Klaipėdos „Neptūno“ garbę ginantis žaidėjas nedvejojo, sulaukęs uostamiesčio ekipos skambučio jis suskubo tartis su Vitorijos „Baskonia“ ekipa, kuriai priklauso pastaruosius aštuonerius metus ir jos gretose jau spėjo debiutuoti Eurolygoje.
„Grįždamas į Lietuvą didelių tikslų, lūkesčių ir iliuzijų neturėjau. Atvažiavau padėti komandai, prisidėti tuo, ko treneris manęs prašo. Žinoma, noras yra vienintelis – pasiekti kuo daugiau pergalių.
Pirmoji sezono pusė galbūt nebuvo pati geriausia, tad antroje sezono dalyje norisi sužaisti geriau ir kovoti dėl medalių“, – lrytas.lt sakė 22-metis 203 cm ūgio žaidėjas.
Grįžęs į gerai pažįstamą miestą jis demonstruoja efektyvų žaidimą, kuris dažnai lieka neįvertintas.
Palyginimui, dabartinis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas Edgaras Ulanovas būdamas 22-iejų metų ir taip pat atstovaudamas „Neptūnui“ rinko net prastesnius rodiklius nei tuos, kuriuos šiuo metu fiksuoja T.Sedekerskis.
2013-2014 m. sezone E.Ulanovas LKL lygoje rungtyniaudavo po 24,5 minutes, pelnydavo po 8 taškus (58 proc. dvit. taikl., 30 proc. trit., 66 proc. baud. met.,), atkovodavo po 4,5 kamuolio ir atlikdavo po 1,6 rezultatyvaus perdavimo bei rinkdavo 10,8 naudingumo balo.
Šiame sezone T.Sedekerskis aikštėje praleidžia po 24,3 min., pelno po 8,4 taško (68 proc. dvit. 42 proc. trit. 81 proc. baud. met.), atkovoja po 5,5 kamuolio, atlieka po 1,6 rezultatyvaus perdavimo ir renka po 14,3 naudingumo balo.
Skirtumas tas, kad nors ir E.Ulanovas buvo toje „auksinėje“ 1992 m. kartos rinktinėje su Jonu Valančiūnu priešakyje, apie 27-erių 197 cm ūgio puolėją niekas garsiai nekalbėjo. Jis mažais žingsniais savo vertę įrodinėjo Nacionalinėje krepšinio lygoje, kur gynė Jonavos klubo garbę.
Vėliau jį pastebėjo „Žalgiris“, tačiau krepšininką skolino įvairiems klubams, kol galiausiai po minėto 2013-2014 m. sezono pakvietė į pagrindinę ekipą.
Tą patį sezoną apie E.Ulanovą kalbėjo kaip apie kylančią žvaigždę, kuri jau šešerius metus atstovauja „Žalgiriui“.
Tuo tarpu T.Sedekerskį krepšinio ekspertai dažniau apibūdina nusivylimo replikomis, nei šviesią ateitį prognozuojančiais žodžiais.
„Niekas nemato juodo darbo. Visi nori, kad įmesčiau kuo daugiau taškų. Komandoje turime nemažai metikų ir žmonių, kurie gali pelnyti tuos taškus. Gal pačiam kartais trūksta pasitikėjimo, tačiau stengiuosi prisidėti tiek atkovotais kamuoliais, tiek žaidimu gynyboje. Manau, kad nesu savanaudis žaidėjas“, – lrytas.lt teigė krepšininkas.
Savo vertę ir potencialą grįžti bei įsitvirtinti Eurolygoje T.Sedekerskis dar kartą galės įrodyti jau šeštadienį, kai Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vyks Karaliaus Mindaugo taurės pusfinalis su Vilniaus „Rytu“.
„Reikės didelės koncentracijos ir geros gynybos. Žinoma, bus svarbu gerai pradėti rungtynes, žaisime namų arenoje, bus palaikymo, tad viskas priklausys nuo mūsų“, – artėjantį mūšį su „Rytu“ pasitinka naudingiausias „Neptūno“ žaidėjas.
Mačas tarp „Neptūno“ ir „Ryto“ šeštadienį prasidės 16 val. 30 min.
– Ar pasikeitė komandos žaidimas, kai klubą paliko vyriausiasis treneris Tomas Rinkevičius, o jį pakeitė asistentu dirbęs Jurica Žuža?, – buvo paklaustas T.Sedekerskis.
– Nebuvo daug laiko, kad kažką labai pakeistume. J.Žuža galbūt šiek tiek daugiau akcentuoja komandinį žaidimą, kad labiau vaikščiotų kamuolys, visi jį gautų.
– Į LKL lygą grįžai jau antrą kartą. Pirmasis buvo prieš dvejus metus, kai atstovavai Kėdainių „Nevėžiui“. Ar šis kartas, kuomet papildei „Neptūną“, buvo kitoks?
– Žinoma, vis dėlto šį sezoną „Neptūne“ pradėjau nuo jo pradžios, o į Kėdainius tada atvykau sezono viduryje. Be to, Klaipėdos ekipa jau eilę metų yra tarp LKL stipriausių klubų, ko negalime pasakyti apie „Nevėžį“.
– Dalis krepšinio ekspertų tau lyg ir priekaištauja, kad išmeti per mažai metimų ar imiesi mažai iniciatyvos.
– Visi ekspertai mėgsta daug kalbėti. Nežinau, man sunku atsakyti į šiuos klausimus. Nebandysiu kažko kaltinti ar ieškoti kažkokių priežasčių. Aišku, pats dar ieškau to savo žaidimo, tačiau jaučiu, kad vis drąsiau žengiu tuos žingsnius į priekį.
