69-erių Šilutės krepšinio tėvu vadinamas Stepas nuo šiol įdėmiai stebės ir sostinės komandą, kurią į priekį ves po ilgo laiko į Lietuvą grįžęs sūnus.
„Apie jo pasirinkimą kalbėjome, tokie sprendimai tikrai yra svarbūs visiems šeimos nariams. Patariau priimti šį rimtą iššūkį, nes tai yra didelė galimybė. Tai yra Vilnius, puiki organizacija“, – lrytas.lt pasakojo S.Kairys.
Naujasis „Ryto“ vyriausiasis treneris D.Kairys su sostinės klubu pasirašė trejų metų kontraktą. Strategas paskutinį kartą Lietuvoje dirbo 2006 metais, kuomet trumpai asistavo tuometinio „Lietuvos ryto“ vyriausiajam treneriui Zmago Sagadinui.
Anot S.Kairio, per pastaruosius 16 metų sūnus turėjo galimybių grįžti į gimtinę, tačiau derybos nutrūkdavo.
„Prieš keletą metų aš labai norėjau, kad sūnus dirbtų Klaipėdos „Neptūne“. Jis pats to norėjo, tačiau ekipa pasirinko Kazį Maksvytį.
Tai buvo didelis noras, o vėliau sekė pokalbiai su Pasvalio, Panevėžio komandomis. Pernai taip pat buvo kalbėta su „Neptūnu“.
Vis dėlto tie pasiūlymai nebuvo tokie patrauklūs“, – prisiminė S.Kairys.
Šilutiškis buvo pirmasis, kuris į tuometinę gimtojo miesto komandą atvežė žaidėjus iš užsienio. Glaudžius ryšius su JAV vis dar palaikantis treneris vėliau jauniems žaidėjams padėdavo išvykti studijuoti į NCAA.
Jo dėka JAV mokėsi Šarūnas Jasikevičius, Linas Kleiza, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas, Mindaugas Timinskas, Marijonas Petravičius ir daugelis kitų.
Tiesa, pastaraisiais metais Lietuvos talentų srautas į JAV mažėjo, tai lėmė keletas priežasčių.
Apie drąsų sūnaus pasirinkimą ir Lietuvos talentų ugdymą – lrytas.lt pokalbis su S.Kairiu.
– Džiaugėtės sūnaus sprendimu prisijungti prie „Ryto“, nors pastaruoju metu sostinės ekipą gaubė pilki debesys. Nebuvo abejonių?, – lrytas.lt paklausė S.Kairio.
– Ar žinote nors vieną klubą, kur nėra nesklandumų? Aš nežinau, todėl lyginti yra sudėtinga. Krepšinyje sunku išvengti aršių diskusijų, nesutarimų. Neįmanoma, kad nebūtų problemų.
Manau, kad Kauno „Žalgiris“ šiuo metu rodo pavyzdį, kaip reikia tvarkytis. Vis dėlto jie turi visai kitus resursus ir galimybes.
Jie turi areną, tačiau tai yra nerealus pavyzdys kitiems klubams, nes jie nė iš tolo neturi to, ką turi „Žalgiris“.
– Krepšinio pasaulyje turite nemažai ryšių. Padeda sūnui prisivilioti vieną ar kitą legionierių?
– Dažniau nuo to atsiriboju. Taip, kartais mes drauge peržiūrime kandidatus, jis paklausia mano nuomonės. Būtų keista, jei jis nepasinaudotų mano patirtimi.
– „Rytą“ per šią vasarą paliko du jauni žaidėjai Deividas Sirvydis ir Ąžuolas Tubelis. Pastarasis išvyko į NCAA, į kurią būtent jūs pirmasis ir nutiesėte kelius jauniems lietuviams. Dar vis vykdote šią veiklą?
– Pastaruoju metu vis mažiau žmonių į mane kreipiasi. Sumažėjo srautas išvykstančių, taip pat padaugėjo žmonių, kurie padeda išvykti.
Vieną kitą vaiką dar išsiunčiu, tačiau nebe tiek, kiek anksčiau.
– Kiek anksčiau jaunuolių išvykdavo?
– Per vieną vasarą paruošdavau apie 30 krepšininkų.
– Tačiau ryšiai su JAV universitetais vis dar yra išlikę?
– Kontaktai yra aprūdiję, natūralu, nes veikla jau nebėra tokia aktyvi. Tais laikais dar nebuvo išankstinių pasirašymų su klubais, nebuvo abejonių iš LKF pusės. Viskas vyko laisviau, krepšininkai galėjo lengviau išvykti.
Tiesa, man buvo sudėtingiau, reikėjo atlaikyti didelį spaudimą. Be to, vaikams buvo mažiau alternatyvų, sąlygos nebuvo tokios, kokios yra dabar.
Kai išvažiavo pirmieji aukšto lygio krepšininkai, tada atsirado daugiau būdų, kaip išsiųsti vidutinio lygio žaidėjus.
– Dabar didieji klubai kuria piramides, kur jauni žaidėjai turi geresnes galimybes kilti karjeros laiptais. Kaip manote, tai padeda?
– Visi žinome, kad baigus vidurinę, karjeroje atsiranda skylė. Jei krepšininkas yra labai geras, jis kažkaip patenka į komandą. Bet čia yra vienetiniai atvejai.
NCAA jaunas žaidėjas gauna galimybę žaisti tarp bendraamžių. Būtent tai ir yra tarpinė stotelė tarp vaikų ir suaugusių krepšinio. Lygis priklauso nuo paties žaidėjo lygio.
Ne kartą girdėjau pasakymų, kad jauni žaidėjai išvažiuoja į mažai žinomus ar silpnus universitetus. Bet jei paklausčiau, kuris iš tų gerų žaidėjų gavo blogą universitetą, tai atsakymo negaučiau.
Šarūnas Jasikevičius, Linas Kleiza, Darius Songaila, Marijonas Petravičius, Mindaugas Timinskas, Rimantas Kaukėnas – visi jie gavo puikius universitetus. Natūralu, kuo geresnis universitetas, tuo geresnį žaidėją ima.
– Lietuvos krepšinio federacija neretai neigiamai vertina jaunųjų krepšininkų norą išvykti tobulėti į NCAA, teigdami, kad vėliau tie žaidėjai neatsiskleidžia ir dingsta.
– Daug kas priklauso nuo talento, užsispyrimo, fizinių galimybių ir t.t. Visi, kurie buvo verti, pasiekė aukštą lygį.
Tie, kurie nepasiekė, gavo išsilavinimą. Labai didžiuojuosi tais, kurie netapo kažkokiomis žvaigždėmis, bet pagyveno užsienyje, susipažino su labiau išsilavinusia bendruomenę.
Dalis jų grįžo į Lietuvą, kiti liko JAV. Čia – jų pasirinkimas. Esame laisvi.
– Ne kartą griežtai pasisakėte dėl moksleivių krepšinio lygos taisyklių, kur gynyboje neleidžiama dvigubinti, naudoti zoninės gynybos. Ar ta situacija keičiasi?
– Esu prieš apribojimus. Manau, kad tai yra neteisinga. Esu tvirtai tuo įsitikinęs. Lietuvos krepšinio federacijoje išsakiau savo nuomonę.
Apribojimai gynyboje yra klaida. Vienintelis dalykas, kuris pakito – amžius. Apribojimai būdavo taikomi iki 16-os metų, dabar – iki 15-os.
– Kiek dar esate įsitraukęs į krepšinį, treniruojate žaidėjus individualiai?
– Žinia apie mano sugebėjimus kol kas pasiekė tik „Šiaulių“ krepšininką Beną Griciūną. Kiti turbūt galvoja, kad neverta su manimi dirbti, nes niekas į mane nesikreipė.
– Šilutės miestas turi komanda Nacionalinėje krepšinio lygoje. Prie jos veiklos neprisidedate?
– Visiškai nesikišu. Iš kur gali kilti mano noras, jei komandai manęs nereikia. Aš nuvažiuoju pažiūrėti jų rungtynes ir tiek.
