41-erių kroatas Lietuvoje jaučiasi savas. Karjeros etapai Panevėžio „Lietkabelyje“ ir „Neptūne“ jam atnešė daugybę naujų pažinčių ir draugų, kuriuos aukštaūgis labai vertina ir myli.
Galiausiai, Klaipėdoje specialistas sulaukė progos realizuoti savo svajonę – tapti vyriausiuoju krepšinio klubo treneriu. Sezono viduryje „Neptūną“ palietė pokyčiai, kurie atvedė J.Žuža prie uostamiesčio ekipos vairo.
Klaipėdoje J.Žuža jaučiasi savas. Jis reguliariai žaidžia krepšinį mėgėjų lygoje, susibičiuliavo su vietiniais, mėgsta žvejybą ir nardymą, o beveik šešeri metai praleisti Lietuvoje padėjo kroatui pramokti lietuvių kalbą.
„Aš mėgstu žemaičių blynus, bet nemėgstu tokio šalto vėjo“, – beveik nelaužyta kalba juokdamasis sako „Neptūno“ vedlys.
Naujasis mėlynai baltų treneris papasakojo apie savo karjeros kelią nuo pirmųjų dienų, kuriame pasitaikė įvairių vingių, akmenų ir patirčių.
Juricos meilė krepšiniui užgimė kartu su auksine Splito „Jugoplastikos“ karta. Božidaro Maljkovičiaus vadovaujama tuometė Jugoslavijos ekipa dominavo Senajame žemyne, nuo 1989-ųjų iki 1991-ųjų metų laimėjusi tris Eurolygos titulus iš eilės.
Velimiras Perasovičius, Toni Kukočius, Dino Radja, Žanas Tabakas… Vaikystės herojus Jurica gali vardinti neužsikirsdamas.
„Tėtis man leisdavo žiūrėti „Jugoplastikos“ rungtynes, nors reikėdavo ruošti pamokas. Jis buvo didžiulis šio sporto sirgalius, o tuo užkrėtė ir mane“, – dabar atsiminimais dalijasi „Neptūno“ vairininkas.
Visada dideliu ūgiu išsiskyręs kroatas išbandė save daugybėje sporto šakų – tarp kurių rankinis, futbolas ir krepšinis, bet oranžinis kamuolys tapo neatsiejamu gyvenimo palydovu. „Kūno kultūros mokytojas kadaise man pasakė, kad mano likimo kelias veda į krepšinį“, – sako J.Žuža.
Pradžia krepšinyje buvo sunki, ją stabdė žiaurūs pašaliniai dalykai. Dvejus metus pasportavęs Jurica turėjo nutraukti treniruotes, nes šalyje kilo karas.
Kroatija siekė atsiskirti nuo Jugoslavijos ir tapti nepriklausoma, o tai stipriai palietė ir Žužų šeimą. Tėtis išėjo į karą, o J.Žuža su seserimi ir mama persikėlė į saugesnę zoną.
Žužų šeimyna yra kilusi iš nedidelio kaimelio 20 kilometrų atstumu nuo Zadaro. 1996-aisiais metais, pasibaigus karui, jie sugrįžo į namus, tačiau pastarieji buvo nebeatpažįstami.
„Jie buvo nuniokoti, nieko nebeliko. Gyvenimą turėjome statytis iš naujo. Tie penkeri karo metai mums buvo labai sudėtingi, bet galbūt sunki vaikystė mūsų kartos žmones pavertė stipresniais?“, – retoriškai svarstė „Neptūno“ treneris.
Nors karo metu treniruotės buvo pristabdytos, bet meilė krepšiniui neišblėso. J.Žužai buvo 16 metų, kai jis ėmė pilnavertiškai sportuoti. Kroatas buvo imlus mokinys, greitai kilęs karjeros laiptais.
1996-aisiais vidurio puolėjas su Kroatijos jaunimo rinktine (U18) triumfavo Europos čempionate Prancūzijoje, o po dvejų metų – įsimintiniausia karjeros pergalė, atstovaujant „Zadar“ klubui.
Būtent Zadaro mieste 1998-aisiais vyko Kroatijos taurės finalo ketvertas, kuriame triumfavo 20-mečio J.Žužos atstovaujama „Zadar“ komanda. Tai buvo pirmasis klubo titulas po 18 metų pertraukos.
„Šis momentas visada išliks mano atmintyje. Mieste buvo neįtikėtina šventė, patikėkite manimi. Zadaras yra krepšinio miestas, visai kaip Kaunas ar Klaipėda. Mes šventėme tikrai ilgai“, – sakė J.Žuža.
Atletas dar dvejus metus migravo tarp Kroatijos klubų „Slavonski Brod“ ir „Zadar“, kol galiausiai persikėlė į Kretoje įsikūrusi „Iraklio“.
Solidus sezonas Graikijos lygoje atvėrė jam kelius į plačiausius Europos vandenis. Platų judesių arsenalą turinčiu centru susidomėjo Eurolygos čempionė iš Atėnų.
„Niekada nepamiršiu dienos, kai paskambinęs agentas man pranešė, jog „Panathinaikos“ siūlo sutartį“, – atsiminimais dalijasi 41-erių kroatas.
Eurolygos čempionė su Željko Obradovičiumi užsigeidė savo ekipoje turėti J.Žužą. Nors aukščiausiame lygyje aukštaūgiui užsikabinti nepavyko, stipriausiame Senojo žemyno turnyre tą sezoną jis sužaidė penkiuose mačuose ir iš viso pelnė šešis taškus, tačiau darbas su tituluočiausiu visų laikų treneriu suteikė neįkainuojamos patirties.
„Iš Željko galima išmokti daugybės dalykų tiek kalbant apie žaidimą, tiek apie reikalus už aikštelės ribų, – pasakoja J.Žuža. – Man labai įstrigo tai, kaip jis akcentuodavo pagarbą. Rezultatai gali būti geri, gali būti blogi, bet pagrindinis dalykas – abipusė pagarba. Šie žodžiai man labai įstrigo, aš juos prisimenu ligi šiol. Pagarba žaidėjams, varžovams, treneriams, visiems.
Kalbant apie krepšinį – daug ir sunkių treniruočių. Atvykęs į Atėnus pirmą kartą pajutau tokį alinantį fizinį krūvį. Vykdavo praktiškai keturios treniruotės per dieną. Sakiau, jei gali išgyventi tai, tai gali bet ką.“
Tai nebuvo vienintelis J.Žužos vizitas Eurolygoje. 207 cm ūgio centras tris sezonus paeiliui žaidė Eurolygoje atstovaudamas Zagrebo „Cibona“ ekipai, o per 30 mačų fiksavo po 3,4 taško ir 1,8 atkovoto kamuolio vidurkius.
Dabartinio „Neptūno“ vyriausiojo trenerio karjeros kelias vingiavo per keletą šalių ir klubų, o apie trenerio amatą jis mąstyti pradėjo 2012-aisiais, atstovaudamas Ukrainos klubui Krivoj Rogo „Kryvbas“.
Šios ekipos treneriu dirbo specialistas iš Juodkalnijos, dabar diriguojantis Eurolygoje žaidžiančiam Vilerbano ASVEL, Zvezdanas Mitrovičius.
J.Žuža iš šio specialisto lyg sugertukas sėmėsi visą galimą įmanomą informaciją – nuo treniruočių ruošimo, vedimo, pasiruošimo rungtynėms iki analizių, taktikų, vadovavimo žaidėjams dvikovų metu ir kitų procesų.
„Pradėjau galvoti, domėtis ir mokytis. Paskutiniai mano krepšininko karjeros metai buvo skirti ruošimuisi naujam gyvenimo etapui“, – pasakoja J.Žuža.
Z.Mitrovičius nebuvo vienintelis dabartinio Klaipėdos ekipos trenerio mokytojas, suteikęs labai vertingų žinių. Jis puikiai pamena Željko pamokas Atėnuose, jis dažnai bendrauja ir su buvusiu Vilniaus „Lietuvos ryto“ treneriu Aleksandru Džikičiumi, su kuriuo yra puikūs bičiuliai.
„Mes bendraujame beveik kasdien, – apie santykį su garsiu Balkanų specialistu pasakoja J.Žuža. – Jis yra tikras krepšinio žmogus, o mes esame geri draugai. Kalbamės apie krepšinį, dalijamės mintimis apie žaidėjus ir žaidimą. Aš kažko klausiu jo, jis – manęs. Jis puikus bičiulis.“
Paskutiniai dveji krepšininko karjeros metai J.Žužai prabėgo Panevėžyje, tuomet metus padirbo Kazio Maksvyčio asistentu „Lietkabelyje“, po kurių – dar dvejus metus „Neptūne“. Per šį laikotarpį jis laimėjo tris LKL bronzos apdovanojimus.
Jis jaučiasi pasiruošęs naujam karjeros iššūkiui.
Sukauptą patirtį J.Žuža tikisi realizuoti uostamiestyje. Kroatas tapo antruoju „Neptūno“ treneriu iš užsienio. Pirmasis – 2005-2006 metų sezone klaipėdiečiams vadovavęs amerikietis Deanas Murray.
„Esu dėkingas ir labai laimingas gavęs šį šansą, – sakė J.Žuža. – Žinau, ką krepšinis reiškia lietuviams. Tai nėra tik sportas, tai lyg religija. Žinoma, lengva nebus, bet aš dirbsiu iš visų jėgų. Aš dirbsiu, mokysiuos ir tobulėsiu. Matysime, ką mums atneš ateitis.“
Treneris debiutavo skambiai – pirmajame kroato mače „Neptūnas“ pataikė rekordinį kiekį tritaškių (16) bei įmetė rekordinį skaičių taškų (115). Mėlynai balti namuose 115:89 pervažiavo svečius iš Utenos, o J.Žuža džiaugėsi tuo, ką matė aikštelėje.
„Vakar buvo gera pradžia, – sakė J.Žuža. – Darėme klaidų susikeitimuose gynyboje, bet mes tai tvarkysime. Man patiko energija, man patiko komandinis žaidimas, man patiko greitos atakos. Nepamenu kada paskutinį kartą pelnėme 15 taškų greitose atakose.
Jei norime būti sėkmingi, daugybė dalykų turi būti sudėti į tinkamas lentynas. Reikia surinkti komandą, pasirinkti taktikas – gynybos ir puolimo. Kaip mes norime žaisti, ties kuo norime rizikuoti? Nėra lengva kontroliuoti 20 žmonių klube, bet reikia surasti tinkamiausią balansą.“
„Neptūnas“ ruošiasi antradienį laukiančiam Karaliaus Mindaugo taurės ketvirtfinalio atsakomajam mačui namuose su Alytaus „Sintek-Dzūkija“. Tikslas vienas – pakliūti į „Švyturio“ arenoje vasario 15-16 dienomis organizuojamą finalo ketvertą.
Kalbėdamas apie galimus pokyčius sudėtyje, treneris akcentavo, kad šiuo metu nėra jokio skubėjimo, o veiksmų imtųsi tik atsiradus labai geram variantui. „Mes galvojame, bet neskubame“, – sakė treneris.
Ilgalaikiai planai susiję su gynybos keitimu ir disciplinos įvedimu. Tai pagrindinis J.Žužos noras.
„Galime sakyti, kad mes esame kiek vyresnė ar lėtesnė komanda, bet stengsiuosi auklėtinius spausti ir išspausti kuo daugiau. Stengiuosi pritaikyti sistemą, kuria tikiu, o žaidėjams beliks ties tuo dirbti. Prieš „Juventus“ praleidome 89 taškus, tikiuosi, kad šis skaičius vis mažės, o žaidėjai vis geriau supras, ko aš noriu.
Noriu agresyvios gynybos, spausti varžovus per visą aikštelę. Noriu modernaus krepšinio. Noriu disciplinos aikštelėje ir už jos ribų. Tai labai svarbu. Mes turėsime taisykles, kuriomis žaidėjai turės vadovautis. Tikiu, kad tai padės mums siekti geresnių rezultatų“, – teigė J.Žuža.
