Juodųjų jėgų skaičiumi pažymėtą dieną apie 150 LKL krepšininkų liko be darbo.
Žaidėjų agentus užgriuvo skambučiai su klausimais: ką daryti, kaip bus su pinigais?
Panašu, kad žaidėjams teks sušvelninti toną ir ieškoti kompromisų, mat prabėgus savaitei jų pozicijos nebeatrodo tokios tvirtos.
Lietuva sekė Ukrainos pavyzdžiu, kai 12 LKL valdybos narių kolegialiu sutarimu nusprendė nutraukti čempionatą.
Lrytas.lt žiniomis, vienintelis „Šiaulių“ klubas balsavo už čempionato pratęsimą žaidžiant be sirgalių, o devyni valdybos nariai kėlė ranką už tai, kad pirmenybės būtų nutrauktos.
LKL direktorius Romualdas Brazauskas ir Kauno „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas susilaikė.
Vos pasirodė naujienos, jog lyga nutraukė sezoną, o nugalėtoju tapo „Žalgiris“, krepšininkai ėmė reikšti nepasitenkinimą tokiu sprendimu.
Lrytas.lt žiniomis, dalis LKL klubų vadovų prieš lygos posėdį net nesikalbėjo su žaidėjais.
Kovo 13-ąją LKL sprendimas nutraukti čempionatą atrodė netikėtas ir beprecedentis, tačiau jau po trijų dienų Lietuvoje buvo įvestas karantinas, uždrausti visi vieši renginiai, uždarytos kavinės ir restoranai.
Šalyje ir visame pasaulyje koronaviruso atvejai toliau sparčiai auga, atidėtas „Euro 2020“ futbolo čempionatas, nevyks „Eurovizijos“ dainų konkursas bei daugybė kitų sporto ir kultūros renginių.
Negana to, per savaitę nacionalinius krepšinio čempionatus nutraukė dar 15 Europos valstybių: Šveicarija, Slovakija, Suomija, Airija, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Vengrija, Lenkija, Čekija, Danija, Liuksemburgas, Islandija, Austrija ir Norvegija.
„Force majeure“, – skelbė LKL vadovai, rodydami pirštais į Vyriausybės sprendimus ir įvykius pasaulyje.
„Kaip argumentas – tikrai taip. Ar jis suveiks – sunku pasakyti. Teismas atsakys, ar šis argumentas bus tinkamas“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo advokatas Žilvinas Stašaitis, nujausdamas, kad Lietuvos krepšinio padangėje gali kilti dar neregėtas teismų uraganas
Ką reiškia force majeure?
Force majeure – nenugalima jėga. Šiuo atveju nenugalima jėga yra laikomi Vyriausybės sprendimai dėl koronaviruso pandemijos.
„Yra Vyriausybės sprendimas dėl dviejų savaičių atsargumo priemonių, Vilniuje – penkios savaitės. Mūsų manymu, šis klausimas neišsispręs per tris ar keturias savaites, tai ilgas procesas. Mes negalime rizikuoti sveikata. Daug legionierių nori važiuoti namo“, – iškart po posėdžio kalbėjo LKL prezidentas Remigijus Milašius.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.212 straipsniu (nenugalimos jėgos), šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
Tiesa, pabrėžiama, jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, yra laikina, tai šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui.
Lrytas.lt kalbinti advokatai bandė paaiškinti, kaip force majeure galėtų būti taikomas konkrečiu atveju.
„Force majeure aplinkybė sutartyse gali būti skirtingai aprašoma, šiuo atveju dėl force majeure ne sutartys nėra vykdomos, o renginiai nėra organizuojami. Ką klubas gali daryti su žaidėjais, kurie negali sportuoti?“, – klausė advokatas Ž.Stašaitis.
Plačiau į šią situaciją pažvelgė ir Sportogincai.lt advokatas Antanas Paulauskas.
„Pati force majeure aplinkybė šiuo atveju turėtų būti vertinamai dviem aspektais: ar buvo force majeure nutraukti čempionatą; ar yra force majeure atsisakyti mokėti atlyginimus žaidėjams.
Tai yra du skirtingi aspektai, kuriais galima bandyti šį rebusą spręsti“, – tikina A.Paulauskas.
Ar nenugalima jėga privertė nutraukti LKL čempionatą?
Dalis LKL krepšininkų viešai išreiškė poziciją, kad LKL čempionatą reikėjo stabdyti tik laikinai. Panašios pozicijos laikosi ir advokatas A.Paulauskas.
„Susidariusi situacija yra neaiški. Neaiškumas nesudaro prielaidos manyti, kad čempionatas bus nutrauktas. Žinoma, kol kas nėra aišku, kaip ši situacija išsirutulios, gali paaiškėti, kad sprendimas nutraukti čempionatą vis dėlto buvo teisingas. Tačiau esamu momentu force majeure situacijos nutraukti pirmenybes nėra.
Logiškas sprendimas buvo kol kas sustabdyti čempionatą ir stebėti, kaip ši situacija rutuliosis.“
Advokatas Ž.Stašaitis į šią situaciją žvelgia kiek kitokiu kampu. Anot jo, yra ne tik į teisinė, bet ir žmogiškoji pusė.
„Visi lyg ir suprantame, kad šiuo metu turime būti karantine, bet žiūriu pro langą, kad žmonės vaikšto, juda. Išorės sienas apribojome, tačiau šalies viduje veiksmas vyksta.
Kovo mėnuo artėja į pabaigą, ko gero, balandį niekas nepasikeis, tad lieka gegužės ir birželio mėnesiai. Tos lygos, kurios laikinai sustabdė čempionatus, paprasčiausiai nustūmė problemą tolyn.
Kitas dalykas yra piniginis. Visi supranta, ką klubams reiškia mokėti atlyginimus, bet visiškai neturėti pajamų.
Laukimas nėra išeitis. Įsivaizduokite, jei nusprendžiama atidėti čempionatą mėnesiui, o po jo skelbiama, kad nėra galimybių varžybų pratęsti. Klubai mėnesį privalėtų žaidėjams mokėti atlyginimus.
Bet realiai per tą mėnesį visi klubai privalo likti karantine – nesitreniruoti. Manau, kad ekonominiu požiūriu šis sprendimas buvo labai aiškus“, – teigia teisininkas Ž.Stašaitis.
Ar yra force majeure atsisakyti mokėti atlyginimus žaidėjams?
Kaip žinia, didžiąją LKL klubų biudžetų dalį sudaro savivaldybių skirtos lėšos.
Lrytas.lt žiniomis, klubams skirti savivaldybių pinigai gali būti panaudoti tik trenerių, žaidėjų ir medicinos darbuotojų atlyginimams, aprangoms, transportui bei kitoms su sportine veikla susijusioms reikmėms.
Pavyzdžiui, klubo direktoriui mokėti atlyginimą iš savivaldybės lėšų nėra galima.
LKL sezonas oficialiai baigėsi, tai reiškia, kad 9 LKL klubai jau baigė savo veiklą, tad savivaldybių skiriamos lėšos automatiškai negali būti naudojamos.
Dalyje LKL klubų savivaldybių pinigai sudaro 30-60 proc. viso biudžeto, tad užsisukus savivaldybės kraneliui, klubai neturi galimybės išmokėti atlyginimų treneriams ir žaidėjams.
Privatūs rėmėjai karantino metu taip pat praranda dalį apyvartos, tad tikėtina, kad jų parama klubams taip pat yra sustojusi.
Vis dėlto A.Paulauskas mano, kad tokia situacija nebūtinai atitinka force majeure aplinkybes.
„Reikia kelti klausimą, ar klubai prarado objektyvią galimybę mokėti žaidėjams atlyginimus. Šiuo atveju klubai turi galimybę mokėti atlyginimus, aišku, jiems reikia turėti pinigų.
Suprantu, kad klubų finansavimas sutriks, bet dėl to klubams netampa neįmanoma vykdyti įsipareigojimų. Aišku, klausimas, kokios sutartys yra sudarytos su žaidėjais.
Gali būti, kad kontrakte įrašyta, jog klubas įsipareigoja mokėti atlyginimą tik už atliktas paslaugas arba iki sezono pabaigos. LKL sezonas jau oficialiai baigėsi, tad žaidėjams gali būti sunku atgauti pinigus už likusius mėnesius“, – krepšininkus perspėja A.Paulauskas.
Ar kitų Europos krepšinio lygų sprendimai nutraukti čempionatus gali turėti įtakos?
Ukraina žengė precedento neturintį ėjimą, kuomet nutraukė nacionalines krepšinio pirmenybes. Iš paskos sekė Lietuva, o vėliau ir dar 15 Europos valstybių.
Tikėtina, kad jų skaičius augs, mat ant plauko kabo NBA ir Eurolygos sezonai.
Anot advokatų, tai gali turėti įtakos ir teismuose, jei žaidėjai nuspręs kelti ieškinius klubams.
„Bendras fonas yra svarbus ir teismuose. Ši visa situacija, susijusi su koronaviruso pandemija ir sklaida, yra neįprasta. Daugybė verslų nuo to kenčia, daug darbuotojų netenka darbo, negauna pajamų, tad teisėjo akimis gali atrodyti, kad krepšininkai nėra kažkuo išskirtiniai.
Tokiu atveju, ko gero, viso atlyginimo žaidėjams tikėtis neverta, galbūt būtų kompensuota tik dalis“, – įspėja A.Paulauskas.
„Mes galime pasiremti tuo, kad mūsų sprendimas nutraukti čempionatą buvo teisingas. Kitaip tariant, nelaukėme, kol situacija dar labiau pablogės“, – dar vieną pliusą lygai ir klubams pridėjo Ž.Stašaitis.
Išeitis – kompromisas
Nors batalijos LKL pirmenybėse nevyks iki spalio mėnesio, kovos tarp krepšininkų ir klubų galima tikėtis teismo salėse.
Tiesa, sporto ginčus sprendžiantys advokatai perspėja krepšininkus ir jų agentus, kad ieškiniai klubams gali būti bevaisiai.
„Kiekvienas žaidėjas ir jų agentas į šią situaciją žiūrės individualiai. Kaip suprantu, pagrindinis žaidėjų argumentas yra tai, kad jie būtų sutikę žaisti be žiūrovų. Vis dėlto realiai pažvelgus į dabartinę situaciją, ar krepšininkai norėtų rungtyniauti? Viena yra garsiai rėkti ir reikalauti atlyginimo, o kita – eiti žaisti.
O jei klubai susirinktų ir sakytų žaidėjams – eikite žaisti. Ko gero, visas vajus greitai pasibaigtų“, – aiškina Ž.Stašaitis.
Anot A.Paulausko, krepšininkai šiuo metu net neturi jokio teisinio pagrindo kažko reikalauti iš klubų, tad advokatas turi vienintelį pasiūlymą.
„Siūlyčiau ieškoti kompromiso. Manau, kad nei ėjimas į teismą, nei kažkokios drastiškos priemonės nėra tinkamas sprendimas.
Negana to, mokėjimo terminai, kurie yra nustatyti sutartyse, dar nėra suėję. Jei dabar yra kovo mėnuo, tai atlyginimą už šį mėnesį žaidėjai gaus tik balandžio pradžioje. Net formaliai žaidėjai neturi pagrindo reikalauti pinigų.
Juos atgauti bus galima bandyti tik vasarą, kai jau bus pasibaigęs faktinis sezonas, kuris, ko gero, numatytas ir sutartyse. Tuo metu situacija turėtų būti aiškesnė, tačiau šiuo metu galima tik kalbėtis ir ieškoti kompromiso“, – pataria A.Paulauskas.
Pasaulis pateko į neeilinę situaciją, kurioje kovojama su nematomu priešu. Akivaizdu, kad šiuo metu visiems svarbiausia žmonių sveikata, dėl kurios pasaulyje ir Lietuvoje darbus paaukojo ne vienas žmogus.
„Daugelis jaunų žaidėjų turi šeimas, mažų vaikų. Toje situacijoje atsidurti nenorėtų nė vienas. Negalime rizikuoti, nes iškyla atsakomybė. Sakykime, numirtų žaidėjas, kam krenta atsakomybė? Klubo vadovui“, – žmogiškai situaciją bandė aiškinti ir Utenos „Juventus“ treneris Žydrūnas Urbonas.
Ar krepšininkai ryšis kovoti dėl dviejų mėnesių atlyginimo, kai pasaulis sustojo vardan žmonių sveikatos?
