Panašu, kad prasideda ir aštrios kritikos etapas, rašo „The Guardian“.
JAV sporto žiniasklaidos galiūnas ESPN šią savaitę išleido paskutines „The Last Dance“ dalis, kurių – 10.
Netrukus buvęs M.Jordano komandos draugas Horace'as Grantas nepagailėjo kritikos dokumentikai, kurioje pasakojama apie įvairiausius vieno geriausių krepšininkų istorijoje ir jo komandos draugų vingius.
Kartu su M.Jordanu tris NBA čempionų žiedus iškovojęs H.Grantas pareiškė, kad dokumentika buvo specialiai padaryta taip, kad M.Jordanas atrodytų gerai.
Jau anksčiau keletas kritikų piktinosi, kad viena iš „The Last Dance“ kūrėjų – M.Jordano komanda, nors to stebint serijas ir titrus sužinoti neįmanoma.
„Dokumentika tikrai pramoginė, įdomi, tačiau mes, buvę komandos draugai, žinome, kad kalbant apie tikrovę, 90 procentų vaizdų – mėšlas. Tai nėra tiesa, nes daug komandos draugų, kuriems M.Jordanas turėdavo, ką pasakyti, atsikirsdavo atgal. Tačiau visa tai buvo iškirpta iš dokumentikos, jeigu jūs tai norite vadinti dokumentika“, – ESPN radijo laidoje „Kap and Co“ sakė 1987-1994 „Bulls“ klube žaidęs aukštaūgis.
Vienas pagrindinių aspektų dokumentikoje – begalinis M.Jordano noras laimėti nepaisant visko. Net jeigu tai gali kainuoti populiarumo taškus. Su „Bulls“ komanda septynerius metus buvęs H.Grantas, kuris taip pat buvo cituojamas dokumentikoje, pasakojo, kad M.Jordanas kartais peržengdavo ribą.
„Jis manė, kad gali dominuoti prieš mane, tačiau jis klydo. Kai jis spausdavo mane, aš spausdavau jį. Tačiau žiūrėti į tai, ką jis darė su Willu Perdue, Steve'u Kerru ar Scottu Burrellu, buvo sunku. Lyderis šitaip elgėsi su komandos draugais. Suprantu, kad per treniruotes turi paspausti, tačiau ne kumščiuoti ar keikti juos“, – kalbėjo H.Grantas.
„Melas, melas, melas“
Dokumentikoje M.Jordanas taip pat pažėrė kaltinimų H.Grantui. M.Jordanas įsitikinęs, kad būtent H.Grantas buvo pagrindinis šaltinis, pagal kurio informaciją buvo parašyta knyga „Jordano taisyklės“ („The Jordan Rules“). Ši knyga M.Jordano elgesį vaizdavo ne pačiomis gražiausiomis spalvomis.
„Melas, melas, melas. Jeigu MJ užantyje nešioja akmenį, išspręskime tai kaip vyrai. Pakalbėkime apie tai. Arba galime sąskaitas suvesti kitu būdu. Tačiau jis paima ir paskleidžia šį melą. Knygos autorius Samas Smithas ir aš visada buvome geri draugai, tačiau man komandos rūbinė – šventa vieta. Aš niekada nepasakočiau asmeninių dalykų, kurie ten vyko. Be to, S.Smithas yra tiriamosios žurnalistikos atstovas, tad jis privalėjo turėti du šaltinius, kad parašytų knygą. Kodėl MJ pirštu parodė tik į mane?“, – kalbėjo H.Grantas.
54-erių H.Grantas, kurį „Bulls“ 1987 metų NBA naujokų biržoje pasirinko 10-uoju šaukimu, vėliau dar žaidė „Orlando Magic“, „Seattle SuperSonics“, „Los Angeles Lakers“ ir „Orlando Magic“ klubuose.
„Tai tik pyktis. Aš sakau, visa tai – pyktis. Manau, kad jis pats tai parodė per savo vadinamąją dokumentiką. Jeigu apie jį kažką pasakai, jis iškirps tavo žodžius ir mėgins sunaikinti tavo personažą“, – kritikos „The Last Dance“ negailėjo H.Grantas.
Kritikavo ir už S.Pippeną, ir už žodį „dokumentika“
H.Grantas nėra vienintelis, kuriam nepatiko dokumentikoje apie jį pasakyti žodžiai. Garsiojoje „Bulls“ komandoje antruoju pagal gerumą žaidėju vadintas Scottie Pippenas yra sakęs, kad liko nepatenkintas tuo, kaip jis rodomas. Viename iš epizodų M.Jordanas S.Pippeną pavadino „savanaudžiu“.
„Dar nesu matęs, kad taip blogai būtų vaizduojamas toks žaidėjas, kaip S.Pippenas“, – sakė H.Grantas.
Krepšinio kuluaruose ir šiandieną daug kalbama, kad S.Pippenas buvo vienas iš svarbiausių M.Jordano sėkmės faktorių, tačiau taip ir liko niekada tinkamai neįvertintas už savo indėlį.
H.Grantas pasakojo, kad paskutinį kartą su M.Jordanu bendravo prieš trejus metus. Tuomet jie apsikeitė žinutėmis apie golfą. Interviu H.Grantas užbaigė mintimis apie tai, kad dokumentiką kartu kūrė ir M.Jordanui priklausanti kompanija.
„Ši vadinamoji dokumentika yra apie vieną žmogų. Tai jo paskutinis žodis lemdavo, kas ten atsidurdavo. Tai nėra dokumentika, – piktinosi H.Grantas. – Tai jo naratyvas, istorija, kaip baigiasi „Paskutinis šokis“. Tai nėra dokumentika, nes daugybė dalykų buvo iškirpti, pakeisti. Todėl visa tai ir vadinu „vadinamąja dokumentika.“