Buvę ir esami žalgiriečiai su lrytas.lt pasidalino savo įsimintiniausiomis rungtynėmis, serijomis ar laikotarpiais „Žalgirio“ komandoje.
Rokas Jokubaitis (19 metų, pagrindinėje Kauno „Žalgiryje“ komandoje žaidžia nuo 2018 metų)
Šį sezoną nacionalinės rinktinės marškinėlius pirmą kartą užsivilkęs talentingas gynėjas spėjo gerokai apšilti kojas ir Eurolygoje. Krepšininkas negalėjo išskirti vienų rungtynių, tačiau jo atmintyje labiausiai įsirėžė dvi dvikovos.
„Įsiminė debiutinės rungtynės „Žalgirio“ sudėtyje prieš du sezonus Pasvalyje. Taip pat ir šio sezono rungtynės namuose su Berlyno ALBA komanda. Tada pavyko visiškai pilną areną kelis kartus pakelti ant kojų, buvo įspūdinga atmosfera ir emocija. Man asmeniškai tai buvo vienos geriausių rungtynių Eurolygoje“, – prisiminimais dalinosi R.Jokubaitis.
Krepšininkas „Žalgirio“ sudėtyje debiutavo 2018 metų gegužės 5 dieną, kuomet žalgiriečiai Pasvalio „Pieno žvaigždes“ išvykoje įveikė 85:76. Tą kartą gynėjas aikštėje praleido 12 minučių per kurias pelnė 6 taškus, atkovojo 2 kamuolius ir atliko 2 rezultatyvius perdavimus.
Tačiau labiausiai savo sirgalių kraują R.Jokubaitis kaitino šių metų sausio 24 dieną. Tuomet „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse namuose 104:80 sutriuškino ALBA krepšininkus. Pats krepšininkas per 23 minutes pelnė 11 taškų, atliko 4 rezultatyvius perdavimus ir surinko 12 naudingumo balų. Tris tolimus metimus pataikęs R.Jokubaitis tą vakarą sužaidė rezultatyviausias savo Eurolygos rungtynes.
Sergejus Jovaiša (65 metai, „Žalgirio“ komandoje žaidė 1972-1989 metais)
Gudriojo lapino pravardę turintis žaidėjas net 17 metų praleido Kauno komandos gretose. Nieko keisto, kad S.Jovaiša negalėjo išskirti vienų rungtynių, o šitą laikotarpį pavadino pačiu įsimintiniausiu. Anot buvusio krepšininko, legendiniai „Žalgirio“ mūšio su Maskvos CSKA daugeliui įstrigo atmintyje.
„Žalgiris“ 1985-1987 metais niekam neužleido pirmosios vietos tuometiniame TSRS čempionate, o pagrindine ir aršiausia žalgiriečių konkurente buvo Maskvos CSKA komanda.
„Mano visa karjera „Žalgiryje“ – tai kaip vienos nesibaigiančios rungtynės. Visi tas blokas yra įsimintinas, 17-metų buvau žaliai baltas, kai kas netgi apsidžiaugtų, jeigu su šiomis spalvomis ir iš šio pasaulio iškeliautume. Buvome labai susiję su gyvenimu komandoje, tarpusavyje buvome draugai.
Nesinori net išskirti kažkokių vienerių rungtynių. Visas tas laikotarpis buvo kaip didžiosios gyvenimo rungtynės. Buvo ir mokymosi, ir pakilimų, nuosmukių, triumfo, nusivylimo. Buvo visko.
Aišku, labai įsimintina buvo serija su Maskvos CSKA klubu. Tame mano gyvenimo žaliame puslapyje buvo tikrai triumfo ir šlovės viršūnė. Tą prisimename ne tik mes patys dalyviai, bet ir vyresniojo amžiaus lietuviai. Žinoma, jeigu lyginsime dabartinį krepšinį su anų laikų, tai galime rasti daug keistų dalykų. Buvo ten ir kitokios taisyklės, sąlygos, bet nugalėti tokį monstrą, kuris sudarytas iš geriausių žaidėjų, mums, lietuviams, buvo didžiulis pasiekimas.
Mes patekome į tarptautinius turnyrus, laimėjome tarpkontinentinę taurę. Jie tikrai yra įstrigę atmintyje“, – prisiminimais dalinosi dabartinis Seimo narys.
Algirdas Brazys (58 metai, „Žalgiryje“ žaidė 1982-1985 metais, klubą treniravo 2000-2002 metais, sporto direktoriumi buvo 2009-2010 metais)
Krepšinio specialistas „Žalgiryje“ praleido kelis skirtingus savo gyvenimo etapus. Klube žaidė pats būdamas krepšininku, vėliau dirbo asistento pareigose, kelis sezonus vadovavo komandai, galiausiai teko paragauti ir organizacinio darbo žalgiriečių komandoje.
Tačiau A.Braziui prieš viską, ką jis matė su „Žalgirio“ komanda, nublanksta dabartinis laikotarpis su Šarūnu Jasikevičiumi stratego pareigose.
„Galime kalbėti, kad laimėjome Eurolygą, tačiau aš prisipažinsiu, kad pastaruosius kelis metus žaviuosi dabartiniu „Žalgiriu“. Galima kalbėti apie kitus laikus, kai buvome žaidėjais, vėliau treneriais, laimėjome vieną ar kitą trofėjų, bet dabar, kas vyksta...
Nesu aš iš tų žmonių, kuris pataikautų, man tokie dalykai nėra priimtini, bet tai, ką stebiu dabar vadovaujant Š.Jasikevičiui, tiesiog žaviuosi. Mėgstame dažnai lyginti anuos laikus ir dabartinius, aš dažnai į rungtynes žiūrėdavau krepšininko akimis, tačiau visumoje tai, ką dabar padarė „Žalgiris“ pastaruosius metus, privertė mane tarsi užsikrėsti savotišku virusu.
Tapau toks pats, kaip visi tie sirgaliai, kurie džiūgauja, rėkauja, pergyvena. Kas žino mano charakterį, tie neįsivaizduoja, kas turėjo nutikti gyvenime, kad toks pasidaryčiau.
Šaras kažką tokio įnešė į „Žalgirį“, tokį gerą virusą. Mane užkrėtė, net pats sau pasidariau neatpažįstamas. Sakykime, kad netgi su dabartiniu jų žaidimu, kova nublanksta ir mūsų pasiekimai praeityje.
Gaila, kad nutrūko tas sezonas, nesulaukėme tos Eurolygos intrigos, kuomet „Žalgiris“ kūrė stebuklus pastaruosius metus. Šito labiausiai gaila“, – pasakojo A.Brazys.
Paulius Jankūnas (36 metai, dabartinis komandos kapitonas, „Žalgiryje“ su vieno sezono pertrauka žaidžia nuo 2003 metų)
Turbūt būtų sunku sugalvoti kitą „Žalgirio“ žaidėją, kuris galėtų būti geresniu klubo pastarųjų dešimtmečių simboliu, nei P.Jankūnas. Krepšininkas su Kauno komanda matė ir šilto, ir šalto. Su „Žalgiriu“ krepšininkas jau iškovojo 14 LKL žiedų, o Eurolygos istorijoje įsirašė savo pavardę, kuomet tapo daugiausiai kamuolių atkovojusių krepšininku.
2017-2018 metų sezone P.Jankūnas su „Žalgiriu“ pasiekė kol kas didžiausią savo laimėjimą Eurolygoje per jo sportininko karjerą. Tą sezoną „Žalgiris“ pateko į finalo ketverto varžybas ir mažajame finale nugalėjo Maskvos CSKA komandą bei užėmė trečiąją vietą.
Iš pastarųjų metų įvykių būtent ketvirtfinalio serijos rungtynės Kaune su Pirėjo „Olympiakos“ krepšininkais yra labiausiai įstrigusios P.Jankūno atmintyje.
„Kalbant apie pastarąjį laikotarpį, tai be abejo patekimas į finalo ketvertą Eurolygoje. Tuomet namuose nugalėjome „Olympiakos“, arena buvo žaliai nusidažiusi, ta euforija buvo jaučiama per tas dvejas rungtynes namuose. Žmonės, visi sirgaliai, draugai buvo pasijungę, laukė tų rungtynių.
Mūsų aistruoliai, aišku, kad visą laiką neabejojo mūsų patekimų, mes patys truputėlį atsargiau apie tai svajojome. Tikrai ir arena buvo beprotiškai garsi, tos teigiamos emocijos dar kelias dienas mieste jautėsi“, – prisiminė P.Jankūnas.
„Žalgiris“ tą ketvirtfinalio seriją laimėjo 3:1, o Kaune „Olympiakos“ nugalėjo 101:91 ir 80:60.
Dainius Šalenga (43 metai, „Žalgirio“ komandoje su pertraukomis žaidė nuo 2000 iki 2012 metų)
Atletiškas krepšininkas „Žalgirio“ sirgaliams turėjo įsiminti dėl savo galingų dėjimų. Būtent jis 2003 metų sezone rungtynėse su Malagos „Unicaja“ net du kartus drebino varžovų dėjimus po komandos draugo Edo Cota perdavimų nuo lentos.
„Iš negatyvios pusės, tai buvo labiausiai įstrigusios rungtynės. Per mano karjerą komandoje mes buvo arčiausiai to finalo ketverto. Daugiau tokių gerų progų nebuvo.
Iš gerosios pusės man įsiminė rungtynės su Bolonijos „Kinder“ krepšininkais 2001-2002 metų sezone. Jie į Kauną atvažiavo kaip Eurolygos čempionai, bet mes juos nugalėjome.
Ta dvikova tiek „Žalgirio“ komandai labai gerai susiklostė, tiek man asmeniškai. Jų sudėtis buvo labai stipri, žaidė Manu Ginobili, Antoine Rigaudeau. Laimėjome dideliu skirtumu, pačiam tai buvo antrasis sezonas Eurolygoje.
Vėliau daug neblogų rungtynių buvo, bet negalėčiau vienų išskirti“, – pasakojo D.Šalenga.
Minėtoje dvikovoje „Žalgiris“ tuometinius Eurolygos čempionus nugalėjo 91:67, o krepšininkas prie pergalės prisidėjo pelnydamas 26 taškus.
Modestas Paulauskas (75 metai, „Žalgirio“ komandoje žaidė 1963-1976 metais)
Olimpinis čempionas „Žalgirio“ komandai atidavė daugiau nei dešimtmetį. Nors didžiausias pergales savo krepšininko karjeroje M.Paulauskas skynė žaisdamas TSRS rinktinėje, tačiau su Kauno komanda iškovoti bronzos medaliai 1971 ir 1973 metais TSRS čempionate legendiniam krepšininkui labiausiai įsiminė.
„Mūsų laikotarpis nebuvo toks dėkingas pergalėmis, tačiau dėl mūsų tai buvo didžiuliai laimėjimai.
Visi laikotarpiai turėjo savo herojų. Buvome pirmi ir 1951 metais. Vėliau sekė pergalių seriją Arvydo Sabonio, Rimo Kurtinaičio, Sergejaus Jovaišos, Valdemaro Chomičiaus laikais. Tai buvo įspūdinga sudėtis. Jie laimėjo ir tarpkontinentinę taurę“, – prisiminimais dalinosi M.Paulauskas.
Rimas Kurtinaitis (59 metai, „Žalgiryje“ žaidė 1983-1989 metais, vėliau 1992 ir 1995-1996 metų sezonuose)
Dabartinis Maskvos srities „Chimki“ komandos treneris kartu su A.Saboniu, V.Chomičiumi, S.Jovaiša užkūrė tikrą pirtį TSRS čempionate ir 1985-1987 metais pirmosios vietos niekam neužleido. Mūšiai su CSKA komanda turėjo ypatingą reikšmę, o dvikovos metu visas Kaunas gyveno krepšinio rimtu.
Savo istorijomis apie to meto įvykius pasidalino ir R.Kurtinatis.
„Atsimenu aš tuos laikus, dažnai susibėgame, susitinkame su buvusiais varžovais. Visi finalai buvo su CSKA komanda: trys laimėti ir trys pralaimėti. Šiuolaikiniam jaunimui yra labai sunku papasakoti ir perteikti tą jausmą.
Mes tuo metu buvome sovietų dalimi, o per krepšinį, per meną išreikšdavome savitumą. Labai džiaugiuosi, kad buvau viso to dalyvis. Buvome pradininkai to viso 90-ųjų Lietuvos krepšinio.
Tų metų dvasia labiau suprasti gali vyresnio amžiaus žmonės, kurie tą matė, jautė. Mes galima pavartyti tą istoriją, faktus žinoti, tačiau nepajausi dvasios. Manau, kad liko dar nemažai žmonių, kurie prisimena ar matė.
Man patiko toks atvejis Kauno dramos teatre. Buvo keista, kad jie rungtynių su CSKA metu darė spektaklį, kas gi galėjo Kaune eiti žiūrėti, kai tuo metu žaidė „Žalgiris“. Pasirodo buvo tokių žmonių. Mes draugaudavome su aktoriais, tai šie pasakojo, kaip ten viskas vykdavo.
Užkulisiuose turėdavo televizorių, per kurias rodė rungtynes. Jie greitai suvaidindavo savo rolę ir bėgdavo žiūrėti, o kai „Žalgiris“ laimėjo išėjo ant scenos ir padarė ekstrą pranešimą apie pergalę prieš CSKA. Štai tokios svarbos mūsų laikų mūšiai su Maskvos klubu buvo ir veikiausiai tie, kas matė gyvai, labiau supras tą laikotarpį“, – kalbėjo R.Kurtinaitis.
Tiesa, jau dirbant kaip treneriui, R.Kurtinaičiui užstrigo pralaimėjimas „Žalgirio“ komandai VTB čempionate 2011-2012 metų sezone, kuomet Rusijos klubas Kaune pralaimėjo 94:95. Tą kartą žalgiriečiams pergalę dėjimu paskutinėmis sekundėmis išplėšė Sonny Weemsas.
„Pagal patį lygį, tiek „Žalgirio“, tiek „Chimki“ komandos, tai buvo aukščiausios klasės krepšinis. Buvo labai geros rungtynės, man buvo gaila, kad pralaimėjome, tačiau likau patenkintas, kas būna labai retai“, – prisiminė R.Kurtinaitis.
