„Ten tik rungtynės, o mes gyvename juk Chimkuose“, – kalbėjo pačios lietuviškiausios užsienio Eurolygos ekipos fizinio parengimo treneris Evaldas Kandratavičius.
Jei tik turi galimybių, „Chimki“ komandos štabas – Rimas Kurtinaitis, Robertas Kuncaitis, Aurimas Jasilionis, Giedrius Kurtinaitis ir E.Kandratavičius mieliau renkasi varžybas ir treniruotes raketų variklius gaminančiame Chimkų mieste.
Tame prieš du dešimtmečius pradėjusiame kaip ant mielių kilti mieste, kuris labiau yra žinomas kaip Maskvos Šeremetjevo oro uosto satelitas ar sostinės užkampis, į kurį vis dėlto nutiesta metro linija ir galima jos pagalba pasiekti raudonų plytų statytą Raudonąją aikštę.
Tačiau jau nuo 2017-ųjų Eurolyga sugebėjo prispausti šį Maskvos srities klubą, kad jis ieškotųsi didesnės arenos bei paliktų tik keturis tūkstančius sirgalių taplinančią „Chimki arena“.
Ir klubo vadovų pasirinkimas, atleidus tuomet daugiau kaip penkerius metus „Chimki“ ekipą gelbėjusį R.Kurtinaitį dėl blogų rezultatų, krito ant 160 tūkst. gyventojų turinčio bei 32 kilomentrus nuo Chimkų nutolusį Mytiščių miestą.
Kodėl Mytiščiai? Atsakymas banalus ir su rusams itin suprantamas: pinigų turėjęs Maskvos srities gubernatorius Afganistano karo veteranas Borisas Gromovas kadaise usžigeidė turėti ledo ritulio komandą, skyrė milijonus JAV dolerių arenos statymui ir žaidėjų pirkimui, o atšalus entuziazmui paliko ledo ne tik ledo ritulio klubą. Pridėjo ir 8 tūkst. sėdimų vietų buvusią „Atlant“ areną.
Bankrutavo „Atlant“
2015-siais dešimtmetį gyvavęs „Atlant“ klubas galiausiai baigė savo keliaklupščiavimo žygį Kontinentinėje ledo ritulio lygoje, palikęs begalę skolų, gandų apie pavogtus sportininkų milijonus, kviečiamas prostitutes bei naktines ledo ritulininkų orgijas.
Beliko tik trupiniai: keturios sportuojančių vaikų grupės, pačiūžų galandinimo kamarėlę, kavinė ir niekam nereikalinga ledo arena su pagalbinėmis patalpomis.
Būtent po metų „Chimki“ iš Eurolygos gavo laišką, kuriame buvo tikinama, kad komanda neatitinka minimalių organizacijos reikalavimų ir išlikti jai padėtų tik nauja rungtynių būstinė.
Tai bent ultimatumas klubui, kuris net ir švaistydamas pinigus vis tiek galėjo sau leisti biudžete turėti nuo 16 iki 22 mln. JAV dolerių.
Tiesa, „Chimki“ dėl arenos turėjo vieną aiškų tabu – klubas niekaip negalėjo įžengti į pačią Maskvą, nes pinigus dosniai dalino srities bosai, kurie norėjo sukurti tam tikrą atasvarą visagaliam Rusijos sostinės superklubui CSKA.
Tad galiausiai apsistota prie taip pat ant Maskvos aplinkelio esančio Mytiščių miesto, kuris neturi Maskvos metro, tačiau pro jį kas 15 minučių lyg peiliu per pusę miestą pjaudami zuja elektriniai traukiniai.
Autobusai prie metro
„Aikštė yra, sirgaliai ateina, kiti – atvažiuoja, jų būna arčiau septynių tūkstančių. Mes žaidžiame, viskas gerai“, – kaip visada nestokojantis humoro jausmo apie keliones iš „namų“ Chimkų į už 32 kilometrus esantį kitą srities miestą kalbėjo R.Kurtinaitis.
176 tūkstančius Chimkų gyventojų į 161 tūkstantį Mytiščiuose gyvenančius žmones Eurolygos kovoms iškeitęs „Chimki“ klubas juos sutraukia tik specialiomis priemonėmis.
Pasirodo, rungtynių dieną „Chimki“ klubas prie Chimkuose esančios „Rečnoj vokzal“ metro stotelės priparkuoja 4-6 autobusus, kurie nemokamai apie valandą rieda aplinkeliu į Mytiščius, kad atvežtų krepšinio sirgalius į ekipos kovas. Ir po mačo veža atgal.
O kaip kiti aistruoliai? Pavyzdžiui, varžovų komandos. Šiuo atveju yra trys sprendimo variantai ir nė vienas nėra paprastas.
Kelionė iki keturių valandų
Pirmasis variantas – nusipirkti bilietą į Eurolygos rungtynes ir su „Chimki“ aistruoliais sėdint riedėti nuo „Rečnoj vokzal“ metro stotelės iki Mytiščių.
Kitas sprendimas – tiesiog elementariai pasinaudoti nebrangia taksi paslauga ir nuo Šeremetjevo oro uosto ik Mytiščių nuriedėti per gerą valandą, sumokėjus 1300 rublių (apie 18 eurų).
Tačiau yra ir kur kas vertesnis sirgaliaus kelias: vykti maršrutiniu autobusu nuo Šeremetjevo oro uosto iki pirmosios metro stotelės Chimkuose, persėsti į metro, vykti požeminiais tuneliais iki „Komsomolskaja“ stotelės, atsirasti Jaroslavlio geležinkelio stotyje, susirasti elektrinius traukinius į Mytiščius, po to nuvykus į juos persėsti į autobusus ar maršrutinius autobusiukus bei pasiekti Mytiščių areną.
Kiek tai kainuos? Apie 400 rublių (apie 7 eurus). Tačiau reikia apsiginkluoti kantrybe – Maskvos gatvių situacija nenuspėjama, tad net ir šių eilučių autorius eksperimentuodamas kovoje su kilometrais kelyje dėl kamščių praleido keturias valandas.
Ar kas pasirengęs dėl „ Žalgirio“ važinėtis ir stumdytis Rusijos sostinės viešame transporte 4 valandas?
Vos kelios traukos vietos
„Jūs būtinai turite pamatyti tai Mytiščiuose“, – skelbia ne viena valstybinė Rusijos turizmo agentūra, bandydama pritraukti turistus į šį miestą.
Tačiau keisčiausia, kad visi pagrindiniai Maskvos turistų lankomi centrai yra ne pačioje Maskvoje, o jau taip vadinamoje srityje, todėl lynų perkėlas, įvairias parodas, net ir Maskvos priemiestyje įrengtą sekso muziejų priskirti Mytiščiams. Nors to su ugnimi šiame mieste ir nesurasi.
„Gal važiuokite į Maskvą, čia apskritai nieko nėra. Išskyrus tris didelius prekybos centrus – „Krasnyj kit“ „Ijun“ ir „Rio“, – ramiai apie vietos garsias ir turistų lankomas vietas kalbėjo viešbučio administratorė Natalija.
Ir net „Chimki“ krepšinio ekipos pavadinimas nieko jai nesakė: „Chimkai ne Mytiščiai. Krepšinis? Gal ne pas mus?“.
Paprašius vietinių, po gerų penkiolikos minučių galiausiai šiai ne taip buvo sudėliotas svarbiausių Mytiščių įžymybių trejetas: Jezaus gimimo cerkvė, Vladimiro Šventosios Marijos ikonos cerkvė ir galiausiai... paminklas vandentiekiui.
Kaip paaiškėjo, ties Maskvos aplinkeliu stovinti ir per stebuklą nenugriauta Vladimiro Šventosios Marijos ikonos cerkvė yra vienas seniausių Mytiščių pastatų, kurį savo akimis galėjo pamatyti rusų garbinamas caras Petras Pirmasis – ji pastatyta 1713-siais. Bet tokių pastatų Lietuvoje – nors vežimų vežk...
Visos kitos rusų tikėjimo ikonos kilo jau po 2000-ųjų, o Jezaus gimimo arba Baltoji cerkvė už gyventojų surinktas lėšas pastatyta 2004-siais.
Tais pačiais metais miesto prieigose iškilo ir 16 metrų paminklas vandentiekiui. Mat prieš 200 metų šalia Maskvos buvo pastatytas pirmasis vandentiekis į didmiestį, tad Mytiščiai taip nutarė paminėti šią datą, už paminklą sumokėję net pusė milijono JAV dolerių.
Nors kalbama, kad tai darkantis miestą metalo gabalas, jis stovi 15 metų ir jau vadinamas miesto veidu.
„Kai kada jaunavedžiai vyksta prie jo fotografuotis“, – pasidžiaugė viešbučio administratorė Natalija, su didele pagarba pareiškusi, kad Mytiščiuose yra ir Santuokų rūmai, kurie, kaip paaiškėjo, yra elementariame daugiabutyje.
