1972 m. rugsėjo 5-oji virto juodžiausia diena olimpinių žaidynių istorijoje – palestiniečių grupuotė įsiveržė į sportininkų miestelį ir įkaitais paėmė 11 Izraelio atstovų. Du iš jų dar bandė priešintis, bet buvo iškart nušauti.
Miuncheno olimpiniame miestelyje įvykius realiu laiku stebėjo ir 8 lietuviai, kurie gynė Sovietų sajungos (SSRS) rinktinės garbę: lengvaatlečiai Anatolijus Baranovas, Kęstutis Šapka, Nijolė Sabaitė, Rimantas Plungė ir Romualdas Bitė, baidarių ir kanojų irkluotojas Vladas Česiūnas, plaukikė Birutė Užkuraitytė ir krepšininkas M.Paulauskas.
„Paskutines dienas miestelis buvo apmiręs, ypač tą dieną, kai iš ryto sužinojome, kas vyksta. Televizija ištisai rodė įvykius iš olimpinio miestelio ir gelbėjimo operacijos“, – atsiminimais dalinosi 74-erių buvęs Kauno „Žalgirio“ žaidėjas M.Paulauskas.
Palestiniečių grupuotė „Juodasis rugsėjis“ per dvi dienas trukusį teroristinį išpuolį nužudė 11 Izraelio rinktinės narių ir vieną vokiečių policijos pareigūną. Žuvo ir penki iš aštuonių palestiniečių.
Teroristai perlipo olimpinio miestelio tvorą ir įsibrovė į pastatą, kuriame gyveno didžioji dalis Izraelio delegacijos.
Kaukėti išpuolio organizatoriai reikalavo, kad iš Izraelio kalėjimų būtų paleisti 234 žmonės, taip pat ir Vokietijoje laikomi du vokiečių radikalai.
Derybininkai teroristams dar bandė pasiūlyti pinigų, tačiau šie jų atsisakė.
„Viduje buvo niūru, nežinojome, ar olimpiada tęsis. Tą dieną turėjo būti rungtynės, tačiau visas olimpiados tvarkaraštis buvo atidėtas vienai dienai. Sportas buvo pamirštas – visų akys krypo į televizijos ekranus“, – atsimena 1972 m. olimpiados medalininkas.
Vis dėlto teroristai pasiekė savo. Autobusu jie buvo atvežti į netoliese esančią NATO karinę bazę, iš kurios dviem sraigtasparniais turėjo pasiekti Egiptą.
Tačiau tada prasidėjo vadavimo operacija, kuri baigėsi tragedija – žuvo visi įkaitai.
Tos pačios dienos popietę olimpiniame miestelyje toliau tęsėsi chaosas, tačiau reikėjo priimti svarbų sprendimą.
„Visi olimpiečiai susirinko į stadioną. Nors buvo įvairių siūlymų ir minčių, nubalsavo, kad reikia pratęsti žaidynes. Žinoma, tas išpuolis buvo skaudus, bet kitą dieną jau reikėjo versti puslapį į priekį“, – prisimena M.Paulauskas, kurio marškinėliai 2015 m. iškilo „Žalgirio“ arenos palubėse.
Tiesa, šio tragiško įvykio pasekmės organizatorius lydėjo dar ilgus metus, mat prieš žaidynes buvo sudaryti 26 įvairių teroristinių išpuolių scenarijai. 21-asis – palestiniečių ataka prieš Izraelio sportininkus, tačiau ši buvo vertinama skeptiškai.
Vokiečiai taip pat aplaidžiai žvelgė ir į apsaugos pajėgas, kurios tada buvo menkos.
„Vėliau sugriežtino visus patikrinimus, mes ir patys išėjome į miestą, leido išvažiuoti iš olimpinio miestelio. Žinoma, pastebėjome, kad visur knibždėjo daugiau policijos pareigūnų“, – dienas po išpuolio prisimena M.Paulauskas.
Nepaisant tragiškų įvykių, krepšininkas jau po kelių dienų kėlė rankas į viršų, šįkart – iš džiaugsmo.
Prieštaringas finalas
1972 m. specialiai olimpinėms žaidynėms pastatyta Miuncheno krepšinio arena – dabar besivadinianti „Audi Dome“ – ta pati, kurioje penktadienį ginklus surems „Žalgiris“ ir „Bayern“, išgyveno ne vieną dramatišką krepšinio spektaklį.
Tačiau jei arenos sienos pradėtų kalbėti, tokios dramos, kokia vyko prieš 47-erius metus, ko gero, neprisimintų.
„Žinote, dabar kaip įjungiu visą savo vaizduotę, atrodo, kad viskas vyko labai greitai. Treneris paėmė minutės pertraukėlę, nurodė, kaip žaisti.
Tada įsijungė trys sekundės, sekretoriatas padarė klaidą, žmonės švilpė, triukšmas...“, – įvykių seką portalui lrytas.lt bandė atkartoti M.Paulauskas.
1972 m. rugsėjo 9-ąją Miuncheno olimpinių žaidynių finale susikovė JAV ir SSRS rinktinės.
Dramatiška kova, virtusi skandalu, aptarinėjama dar šiandien.
Likus žaisti 3 sek. amerikiečio Dougo Collinso baudos metimai išvedė JAV į priekį – 50:49.
Po antrojo baudos metimo SSRS treneris Vladimiras Kondrašinas negalėjo prašyti minutės pertraukėlės, tačiau sulaukęs D.Collinso pataikymų ėmė įrodinėti, kad pertraukėlės prašė dar po pirmojo baudos metimo.
„Kol vieni su kitais ginčijosi, buvęs FIBA generalinis sekretorius Williamas Jonesas nusprendė, kad reikia grąžinti 3 sekundes“, – teigė įvykius aikštėje stebėjęs M.Paulauskas.
Kamuolį į rankas gavęs Ivanas Jedeška jį perdavė M.Paulauskui, tačiau staiga pasigirdo sirena, o JAV atletai ėmė švęsti pergalę.
Aikštėje prasidėjo dar vienas chaosas.
Paaiškėjo, kad rungtynių sekretoriatas padarė klaidą, mat atakos laikas nebuvo grąžintas. JAV atletai griebėsi už galvos ir protestavo, tačiau SSRS rinktinei buvo suteiktas dar vienas bandymas.
„Paskutinis Ivano Jedeškos sprendimas buvo neplanuotas. Buvo nurodymas, kad perdavimai būtų du, o tik tada metimas.
Perdavimas per visą aikštę buvo rizikingas. Negana to, prie Aleksandro Belovo stovėjo du JAV rinktinės milžinai, per kuriuos to kamuolio nei numesi, nei permesi.
Tokie įvykiai, ko gero, nesikartoja. Jų nepakartosi net ir filme“, – lemiamą ataką, kurios metu A.Belovo metimas iš po krepšio išplėšė pergalę SSRS rinktinei (51:50), prisimena M.Paulauskas.
Tiesa, viskas tuo nesibaigė. Po rungtynių susirinko komisija, kuri peržiūrėjo įrašą, sprendė, kas už, o kas prieš. Vis dėlto galutinis rezultatas nebuvo pakeistas.
JAV rinktinės nariai apdovanojimų ceremonijoje nepasirodė. Ant pakylos užlipo tik SSRS krepšininkai ir trečiosios vietos laimėtoja – Kubos rinktinė.
Miuncheno olimpiadoje M.Paulauskas vidutiniškai pelnė 11,1 taško ir buvo trečias pagal rezultatyvumą SSRS rinktinėje.
Po triumfo Miunchene M.Paulauskas dar ketverius metus rungtyniavo „Žalgiryje“, kol galiausiai baigė skambią krepšininko karjerą.
Šiuo metu „Žalgirio“ klubo garbės prezidentas ir toliau yra arti Kauno komandos, tad seka ir šių dienų įvykius.
„Komanda yra sudėtingoje psichologinėje situacijoje. Tačiau vis tiek visi tikime „Žalgiriu“. Kito kelio nėra, tikiu, kad jie pasiaukojančiai kovos, tad reikia laukti tik teigiamo rezultato“, – gilią „Žalgirio“ duobę Eurolygoje apibūdino M.Paulauskas, kuris vylėsi, jog kauniečiai iš jos išlips būtent Miunchene – mieste, kuris krepšininko mintyse yra įstrigęs visam gyvenimui.
Olimpinis Miuncheno parkas – gyvas iki šiol
Nors ir nutolęs nuo miesto centro, olimpinis miestelis matosi iš bet kurios Miuncheno vietos. Čia yra olimpinis stadionas, talpinantis daugiau nei 60 000 žmonių, 290 m aukščio televizijos bokštas, olimpinė ledo arena ir kiti statiniai, kurie naudojami ir šiandien.
Olimpiniame parke vyksta ne tik sporto, bet ir kultūros renginiai, rengiami koncertai. Čia yra dirbtinis ežeras.
2017 m. parke atsirado ir monumentas teroristų užpultiems Izraelio atstovams.
Ant paminklo, pavadinto „Pjūvis“, vienos sienos vaizduojamos juodai baltos vienuolikos izraeliečių sportininkų ir vieno Vakarų Vokietijos policininko, nužudytų per išpuolį, nuotraukos.
Olimpiadoje – trys lietuvių medaliai
Miuncheno žaidynėse dalyvavo 121 rinktinė iš viso pasaulio, kurios varžėsi dėl 195 medalių komplektų. Daugiausiai apdovanojimų iškovojo SSRS (99), JAV (94) ir tuometinė Vokietijos Demokratinė Respublika (66).
Lengvaatletė Nijolė Sabaitė laimėjo sidabrą 800 m bėgime.
Vladas Česiūnas kartu su Jurijumi Lobanovu triumfavo dviviečių kanojų irklavimo 1000 m distancijos finale, o krepšininkas M.Paulauskas taip pat pasidabino auksu.
