„Žaisdamas nė karto nepagalvojau, kad tai gali būti paskutinės sezono rungtynės“, – kalbėdamas su LKL.lt sakė 28-erių Ž. Skučas.
Jau po kelių dienų dėl pasaulinės pandemijos sezonas buvo nutrauktas, o didelių ambicijų neslėpęs Utenos klubas liko penktas. Vis dėlto „Juventus“ krepšininkas išreiškė palaikymą šiam sprendimui, pabrėždamas, kad tokioje situacijoje žmonių sveikata yra svarbiausia.
Prabėgus kiek daugiau nei trims karantino savaitėms, dauguma legionierių grįžo į gimtąsias šalis, o lietuviai – į gimtuosius miestus.
Visgi iš Kauno kilusiam Ž. Skučui gerai ir Utenoje – jis karantino laikosi čia, randa kaip naudingai praleisti laisvą laiką bei nepamiršti sporto.
Interviu su LKL.lt metu žaidėjas pasidalino mintimis apie mokslus universitete, pravardes ant rūbinės spintelių ir tai, kuo užpildo savo dieną karantino metu.
– Paskutiniąsias rungtynes žaidėte prieš kiek daugiau nei tris savaitės, o tuo metu sezono baigtis dar nebuvo aiški. Kiek laiko prireikė apsiprasti su mintimi, kad nebereikia treniruotis su komanda ir žaisti rungtynių?
– Treniruotis individualiai vis tiek reikia, kad nepriaugčiau svorio ir palaikyčiau bent minimalią sportinę formą bei lengviau grįžčiau į optimalų ritmą. Juk šeši mėnesiai yra ilgas laiko tarpas. Aišku, gaila, kad negaliu eiti į krepšinio aikštę ir tobulinti trūkstamų įgūdžių, pavyzdžiui, metimo.
– Tikriausiai kelias dienas po sezono pabaigos leidote sau kažkiek pailsėti, o tada jau nusistovėjo karantino rutina. Kaip dabar atrodo jūsų diena?
– Atsikeliu, pasigaminu pusryčius, pavalgau ir išeinu su šunimi pasivaikščioti. Vėliau jau atsisėdu prie mokslų ar naršau po naujienas internete. Kas antrą dieną su programėlės pagalba pasportuoju namie, tenka už Utenos ribų pabėgioti su šunimi, aišku, laikantis visų reikalingų priemonių. Vis dar esu Utenoje, negrįžtu į Kauną, nes čia yra visos reikalingos sąlygos, laikausi karantino ir nenoriu netyčia pakenkti tėvams.
– Minėjote, kad praleidžiate laiką ir mokydamasis. Ar tokiomis neįprastomis sąlygomis netenka susimąstyti, kokioje srityje realizuotumėte save, jei nežaistumėte krepšinio?
– Mane visada labiausiai domino tikslieji mokslai, bet niekada taip ir nepabaigiau bakalauro. Dabar mokausi programavimo universitete, tikiuosi, kad šįkart išeis pabaigti. Visgi galva jau aprimusi, nebesinori vis kur nors išeiti su draugais. Nors dabar ir nėra galimybės (juokiasi).
Apie mokslus susimąstydavau ir anksčiau, bet neprisiruošdavau to imtis, norėjosi veikti kažką kito. Dabar jau esu viską nuveikęs, visus barus apėjęs, filmus, serialus peržiūrėjęs, todėl galiu ramiai sėsti prie kompiuterio.
– Tikriausiai dabar atsirado ir daugiau laiko pabūti su šeima?
– Šeima visur keliauja su manimi, todėl manau, kad skiriu tam pakankamai laiko. Aišku, dabar nėra didelio fizinio ar psichologinio nuovargio, tad galiu daugiau pažaisti su vaiku ar padėti žmonai buitiniais reikalais. Pradžioje buvo truputį keista, bet jau pripratau, nesijaučia, kad būtent karantino metu praleidžiu daugiau laiko su šeima.
– Gal per karantiną atradote ir dar neišbandytų veiklų? Socialiniuose tinkluose matome, kad mėgstate gaminti maistą. Tuo užsiimate ir sezono metu?
– Sezono metu pats gaminu rečiau, dažniau tuo užsiima žmona. Iš tikrųjų, mes mėgstame gaminti ir tobulinti įgūdžius dviese, dabar tam nereikia jokių receptų knygų, viską galima rasti internete. Negaliu pasakyti, kad būtent dabar labiau tobulėju šitoje srityje, nes nuolat mokausi paruošti vis daugiau patiekalų.
Jei ir būsiu patobulėjęs, nemanau, kad dėl karantino. O šiaip maisto gaminimas, kaip ir mokslai, ypatingai sezono metu, yra psichologinis poilsis nuo spaudimo ir apskritai nuo krepšinio, savotiška meditacija.
– Prieš keletą savaičių minėjote 28-ąjį gimtadienį. Kaip atrodė ta diena ir kiek pavyko atsiriboti nuo šiandieninių aktualijų?
– Mane virusas palietė tik tiek, kad baigėsi sezonas. Kol kas iš pažįstamų ir giminių niekas nesusidūrė su šia problema tiesiogiai, todėl manęs tai neveikia taip baisiai. Kol nenutraukė sezono, viskas atrodė kaip sapnas, kuris vyksta kitoje pasaulio pusėje ir tavęs niekada nepalies.
Kalbant apie gimtadienį, prieš jį reikėjo apsipirkti, taigi kodėl nenupirkus torto? Išėjo taip, kad gimtadienį paminėjau kaip visada – tortas, taurė balto vyno ir kava. Užpūčiau žvakutes ant torto ir tiek.
– Trečiadienį savo „Instagram“ paskyroje įkėlėte rūbinės spintelių nuotraukas su komandos draugų pravardėmis. Ar tai buvo būdas paminėti sezono pabaigą?
– Pravardes nusprendžiau įamžinti kaip smagų šio sezono prisiminimą, kai pasiėmiau daiktus iš arenos prieš ją uždarant. Didžioji dalis pravardžių gimdavo juoko formoje iš mūsų iškalbingojo trenerio pasisakymų per vaizdo peržiūras ir pokalbius. Su komandos draugais daug iš to juokėmės, tad tai išliks kaip linksmas prisiminimas.
– Ar jau pagalvojate, kokį pirmą dalyką nuveiksite pasibaigus karantinui?
– Žinoma – važiuosime tiek pas mano, tiek žmonos tėvus. Parodysime jiems anūką, kuris dabar tikriausiai dvigubai paaugęs nuo paskutinio karto. Kai kurie žmonės planuoja nueiti į kavinę, bet mes viską pasigaminame skaniai ir patys. Tad taip, grįžimas į Kauną bus pirmasis dalykas.
