Būtent 2008-ieji buvo įspūdingiausi dabar jau 41-erių R.Šiškauskui – jis ne tik buvo išrinktas naudingiausiu Eurolygos reguliaraus sezono krepšininku, tačiau ir pateko į tų metų turnyro geriausiųjų penketą.
Prisimenant CSKA triumfą ir 12 metų jubiliejų, Maskvos ekipos spaudos tarnyba pakalbino vaizdo transliacijoje R.Šiškauską, kuris prieš Kalėdas ketvirtą kartą tapo tėvu – žmona Edita Vilniaus gimdymo namuose pagimdė ketvirtą sūnų.
2012-ųjų gegužės pabaigoje R.Šiškauskas Maskvoje atsisveikino su krepšiniu ir baigė profesionalaus sportininko karjerą.
Per visą karjerą Ramūnas be kitų iškovotų titulų yra tapęs Lietuvos, Italijos, Graikijos ir Rusijos čempionu.
– 2008 metais buvote ne tik CSKA lyderiu, bet ir motoru – padėjote laimėti komandai Eurolygos čempionų titulą, tapote naudingiausiu reguliaraus sezono žaidėju. Kaip atsimenate šiuos įvykius?
– Visos pergalės išlieka galvoje, nors praėjo nemažai laiko. Labai gerai atsimenu tą sezoną, kuris buvo tikrai geras ne tik man, bet ir ekipai, atsimenu finalines rungtynes. Noriu pasakyti, kad su tokia sudėtimi buvo neįmanoma nelaimėti.
– Ar dar palaikote draugystę su kuo nors iš CSKA ekipos žaidėjų?
– Kai kada pasikalbu telefonu, o nuvažiavęs į Maskvą susitinku su Viktoru Chriapa. Kai žaidžiau, buvo geri santykiai ir mūsų žmonos gerai sutarė.
– Kas geriausias jūsų draugas krepšinyje?
– Kamuolys...
– Po pergalės Eurolygoje Maskvos CSKA turėjo turnė po JAV, kur sužaidė tris mačus su NBA klubais ir viename iškovojo pergalę. Tai buvo pirmasis kartas, kai Maskvos klubas nugalėjo NBA ekipą...
– Kiekvienas mačas, kai reikia kovoti prieš NBA klubą, būna neužmirštamu. Natūralu, juk tai geriausia pasaulio lyga.
Ir žaisti prieš šios lygos krepšininkus jau savaime yra kažkas tokio... Juk visi nori pasižiūrėti į save, pasitikrinti, kaip kiekvienas atrodo prieš šios lygos žaidėjus.
Ir šis turnė buvo labai įsimintinas, visi liko patenkinti.
– Kokiam NBA klubui jūs norėtumėte atstovauti?
– Kai buvau mažas, kai man buvo keturiolika-penkiolika metų, Europoje pradėjo rodyti NBA, tai mano mėgstamiausia komanda buvo „Chicago Bulls“ su Michaelu Jordanu.
Visą laiką žiūrėjau NBA finalus su „Bulls“. Man taip ir liko sentimentai šiai ekipai, tad jei būtų šansas, būčiau norėjęs jai atstovauti.
– Jus savu laiku net vadino lietuviškuoju Pippenu. Žinojote apie šią pravardę?
– Ne iškart apie tai išgirdau... Po kažkiek laiko išgirdau, kad mane vadina „Baltijos Pippenu“. Nežinau, kas tą pravardę sugalvojo, kodėl ją sugalvojo, bet man buvo malonu, nebuvau prieš tokį apibūdinimą (juokiasi).
– Žaidėte prieš du garsiuosius pasaulio krepšininkus – LeBroną Jamesą ir Keviną Durantą. Prieš kurį sunkiau buvo kovoti?
– Jie lyg ie panašūs, tačiau iš esmės skiriasi savo žaidimo stiliumi. K.Durantas kiek aukštesnis ir su geresniu metimu.
Jį reikėjo dengti iš labai arti ir neleisti jam net bandyti mesti. LeBronas yra kur kas atletiškesnis, jis stiprus praėjimuose, prasiveržimuose.
Kaip bebūtų, tiek prieš LeBroną, tiek ir prieš Keviną yra labai sunku žaisti, labai sunku... Žaidi taip, kaip sekasi, bet manau, tada man kovoti prieš juos sekėsi tikrai neblogai.
– Kokio amžiaus pirmąkart įkrovėte kamuolį į krepšį?
– Tai buvo devintoje ar dešimtoje klasėje. Mes žaidėme mokykloje klasė prieš klasę – ne tik įdėjau kamuolį, bet dar ir lanką sulaužiau. Tai truputį nekas buvo (juokiasi).
– Turite keturis sūnus, o jauniausias gimė gruodį. Kaip sunku auklėti keturis berniukus?
– Jie puikūs vaikinukai, jie nekuria jokių problemų. Jie žaidžia tokius pat žaidimus, kaip ir visi kiti vaikai, turi kažkokių kaprizų, tačiau viskas gerai su jais... Jei mes nenorėtume, neturėtume keturių vaikų.
