Pergalę teismuose A.Straupis pasiekė nepaisant to, kad ir Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, ir Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad treneris ir klubas buvo nesudarę rašytinės sutarties.
Nors apylinkės teismas buvo priėmęs 44 metų A.Straupiui mažiau palankų sprendimą, apygardos teismo teisėjų kolegija visiškai tenkino buvusio „Mažeikių“ trenerio ieškinį ir priteisė jam skolą už atliktą darbą bei visą atlyginimą už septynis mėnesius, likusius iki sezono pabaigos, – vienašališkai nutraukdamas sutartį klubas neišvengė prievolės mokėti atlygį treneriui.
„Meluočiau sakydamas, kad pinigai byloje man buvo nesvarbūs – mūsų atlyginimai nėra tokie, kad galėtume apie juos negalvoti.
Tačiau man vis dėlto svarbiau teisingumas – negalima su žmonėmis elgtis kaip šauna į galvą.
Kai buvo nutraukti darbo santykiai, sakiau tai „Mažeikių“ klubo vadovui Giedriui Petrulevičiui, o jis tik pasijuokdavo. Buvau perspėjęs, kad jei taip elgsis, santykius aiškinsimės teisme.
Jis sakydavo, kad mano valia kreiptis į teismą. Todėl kai teisme klubas bandė sudaryti taikos sutartį, aš nesutikau“, – kalbėjo Vengrijos mieste Vesprėme dirbantis A.Straupis.
„Canarias“ krepšinio akademija iš Ispanijos įkūrė ten savo padalinį, o lietuvį pakvietė dirbti techniniu direktoriumi, kuris ir pats treniruoja, ir moko kitus trenerius.
Padėjo parašą nesigilindamas
Prieš išvykdamas trejiems metams dirbti į Vengriją A.Straupis buvo Mažeikių „Erelių“ treneris. Sutartį su Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) žaidžiančia komanda jonaviškis pasirašė 2017 m. gruodį ir ji turėjo galioti iki 2019 m. balandžio pabaigos.
Pasirašydamas sutartį A.Straupis jos netyrinėjo – po treniruotės užsukęs į klubo vadovo biurą tiesiog padėjo parašą.
Tik vėliau teismuose paaiškėjo, kad G.Petrulevičiaus parašas sutarties blankuose buvo ne originalus, o išspausdintas kompiuteriu.
Dėl šios priežasties teismai nusprendė, kad rašytinės sutarties tarp klubo ir trenerio nebuvo.
Vis dėlto teismai galiojančia pripažino žodinę sutartį, o jai pagrįsti pakako klubo susitarimo su treneriu dirbti iki sezono pabaigos ir kasmėnesinių atlyginimo krepšininkui įmokų.
„Suderinta šalių valios išraiška yra pakankamas pagrindas sutartiniams santykiams atsirasti ir nesuteikiama lemiamos reikšmės valios išraiškos formai“, – konstatavo Šiaulių apygardos teismas.
Dėjosi keisti dalykai
Pirmą darbo Mažeikiuose sezoną A.Straupiui sekėsi neblogai. Treneris į komandą pasikvietė lyderiu tapusį gynėją Tadą Pažėrą, Haroldą Saprykiną, perskirstė senbuvių vaidmenis. „Ereliai“ pasiekė atkrintamąsias varžybas, kurių pirmajame etape pralaimėjo būsimajam NKL čempionui Klaipėdos „Naftai-Universitetui“.
Mažeikių klubo vadovai buvo patenkinti rezultatu, bet kito sezono pradžioje, anot A.Straupio, pradėjo dėtis keisti dalykai: nors turėjo sutartį, į Klaipėdos „Neptūną“ buvo išleistas T.Pažėra.
Prieš pat rungtynes su Molėtų „Ežerūnu“ į šią komandą buvo išleistas Kostas Januška.
„Planavau vienokią sudėtį, kūriau strategiją, o visos tos permainos vyko be manęs, – pasakojo A.Straupis. – Lyg negana to, mokyklos salėje, kurioje treniravomės, prasidėjo nepaaiškinamas pagalių kaišiojimas į ratus.
Buvo pakeistos spynos ir treniruotėms jau negalėdavome pasiimti kamuolių.
Gal sutapimas, bet tai nutiko, kai iš mano asistentų pasitraukė mokykloje dirbęs buvęs ilgametis Mažeikių komandos treneris Aloyzas Rudys.
Kai susidėjo tie visi trukdžiai, natūralu, kad sezoną pradėjome 7 nesėkmėmis ir 4 pergalėmis.“
Tad 2018 m. lapkritį „Mažeikių“ klubo vadovas pareikalavo sutartį nutraukti, o jau kitą dieną prie „Erelių“ vairo stovėjo buvęs A.Straupio asistentas Augenijus Vaškys.
„Klubo vadovų elgesys man buvo netikėtas – atsisveikinti nutarė neįspėję, patys rinko komandą, o galiausiai teisme paaiškėjo, kad net sutartis buvo netikra ir ne visas mano atlyginimas buvo tinkamai įformintas.
Bet šiuos dalykus tegul aiškinasi Mokesčių inspekcija“, – teigė A.Straupis.
Anot jo, treneriams apskritai nelengva pragyventi – tik aukščiausio lygio klubuose dirbantys strategai gali sau leisti kurį laiką negalvoti apie pinigus ir naują darbą.
Žemesnių lygų klubuose dirbantys treneriai uždirba ne tiek daug, o prasidėjus sezonui rasti naują darbą yra neįtikėtinai sunku.
Ginklų dar nesudėjo
„Mažeikių“ klubo prezidentas G.Petrulevičius tvirtino, kad byla dar nepralaimėta: „Mes tikrai nesudėjome ginklų. Vyksta procesas ir daugiau nieko nekomentuosiu.“
Beje, Lietuvos aukščiausiasis teismas kartą jau atsisakė priimti „Mažeikių“ klubo kasacinį skundą.
Lietuvos rinka per maža krepšinio treneriams
Situaciją komentavo ir Lietuvos trenerių asociacijos prezidentas Vydas Gedvilas.
„Lietuvos krepšinio trenerius galima skirstyti į keletą kategorijų. Aukšto sportinio meistriškumo treneriams, kurie treniruoja elitines mūsų komandas su aiškiais biudžetais, aiškiomis agentų parengtomis sutartimis lengviau išgyventi. Darbo sutartis turi ir valstybinėse sporto mokyklose dirbantys treneriai. Tvarka ten gana aiški. Bet dirbantys žemesnėse lygose ar moterų krepšinio treneriai uždirba mažai, o jeigu laiku negauna atlyginimo, jiems jau sunku pragyventi. Ypač jei reikia mokėti paskolas bankui, vykdyti kitus įsipareigojimus.
Treneriai Lietuvoje uždirba apie 700–1000 eurų, kai kur – dar mažiau. Itin mažai uždirba moterų krepšinio treneriai. Negana to, treneris bet kuriuo metu gali likti be darbo, jei klubo vadovų netenkina rezultatas. Tačiau, mano žiniomis, atleistam treneriui klubas privalo mokėti atlyginimą iki sezono pabaigos.
Pavyzdžiui, Rimas Kurtinaitis, kai buvo išėjęs iš „Chimki“, atlyginimą vis tiek gaudavo. Kita kalba, kai klubas bankrutuoja – tada jau per teismą treneriai ir žaidėjai bando atgauti jiems priklausančius pinigus. Vis dėlto Lietuvoje situacija dėl trenerių atlyginimų prasta, tad nemažai jų ieško darbo užsienyje.
Net gerą išsilavinimą ir mokslinius laipsnius turintys treneriai važiuoja į Kiniją, Indoneziją, Europos Sąjungos valstybes, Rusiją. Lietuviai krepšinio treneriai pasklidę po visą pasaulį, nes Lietuvoje jiems sunku pragyventi.“
