš Kretingos kilęs M.Paulauskas 1963 metais Kauno „Žalgiryje“ debiutavo būdamas vos 17 metų. Jau po 2 metų vaikinas buvo pakviestas į tuometės SSRS rinktinę ir 1965 metų Europos pirmenybėse ne tik tapo jų nugalėtoju, bet ir buvo pripažintas geriausiu čempionato žaidėju.
1968 metais Meksikoje vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse M.Paulauskui atiteko bronzos apdovanojimas, o 1972-aisiais Vokietijoje vykusiose žaidynėse jis pasipuošė aukso medaliu.
„Būtų sunku pervertinti Modesto indėlį į Lietuvos sporto istoriją. Nedaug pasaulyje yra tokių įkvepiančių sportininkų ir tokių neginčijamų talentų – tai žmogus, kuris dėjo pamatus šiandienio „Žalgirio“ šlovei ir be jo mūsų krepšinis nebūtų toks, koks yra dabar“, – apie M.Paulauską ir siūlymą tituluoti jį miesto garbės piliečiu kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Paskutinis M.Paulausko pasirodymas SSRS rinktinėje įvyko 1974 metais pasaulio čempionate, kuriame Vladimiro Kondrašino (tuomečio Leningrado „Spartak“) treniruojama komanda įveikė JAV krepšininkus ir tapo pasaulio čempione, o lietuvis buvo vienas iš komandos lyderių.
Iš viso M.Paulausko sąskaitoje – vienas olimpinis, du pasaulio ir net keturi Europos čempionatų aukso medaliai. Kuklesnių trofėjų sąrašas būtų gerokai ilgesnis.
O per visą ilgą, iki 1976-ųjų trukusią, karjerą Kauno „Žalgiryje“ talentingam krepšininkui kur kas sunkiau sekėsi medžioti titulus – 1971 ir 1973 metais jis iškovojo šalies čempionato bronzos apdovanojimus. „Žalgirio“ skrydis į aukštumas prasidėjo šiek tiek vėliau.
M.Paulauskas yra treniravęs Kauno „Žalgirio“, Anykščių „Puntuko“ komandas, vėliau pradėjo dirbti jaunimo komandų treneriu. Iki 2012-ųjų jis vadovavo Regioninėje krepšinio lygoje (RKL) žaidusiems Šakių „Zanavyko“ krepšininkams.
– Ar Kauno tarybos sprendimas suteikti Garbės piliečio vardą buvo didelė staigmena? O galbūt priešingai – seniai slapčia jo tikėjotės? – „Laikinoji sostinė“ paklausė M.Paulausko.
– Toks įvertinimas turbūt būna netikėtas visiems žmonėms. Pernelyg drąsu būtų sakyti, kad laukiau tokio titulo ir esu jo nusipelnęs. Aišku, buvo netikėta žinia.
– Ar daug metų gyvenant Šakių rajone ryšiai su Kaunu nenutrūko?
– Esu Kauno „Žalgirio“ Garbės klubo prezidentas. Nuolat lankausi klube, įvairiuose mieste vykstančiuose renginiuose, todėl save laikau tikru kauniečiu.
– Ar, be pareigų „Žalgirio“ klube, dar turite kitokios su krepšiniu susijusios veiklos – treniruojate, konsultuojate sportininkus?
– Pakanka pareigų klube. Su šeima gyvename sodyboje, džiaugiamės gamta ir šilta vasara.
– Atvykęs į Kauną turbūt matote ir rekonstruojamą Kauno sporto halę, kurioje praleidote daugybę laiko. Nors miesto valdžia ramina kauniečius, vaizdas gali nuteikti nemaloniai, nes iš pastato buvo beveik nieko nebelikę.
– Dabar nevažiuoju, nenoriu skaudinti širdies. (Juokiasi.) Noriu pamatyti iškart gerą vaizdą. Tikiu, kad rezultatas bus dar geresnis, blogiau negali būti.
Ar vertėjo Halę rekonstruoti? Reikia džiaugtis, kad turėsime dar vieną šiuolaikišką sporto areną, kurioje tikrai atsiras norinčių sportuoti. Juolab tai itin svarbi vieta Lietuvos krepšiniui.
– Kelias savaites tvyrojo įtampa „Žalgirio“ klube – vadovybė laukė, ką nuspręs vyriausiasis treneris Šarūnas Jasikevičius, kurį viliojo garsūs Turkijos, Ispanijos ir kitų šalių klubai. Ką būtumėte jam pataręs?
– Visi esame savo šalies, miesto, komandos patriotai. Šarūno nuopelnais „Žalgirio“ klubui niekas neabejoja. Kita vertus, jis subrendęs žmogus ir pats renkasi savo gyvenimo kelius, žino, kaip eiti į priekį. Neįmanoma tokioje situacijoje ką nors patarti ar pasiūlyti.
Siūlomos sutarties sąlygos – jau antraeilis dalykas. Nemanau, kad dėl kelių centų treneriai perkami ar parduodami.
– Š.Jasikevičius pasirinko „Barcelona“ klubą ir šį praradimą „Žalgiriui“ turbūt galima vadinti neįkainojamu?
– Visi klubo nariai ir krepšinio aistruoliai mato, kokių rezultatų pasiekė Šarūnas, kaip jis tvarkosi komandoje. Sunku įsivaizduoti kitą žmogų, kuris pasiektų tokį lygį ar būtų dar geresnis treneris.
Niekas Šarūnui negali pareikšti jokių priekaištų, todėl noriu palinkėti, kad jis ir toliau sėkmingai dirbtų krepšinio labui.
– Jeigu būtų reikėję lažintis, kuris scenarijus atrodytų tikroviškesnis: Š.Jasikevičius liks „Žalgiryje“ ar išvyks į užsienį?
– Lažybose niekada nedalyvauju. Dar būdamas penktoje klasėje nusipirkau tris loterijos bilietus ir nieko nelaimėjau. Nuo to laiko jokiose lažybose nedalyvauju. (Juokiasi.)
– Kalbant apie trenerius – į stovyklą rinksis Lietuvos rinktinė. Ir vėl turėsime vadinamąją B rinktinę – be pagrindinių žvaigždžių. Kaip vertinate Lietuvos rinktinės įvaizdį pastaraisiais metais – ar FIBA ir Eurolygos karas stipriai pakenkė mūsų komandos veidui?
– Karai niekada nieko gero neduoda. Kai dvi institucijos pradeda kovoti dėl įtakos, vadovavimo, labiausiai kenčia nacionalinės komandos, nematome jų tikrojo veido.
Lietuvos rinktinei lieka prisiderinti prie esamų sąlygų ir ieškoti, kaip turėdami esamus rezervus galėtume išspausti geriausią rezultatą.
– Ar matote sprendimą, kaip tą besitęsiantį karą būtų galima užbaigti?
– Kas nors turi pralaimėti, prie stalo turbūt tokie dalykai nesvarstomi. Kas laimi, tas ir vadovauja paradui. Kalbant sporto terminais šiuo metu turbūt yra lygus rezultatas.
Reikia sulaukti rudens, tuomet galbūt bus aiškesnis vaizdas.
– Lietuvos rinktinę treniruoti sutikęs Darius Maskoliūnas tapo savotišku gelbėtoju, nes iki tol kviesti treneriai to padaryti negalėjo. Kas nutiko, kad Lietuvos krepšinio rinktinei pasidarė taip sunku rasti trenerį?
– Vyksta daug užkulisinių kovų, o mes net nežinome daugybės aplinkybių bei sąlygų. Negalime atsiversti visų kortų ir rinktis patinkantį karalių, todėl vyksta toks neakivaizdinis turgus.
Šiuo metu galime džiaugtis rezultatu. Darius Maskoliūnas yra patyręs treneris ir puikiai gali tvarkytis šioje pozicijoje.
– Turbūt Jono Kazlausko kandidatūrą vyriausiojo trenerio poste reikėtų užmiršti?
– Tai paties trenerio apsisprendimo reikalas. Jeigu jis norėtų dalyvauti šiuose procesuose, durys turbūt būtų atviros.
– J.Kazlauskas kalbėdamas apie jaunąją kartą atsiliepė gana kritiškai, nes nepanašu, kad ateityje turėsime tokio kalibro žvaigždžių, prie kokių esame pratę. Kaip manote, kur pranyko tie vardai?
– Naivu tikėtis, kad kasmet atsiras tokie krepšininkai kaip Arvydas Sabonis, Jonas Valančiūnas ar Donatas Motiejūnas. Tokios žvaigždės kasmet negimsta. Kaip ir gamtoje: vieni metai būna derlingi, kiti – prastesni.
Jaunių ir jaunimo komandos sėkmingai dalyvauja visuose Europos čempionatuose, tikrai turime žaidėjų pasirinkimą. Galbūt ne visada tenkina kokybė, tačiau tai normalus reiškinys.
– Juolab Lietuvos rinktinė visada garsėjo komandiniu žaidimu, tad galbūt sirgaliai be reikalo jaudinasi ir ateityje vėl džiaugsimės skambiomis pergalėmis?
– Mums į kraują įaugęs komandinis žaidimas. Tai tapo Lietuvos krepšinio vizitine kortele. Mūsų krepšinis labai gražus, todėl mėgstamas Europoje ir visame pasaulyje, o Lietuvos krepšininkai mielai kviečiami į pajėgiausias komandas.
Galime didžiuotis savo krepšiniu, kuris gyvuoja ir eina į priekį.
– Kokią įtaką Lietuvos krepšinio komandoms ir rinktinėms gali turėti priverstinė pertrauka dėl karantino, kai sportininkai net kelis mėnesius neturėjo galimybės aikštėje atskleisti savo sugebėjimų, buvo nukeltos varžybos bei čempionatai?
– Karantinas buvo didelė žaizda, kurią reikia kuo greičiau užgydyti ir eiti tuo pačiu keliu, kuriuo ėjome. Esame tvirta krepšinio šalis ir jokie karantinai ar virusai negali mūsų sužlugdyti.
Sąraše – gausybė iškilių asmenybių
Krepšinio legenda M.Paulauskas tapo 32-uoju Kauno garbės piliečiu, 15 iš jų jau yra mirę.
Garbės piliečio vardas nuo 1991 metų suteikiamas asmeniui už aktyvų Kauno miesto vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse.
Sąraše yra nemažai sporto pasaulio atstovų – tai buvęs „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Š.Jasikevičius, garsus krepšinio treneris Vladas Garastas, vienas garsiausių visų laikų Lietuvos krepšininkų A.Sabonis, praeityje garsus boksininkas Algirdas Šocikas.
