Kovoje dėl sostinės krepšinio salių kyšo savivaldybės lepinamo „Ryto“ klubo ausys?

2020 m. birželio 16 d. 12:33
Ar biudžetinėse sostinės mokyklose sportuojantys vaikai yra išskirtiniai? Jei ne, kodėl jiems sudaromos išskirtinės sąlygos? Atsakymų į šiuos klausimus nesulaukia keli tūkstančiai vaikų ir paauglių, kuriuos Vilniaus savivaldybė rengiasi nustumti į užribį.
Daugiau nuotraukų (14)
Sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Adomo Bužinsko pateiktas švietimo įstaigų valdomų stadionų, sporto salių ir kitų patalpų nuomos tvarkos aprašas jau privertė sulaužyti daugybę iečių, bet privačios sporto mokyklos taip ir neišgirdo aiškaus atsakymo, kodėl biudžetinės įstaigos pagal naująją tvarką turės prioritetą rinkdamosi treniruočių laikus.
„Panašu, kad tas aprašas rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniaus mokyklose sukels chaosą“, – įsitikinusi Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos vadovė Neringa Juškienė.
Tik pernai rugsėjį įsikūrusi asociacija vienija apie 20 vaikų ir jaunimo sporto organizacijų, nors tarp jų nėra biudžetinių. Asociacijos tikslas buvo padėti rasti bendrą kalbą sporto mokykloms ir savivaldybei, kuri yra biudžetinių sporto mokyklų Vilniuje steigėja arba dalininkė, tad šioms mokykloms rūpimus klausimus išsprendžia be diskusijų.
Tačiau N.Juškienę stebina, kad sostinės savivaldybės vadovai net neapsimeta norintys išgirsti ir ne biudžetines mokyklas vienijančios asociacijos argumentus. Juolab kad ateityje asociacija sieks suvienyti ir kitas neformaliojo ugdymo veiklas siūlančias organizacijas. Tokias kaip IT, šokių ar muzikos. O savivaldybės sprendimai tokias veiklas vykdančioms organizacijoms kartais būna lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Tokiu perkūnu tapo ir A.Bužinsko siūlymas, kurio esmė – biudžetinėms mokykloms renkantis treniruočių laikus teikti prioritetą, nevertinant jokių kitų kriterijų.
Iš esmės tai nėra naujiena, nes aprašas parengtas pagal jau galiojančią tvarką, kad biudžetinės savivaldybės neformaliojo ugdymo įstaigos turi prioritetą pasirinkti sales savo veikloms.
Ši tvarka netiko mokyklų vadovams, kurie nenorėjo įsileisti nuomos nemokančių ir bendruomenės netelkiančių biudžetinių įstaigų. Bet jei aprašas bus priimtas, mokyklos neturės pasirinkimo, mat salės ir patalpos bus rezervuojamos per sistemą. Biudžetinės mokyklos galės rezervuoti geriausią laiką be konkurencijos, kai privačioms įstaigoms, norint rezervuoti laiką salėje, numatyti net penki kriterijai.
Aiškaus atsakymo neišgirdo
Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacijos atstovai buvo susitikę su Vilniaus savivaldybės vicemeru Valdu Benkunsku, tikėdamiesi rasti kompromisą, mat siūloma tvarka gali tapti mirties nuospredžiu kai kurioms privačioms mokykloms.
Tačiau aiškaus atsakymo, kodėl šią tvarką siūloma nustatyti be jokio pereinamojo laikotarpio, N.Juškienė negavo.
„Išgirdome tą patį, kas skleidžiama viešai – neva savivaldybė turi užtikrinti biudžetinių įstaigų gyvybę ir vaikų užimtumą. Bet į klausimus, kiek valandų salėse reikia biudžetinėms įstaigoms ir kiek vaikų jas lanko, atsakymų neišgirdome. Panašu, kad yra tik preliminari informacija ir neaišku, kaip skaičiuojamos biudžetinėms įstaigoms skirtos valandos“, – teigė N.Juškienė.
Su mokyklomis palaikė ryšį
Jei šį trečiadienį, birželio 17 dieną, Vilniaus savivaldybėje būtų pritarta naujajai tvarkai, bene labiausiai nukentėtų Sostinės krepšinio mokykla (SKM), kurios vienas įkūrėjų Andrius Čerškus niūriai pripažįsta: „Šiuo metu Vilniuje didžiausia vertybė visoms sporto mokykloms yra ne treneriai, o salės.“
2007 metais veiklą kaip socialinis projektas pradėjusi SKM, 2018-2019 m. sezoną baigė būdama geriausia krepšinio mokykla Lietuvoje pagal vaikinų pasiektus rezultatus Moksleivių krepšinio lygoje.
Visus tuos metus nuo veiklos pradžios, anot A.Čerškaus, SKM brangino ir siekė stiprinti ryšius su mokyklų bendruomenėmis, bet dabar jie gali būti piktybiškai nutraukti.
„Įsivaizduokite, rugsėjį biudžetinės Vilniaus krepšinio ar „Tauro“ sporto mokyklos atsidarys sistemą ir rezervuos visus geriausius laikus – nuo 14 iki 18 valandos. Be jokio konkurso. O spalio 1 d. sistema bus atverta visiems kitiems – mums, futbolo ar fechtavimosi mokykloms. Visiems jau dabar aišku, kad laikų tiesiog nebus“, – teigė A.Čerškus.
SKM lanko apie 3700 vaikų, 1700 jų – moksleiviai, likę – darželinukai. Jie sportuoja 35 sostinės mokyklose ir 55 darželiuose.
„Nebuvo taip, kad laikus mokyklose gavome tiesiog susitarę su direktoriais. Dažniausiai vaikų tėvai rašydavo raštus, kad mokyklos mus įsileistų, nes grupes vaikų į mokyklas atsivesdavome juos ugdę jau darželiuose.
Mokyklos buvo suinteresuotos bendradarbiauti, mat ten sportuodavo jų auklėtiniai, mes ne tik nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas mokėdavome, bet ir stengėmės remti mokyklas – kamuoliais, salės remontu, o kartais – ir pinigais. Kai biudžetininkai nemokėdavo nieko. Viską darėme oficialiai – per paramą“, – sakė A.Čerškus.
N.Juškienei keista, kad naujoji tvarka stumiama be realių skaičių: „Pavyzdžiui, Pilaitėje krepšinį žaidžia apie 100 vaikų keliose komandose, bet ateis biudžetinės mokyklos komanda su 10 rankininkų ir pasirinks geriausią laiką.“
Galėtų kilti klausimas, kodėl privačios mokyklos nenori rinktis privačių salių, tačiau A.Čerškus patikina, kad Vilniuje jų yra itin mažai ir visos galimybės jau išsemtos.
Didina valandų skaičių
Aprašo autorius Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Bužinskas atkerta, kad dabartinė tvarka galiojo visada, tik dabar ji bus dar aiškesnė ir skaidresnė.
Anot jo, skaidrumui apskritai nereikėtų daryti jokio kompromiso, todėl jis ir nesiūlo pereinamojo laikotarpio aprašui įgyvendinti.
„Dabartinėje tvarkoje keičiame du dalykus, įvesdami skaidrumą. Tai reiškia, kad visi miestiečiai matys, kas ir kada kokią mokyklos patalpą yra išsinuomavęs, o privataus sektoriaus neformaliojo švietimo subjektai konkuruos aiškiai nustatytais kriterijais ir lygiomis teisėmis: nebeliks principo – myliu nemyliu ar žmogiškojo faktoriaus, kur dėl salės su kuo nors susitariama.
Antras dalykas: dvigubiname privačiam sektoriui tenkantį valandų skaičių. Dvigubinamas valandų skaičius lyg ir turėtų tikti, bet greičiausiai netinka skaidrumo įvedimas ir sistemos išviešinimas.
Man irgi kyla klausimų, kodėl tam tikri privatūs subjektai taip prieštarauja šiai tvarkai, nes ji dvigubina galimybę turėti laikų savivaldybės įstaigų salėse“, – teigė A.Bužinskas.
Viena vertus, tai tiesa – privačioms neformaliojo ugdymo įstaigoms atiteks nebe 8 valandos per savaitę, o 14-16,5 valandų. Biudžetinės įstaigos turės 12 valandų ir pirmumo teisę jas rezevuotis. Tad nesunku suskaičiuoti, kad jos galės užimti geriausius laikus geriausiomis valandomis geriausiomis savaitės dienomis, nes reti tėvai į neformaliojo ugdymo užsiėmimus vaikus norėtų leisti savaitgaliais.
SKM pasakoja, kad jau išgirdo grasinimų iš biudžetinės Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) trenerių, kad jiems kai kuriose salėse vietos tiesiog neliks. Tos istorijos privačios mokyklos trenerius piktina dar ir dėl to, kad ne vienas jau buvo susidūręs su biudžetinės mokyklos kolegomis, dalydamiesi salėmis, kuriomis biudžetininkai pasinaudodavo vos kelis kartus per metus.
„Nuo 2014 metų dirbu Naujojoje Vilnioje. Jau tada teko susidurti su Vilniaus miesto savivaldybės ir biudžetinės įstaigos „skaidrumu“. Po 1,5 metų darbo Barboros Radvilaitės progimnazijoje į vieną mano treniruočių atėjo „Tauro“ biudžetinės sporto mokyklos trenerė ir pareiškė, kad tuo pačiu laiku čia vyksta ir jos treniruotės. Per visą tą laiką nemačiau nė vieno vaiko, nė vienos treniruotės.
Nustebau dar labiau, kai trenerė paprašė „pridengti“, jei ateitų patikrinti Vilniaus miesto savivaldybė – pasakyti, kad tuo laiku vyksta rungtynės kažkur kitur ar panašiai. Tos „rungtynės“ tęsiasi iki šios dienos.
Niekaip nesuprantu, ar galima taip elgtis, kai dėl tokių poelgių žadama išmesti į gatvę 40 vaikų, o „Tauro“ sporto mokykla galės įtraukti dar vieną vadinamąją „treniruotę“, skirtą įsisavinti biudžetiniam finansavimui? Kiek vaikų biudžetinėse mokyklose yra sąrašuose, o kiek sportuoja realiai? Kiek salių yra užimama padengti tarifikacijas etatams gauti, o kiek vyksta realus darbas?
Naujoji Vilnia nėra toks paprastas rajonas ir reikėjo daug dirbti, kad vaikai panorėtų sportuoti, kad rimtai žiūrėtų į treniruotes, kad gerbtų trenerį – autoritetą. Dėl to labiausiai gaila vaikų, kurie pamilo krepšinį, kurie varžosi įvairiuose čempionatuose, svajoja tapti krepšininkais“, – feisbuke rašė SKM treneris Arūnas Umbrasas.
Kyšo „Ryto“ klubo ausys
Klausantis visų istorijų, kyla klausimas, kodėl naujojo aprašo iniciatoriai nesileidžia į kalbas su privačiomis mokyklomis ir nebando ieškoti kompromiso ar bent jau padaryti pereinamojo laikotarpio naujajai tvarkai?
Keliant šį klausimą, ne kartą teko išgirsti argumentą, kad naująja tvarka labiausiai suinteresuotas gali būti Vilniaus „Ryto“ profesionalus krepšinio klubas.
Šis klubas prieš metus išplatintame pranešime spaudai teigė ketinantis steigti „Ryto“ talentų krepšinio akademiją, kurioje ugdytų perspektyvius jaunus krepšininkus.
Dėl skolų netekęs savo namų arenos Vilniuje, dabar „Ryto“ klubas ją nuomojasi. O Vilniaus savivaldybė stato didžiulį trijų sporto salių progimnazijos priestatą Pašilaičiuose, kuris turėtų būti baigtas kitąmet ir, kaip kalbama, VKM turės išskirtines teises juo naudotis.
Kuluaruose atvirai svarstoma, kad naujuoju aprašu siekiama nustekenti SKM, kad sustiprėtų VKM, o paskui „Rytas“ galėtų prie jos prisiglausti ir naudotis naujosiomis salėmis.
„Ryto“ klubo valdybos pirmininkas A.Bužinskas tai vadina nesąmone ir sąmokslo teorija.
„Kai kalbame apie biudžetines įstaigas, tai savivaldybė ne šiandien nuėjo tuo keliu. Neformalusis ugdymas ir darželiuose, ir mokyklose yra biudžetinis ir yra privatus. Tėvai gali už papildomus pinigus rinktis privatų sektorių – kaip daro su darželiais, mokyklomis ar, pavyzdžiui, eina į privačias poliklinikas. Bet tai nereiškia, kad savivaldybė pastačiusi naują mokyklą Pilaitėje skelbs nepriklausomo privataus operatoriaus konkursą ir Pilaitės mokykla turės konkuruoti su viena ar kita privačia mokykla dėl tų patalpų administravimo. Ta pačia logika vadovaujamasi ir neformaliajame švietime.
Kad savivaldybės mokyklas turėtume uždaryti, visai kitas politinis klausimas, nes turėtume uždatyti ne tik sporto mokyklas, bet ir tokius chorus kaip „Ąžuoliukas“ ar „Liepaitės“, išnuomoti Mokytojų namus. Tai visai kito politinio lygmens klausimas ir jis nebus sprendžiamas šia tvarka“, – teigė A.Bužinskas.
Įsikišo net Krepšinio federacija
Į diskusijas dėl to, kad Vilniaus savivaldybė nori sudaryti prastesnes sąlygas SKM auklėtiniams, įsitraukė net Lietuvos krepšinio federacija.
Šios generalinis sekretorius Mindaugas Špokas raštu kreipėsi į savivaldybę, prašydamas toliau sudaryti sąlygas SKM žaidėjams tobulėti, nes jie yra svarbi Lietuvos krepšinio bendruomenės dalis.
33 SKM mokyklos dalyvauja Lietuvos moksleivių krepšinio lygos įvairaus amžiaus grupių čempionatuose. SKM treneriai ir auklėtiniai kviečiami į įvairaus amžiaus Lietuvos krepšinio rinktines. 2018-2019 metų sezoną 8 žaidėjai ir treneriai Karolis Čyžius bei Mindaugas Noreika buvo pakviesti į skirtingo amžiaus Lietuvos rinktines.
Sportuos prie savivaldybės
Siekdami atkreipti dėmesį į dėl naujosios tvarkos galinčias kilti problemas, sostinės vaikai antradienį sportuos aikštėje prie Vilniaus savivaldybės.
Palaikymo akcija „Už Vilniaus vaikus“ prasidės birželio 16 d. 14.45 val. Jos metu vyks bendra mankšta, taip pat – futbolo, krepšinio, tinklinio, regbio, badmintono, ledo ritulio, teniso, šuolių į tolį bei bėgimo su kliūtimis rungtys.
Baiminamasi, kad nežinant nei priskirtos veiklos vietos, nei aiškių užsiėmimų valandų, rudenį vaikų ir jų trenerių laukia chaosas.
„SKM pradėjau lankyti nuo pat pradžių. Puikiai prisimenu vaikystės stovyklas, kokie pasišventę buvo treneriai, kaip jie stengėsi, kad sudarytų kuo geresnes sąlygas mums – vaikams. Tuo metu treniruočių sąlygos tikrai nebuvo geriausios. Treniruotės vyko Šeškinės vidurinėje mokykloje. Parketas buvo pavargęs, kamuolys vietomis atšokdavo, vietomis taip ir likdavo prilipęs prie grindų. Prisimenu, kaip periminėdamas kamuolį kritau ir pračiuožęs parketu po to turėjau rinkti rakštis iš delnų ir marškinėlių.
Prisimenu, kiek kartų kovojant dėl į užribį krentančio kamuolio tekdavo atsitrenkti į sieną, nes užribiui vietos nebuvo.
Treniruotės vyko 20 valandą. Buvo žiema – šalta, šlapia ir baisu vienam grįžti namo. Mano mama ir taip pavargusi po darbo važiuodavo su manimi į treniruotes, palaukdavo koridoriuje ir važiuodavo atgal namo. Ji puikiai suprato, kiek daug man reiškia krepšinis.
Aš užaugau tokiomis sąlygomis ir puikiai žinau, kad sunkumų kupinas kelias užgrūdina, bet abejoju, ar dabar kas nors vargintųsi važinėti į „naktinius“ krepšinio būrelius. Prastėjančios sąlygos daugeliui numuštų norą sportuoti ir radikaliai kristų
Kviečiu visus Europos aikštėn, kur SKM treneriams labai reikalingas mūsų palaikymas!“ – feisbuke rašė vienas šios mokyklos auklėtinių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.