Praėjusią savaitę Eurolyga surengė Valdybos posėdį, kurio metu buvo padėtas galutinis taškas – pranešta data, po kurios būtų paskelbta, ką daryti su likusiu sezonu, jei jis neatsinaujins.
„Eurohoops.net“ pranešė, kad gegužės 24-ąją paaiškės tas Eurolygos sprendimas, kuris lems sezono pabaigą arba pratęsimą.
Jei sprendimas bus teigiamas, žaidėjai į komandas grįžtų gegužės 29-ąją, tada dvi savaites praleistų karantine.
Birželio 12-ąją – liepos 2-ąją vyktų pasiruošimo stovyklos. Europos taurės turnyras vyktų liepos 4-12 dienomis, o Eurolyga – liepos 4-26 d.
Visos kovos vyktų viename mieste.
– Eurolyga jau pranešė galimas varžybų atnaujinimo datas. Kaip įvertintumėte šios dienos klubų ir Eurolygos finansinius nuostolius, atsižvelgiant į blogiausią scenarijų? Ir kaip ateityje tie nuostoliai gali atsiliepti Europos krepšiniui?, – sports.ru cituoja klausimus J.Bertomeu.
– Kol kas sunku kalbėti ir daryti išvadas, nes dar neaišku, kiek ilgai Europa jaus koronaviruso pasekmes.
Nuo kovo 12-osios, kai mes pristabdėme varžybas, dėliojomės visus variantus, kaip būtų galima atnaujinti kovas. Eurolygos akcininkų susirinkime balandžio 23-iąją klubai aptarė potencialias problemas: judėjimo, transporto, uždarų salių. Visi vienbalsiai, be jokių išlygų, patvirtino numatytų varžybų formato pakeitimus ir laikus.
Klubai ir visi mūsų partneriai – kaip ir visos verslo struktūros – pajuto negatyvią koronaviruso įtaką.
Žalų dydis priklausys nuo to, kada mes visi sugrįšime į normalų gyvenimą ir esant kokioms sąlygoms sugebėsime sugrįžti prie darbų. Klausimai aiškūs: sugebėsime mes baigti sezoną, ar ne, kada sirgaliai galės sugrįžti į tribūnas 2020-2021 metų sezone.
Dabar yra per daug faktorių, kurie nusako praradimus, tad konkrečiai sakyti apie galutines žalas sunku. Šiai dienai tik aišku, kad tie praradimai kol kas labai skausmingai atsiliepia klubams: jie prarado namų rungtynes ir iš to išplaukiančias pajamas.
Eurolyga pastoviai kalbasi su ekipomis, mes svarstome įmanomus scenarijus verslui su trumpalaike, vidutine ir ilgalaike perspektyva.
– Kaip svarbu išgelbėti šį sezoną? Daugelis Europos krepšinio specialistų tikina, kad to daryti nereikia...
– Eurolyga siekia būti panaši į NBA – tai krepšinio lyga, gaunanti pajamas per visą pasaulį, o klubai su dideliais biudžetais viską padarė, kad turnyras prasibrautų į šias pozicijas. Kaip suprantate, finansinis faktorius yra reikšmingas.
Kitą vertus, tokį rimtą žingsnį negalima ir neteisinga sieti tik su pinigais. Prieš dvi savaites sakiau, kad pagrindiniu faktoriumi atnaujinti varžybas yra krepšininkų ir teisėjų sveikata.
Mes tikrai nestatysime į pavojų sirgalių, klubų administracijų, arenos darbuotojų ar apskritai žmonių sveikatą ir ji nebus žemiau turnyro reikalų.
Jei valdžios ir sveikatos organizacijos mums leis rengti varžybas, mes imsimės visų įmanomų saugumo priemonių, kad viskas vyktų labai saugiai. Ir tuo atveju aš esu įsitikinęs, jog mes privalome baigti sezoną.
Užbaigti varžybas turime ne tik dėl to, kad turime įsipareigojimų prieš partnerius, tačiau kur kas svarbiau – turime įsipareigojimų prieš sirgalius. Mes egzistuojame tik sirgalių dėka ir jei galime, privalome jiems padovanoti tai, ką jie mėgsta labiausiai – aukščiausio lygio krepšinį.
Nuo spalio iki kovo, kai pristabdėme Eurolygą, visi mes turėjome galimybę stebėti geriausią visų laikų sezoną – sezoną, kuris padovanojo mums neįtikėtinas akistatas.
Mūsų rungtynės nesurinkdavo tiek žiūrovų internete ir per stebėjusių mačus per televiziją, niekada nebuvo tiek daug sirgalių arenose.
Krepšinio aistruoliai – mūsų pagrindas. Ir jų palaikymas bus svarbiausias veiksnys atnaujinant Eurolygos rungtynes.
– Kai kurie žaidėjai, kad ir CSKA krepšininkas Mike'as Jamesas, jau pareiškė viešą nepasitenkinimą dėl klubų ir žaidėjų profsąjungos sutarimo – sumažinti krepšininkų algas 15 procentų net ir tuo atveju, jei sezonas bus pilnai sužaistas. Ką jūs apie tai galvojate ir kaip pabandytumėte tai argumentuoti?
– Nors kai kurie žaidėjai pasisakė skeptiškai dėl šio susitarimo – aš gerbiu jų poziciją, tačiau šį verdiktą priėmė dauguma. Priminsiu, kad šiame sezone į Eurolygos kovas pajungti apie 300 krepšininkų.
Visų pirma, noriu padėkoti žaidėjams už tai, kad jie suprato, kokioje sunkioje padėtyje mes visi esame – ne tik Eurolyga, kalbu ir apie visuomenę...
Žaidėjai suprato, kad jie vaidina bene pagrindinį vaidmenį ieškant išeities iš krizės. Mūsų krepšininkų nuomonė labai daug ką reiškia tūkstančiams sirgalių visame pasaulyje – sirgaliams, kuriems dabar labai nelengva ir jie, greičiausiai, įvertins tokį sportininkų sprendimą.
Algų susimažinimas, nors ir neišspręs visų problemų, galiausiai pagerins sunkoką situaciją klubuose. Labai daug žmonių daro viską, kad padėtų komandoms ir lygai sugrįžti į kovas su kuo mažesniais nuostoliais. Šiuo algų susimažinimu žaidėjai įrodė savo ištikimybę bendram reikalui.
Sutartis su profsąjunga numato bent minimalų įsipareigojimų standartą komandoms ir žaidėjams. Ir tai eina kalba ne tik apie algas.
Sutartis taip pat suteikia visiems dalyviams garantijas, kad visi iki tol buvę susitarimai bus vykdomi, nes lyga turės mechanizmus ne tik atsekti pažeidimus, bet ir skirti tam tikras sankcijas už tuos pažeidimus.
Tai labai svarbi sutartis, pirmoji Eurolygos istorijoje. Juo labiau, kad ji pasiekta tokiais nelengvais laikais – tai tik įrodo akcininkų vienybę.
– Gal galėtumėte pasakyti apie kilusius ginčus per vykusias derybas?
– Aš nenorėčiau plėstis apie derybų specifiką, nes jaučiu pagarbą visoms suinteresuotoms pusėms. Tačiau yra labai aišku, kad pagrindiniu kliuviniu susitarti buvo tai, kad komandos atstovavo skirtingoms valstybėms: dėl to buvo nesutarimų dėl realijų, įstatymo bazių traktavime, mokesčių politikoje.
Ir dar begalėje skirtingų situacijų. Visada labai sunku ieškoti problemos sprendimo apimant visumą, o ne gvildenat klausimus dėl vienos komandos. Eurolyga imasi šios misijos. Labai džiugu, kad lyga turi visišką palaikymą.
Leiskite man taip pat pasakyti, kad derybos nebuvo rietenomis tarp Eurolygos ir klubų iš vienos pusės ir žaidėjų – iš kitos.
Tai labai toli nuo realybės. Tos derybos vyko aiškiai suvokiant pagrindinius realijų principus, kurie paskirstė į skirtingas puses tik pačius derybininkus: sprendimas buvo būtinas ateičiai, kai baigsis pandemija.
– Kokie pasiūlymai buvo svarstomi?
– Pradžioje buvo tik vienas variantas: kiekvienas klubas galėjo susiderėti su žaidėjais dėl algų mažinimo individualiai. Bet mes nutarėme, kad sutartis privalo apjungti visas komandas, visos pusės turi turėti visišką aiškumą.
Tai buvo reikalinga visiems derybų dalyviams. Dabar komandoms suprantama, kad vienintelė išeitis – susitarimas su žaidėjų profsąjunga, o ta sutartis suteikia garantijas ir apsaugą visoms pusėms.
– Daugelis žaidėjų ir trenerių sako, kad nėra jokių galimybių tęsti varžybas. Ar buvo aptariamas šis klausimas su krepšininkų profsąjunga. Kokia daugumos nuomonė?
– Jei pasižiūrėsime iš šios dienos situacijos, tai teisinga analizė. Dabar nėra dėkingas laikas tam, kad atnaujintume sezoną.
Būtent todėl mes ir sakėme, kad rungtynės bus sužaistos tik tuomet, kai bus apsaugota visų dalyvių sveikata, o valdžia suteiks leidimą rengti turnyrą toliau.
Žinoma, apie tai mes ir kalbėjomės su krepšininkų profsąjunga – ji ne tik sutiko su mūsų tezėmis, bet ir sutiko pratęsti sezono kontraktus iki liepos 31 dienos. Tai leis mums užbaigti sezoną iki tos datos, jei žalią šviesą uždegs sveikatos organizacijos.
Aišku šimtu procentų – mūsų paskutiniame akcininkų susirinkime visi klubai palaikė idėją užbaigti sezoną.
Labai svarbu, kad mes visi laikomės šio spendimo. Kol lieka viltis, mes privalome laikytis įsipareigojimų ir padaryti viską, kas įmanoma, kad tas sezonas būtų užbaigtas.
– Du klubai – Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiakos“ balsavo prieš susitarimą tarp klubų ir profsąjungos. Kalbėjote, kad komandas skiria begalė skirtumų – mokesčių politika, kontrolė, finansinės galimybės. Gal buvo geriau palikti viską nuspręsti kiekvienam klubui?
– Mes niekada neviešiname mūsų diskusijų detalių, tik papasakojame apie galutinius sprendimus. Mes – visuma ir priimame sprendimus kai visuma.
Ir laikomės jų kaip visuma. Nuo pat pirmosios derybų dienos mes siekėme, kad komandos nutartų ir apsispręstų kartu, kaip reikia išdėlioti santykius su krepšininkais.
Kitu atveju, atnaujinus sezoną jis atsidurtų ties rimta problema: tik pasižiūrėkite – vienoje pusėje sutartis tarp Eurolygos ir profsąjungos ir kitoje – 300 sutarčių tarp klubų ir žaidėjų.
Mūsų ekipos – mūsų akcininkai. Mes privalome tik kartu judėti į priekį, kad augtume, spręstume susidariusius sunkumus tam tikrose situacijose.
Dar prieš koronaviruso pandemiją mes vedėme derybas su profsąjunga dėl šios viską apimančios sutarties, kuri primena kontraktą tarp NBA ir lygos krepšininkų.
Mūsų sutartis gimė esant labai liūdnoms aplinkybėms, bet ji nurodo kryptį, į kurią pusę mes norime judėti – tai bus puiki bazė tiek klubams, tiek ir žaidėjams.
– Pandemijos metu klubai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Prieš kurį laiką sakėte, kad koronaviruso protrūkis gali pakeisti ir Eurolygą – gali įvykti globaliniai pokyčiai. Ar manote, kad tokiais pokyčiais gali būti algų kepurė, kontraktų suvaržymas ir kiti finansiniai klausimai?
– Sunku sakyti apie kažkokius pokyčius, tačiau aišku, kad jie bus. Viso pasaulio verslui reikės vienu ar kitu kampu peržiūrėti daugelį savo veiklos aspektų. Tikiuosi, kad mes taip pat tai padarysime, kad taptume geresni.
Šiuo atveju su pasididžiavimus galiu pareikšti, kad turime savotišką varžymosi persvarą. Eurolygos filosofija visada buvo tokia, kad permainas verta priimti kaip būtiną evoliuciją ir ją realizuoti gyvenime.
Visi jūsų išvardinti pokyčiai bus apsvarstyti Eurolygoje. Bet svarbu suprasti: palankūs sprendimai klubams savyje numato ir palankius sprendimus žaidėjams, nes abu šie subjektai yra tampriai surišti.
Mes norime ir toliau progresuoti, todėl sieksime greitinti procesą. Tuomet mūsų pozicijos bus stabilesnės esant nenumatytoms aplinkybėms.
– Gal galite paaiškinti, kokios aplinkybės galėtų pagerinti Europos krepšinio gyvenimą?
– Europos krepšinis turi didelę perspektyvą. Eurolyga išgyveno vieną geriausių savo momentų per visą istoriją. Rekordinis žiūrimumas, susidomėjimas, socialiniai tinklai.
Tai parodo, kad esame teisingame kelyje, bet kartu ir sako, kad būtina koreguoti požiūrį į tradicines problemas.
Mums reikia pridėti ir kuo greičiau. Dabartinė situacija dar ir parodė, kaip sirgaliams svarbu jausti klubų, žaidėjų ir trenerių dėmesį. Aistruoliai visada mus palaikė ir mes turime įrodyti, kad jais rūpinamės, visomis išgalėmis bandome kartu sugrįžti į normalų gyvenimą.
Savininkai, komandos, žaidėjai, treneriai, legendos kuo galėdami siekia padėti žmonėms, aukoja dideles sumas pinigų sveikatos apsaugai ir tai mus verčia didžiuotis, kad esame viena šeima.
