Jei anksčiau „Žalgiris“ atvykęs į Eurolygos išvykos rungtynes išvakarėse dar surengdavo treniruotę, tai dabar Lietuvos čempionai pradžioje padaro treniruotę Kaune ir tik vėliau skrenda į kitą miestą. Ir atsigavimas „Žalgirio“ krepšininkams tampa itin svarbiu dalyku dėl išaugusio komandų skaičiaus Eurolygoje ir didėjančio krūvio žaidėjams.
Paskaičiuokime: pagal naują 18-os komandų formatą, jei „Žalgiris“ laimėtų Eurolygą, tai jiems maksimaliai tektų sužaisti 41 rungtynes. LKL praėjusiame sezone sutrumpino atkrintamųjų varžybų serijas iki 2 pergalių, o finale buvo kaunamasi iki 3. Tačiau šiame sezone pusfinalyje irgi bus kaunamasi iki 3 pergalių. Tokiu atveju vietiniame fronte Kauno komanda laimėjus čempionatą sunkiausiu keliu dar gali sužaisti 49 rungtynes.
Pridėjus dar ir Karaliaus Mindaugo taurės rungtynes, tai dvikovų skaičius galėtų būti 92.
2017-2018 metų sezone Kauno komanda sužaidė iš viso 86 rungtynes, praėjusiame – 81. Toks krūvis tampa panašus į NBA komandų, kurios reguliariajame sezone privalo sužaisti 82 rungtynes.
Būtent dėl šios priežasties permainas motyvavo ir Šarūnas Jasikevičius.
„Šiais metais prisidėjo dar mažiausiai keturios rungtynės Eurolygoje, LKL atkrintamosios irgi minimaliai ilgėja. Vis tik gaunasi didžiulis rungtynių skaičius ir norisi skirti dėmesio daugiau atsigavimui, nei treniruotėms“, – kalbėjo „Žalgirio“ strategas.
Tačiau jei Š.Jasikevičiaus galvos skausmas yra priversti žaidėjus rungtynėse išpildyti žaidimo planą, tai 31-erių J.Grainys suka galvą dėl kitų dalykų. Buvęs lengvaatletis stengiasi kaip įmanoma geriau prieš sezoną paruošti žaidėjus, kad šie vėliau atlaikytų tokį krūvį, o sezono metu jau pradeda dirbti daugiau individualiai su sportininkais ties silpnosiomis vietomis.
„Žalgirio“ fizinio rengimo treneris pasidalino savo mintimis su lrytas.lt apie darbą Kaune, iššūkius ir reiklųjį Š.Jasikevičių.
– Žalgiriečių laukia įtemptas grafikas, 17 išvykų reguliariajame sezone, daug skrydžių, kelionių. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduria fizinio rengimo treneris sezono metu, kai krepšininkams tenka nuolat keliauti?
– Žaidžiant tokiu grafiku, tai atletinio rengimo trenerio pagrindinis aspektas reguliaraus sezono metu tampa krūvio individualizavimas ir ne fizinių ypatybių ugdymas, o atsigavimas tarp rungtynių ir krepšinio treniruočių.
Juk skrydžio metu didelį statinį krūvį gauna visa dubens ir nugaros sritis, aišku viskas dar priklauso ir nuo skrydžio trukmės, todėl tokio keliavimo vadinti poilsio tikrai negalime.
Tačiau reikia nepamiršti, jog vieni žaidėjai žaidžia 30 minučių, kitiems išvis netenka išbėgti į aikštelę, todėl pagrindinis iššūkis tampa krūvio dozavimas krepšininkams ir jo reguliavimas atsižvelgiant į visus faktorius.
– Apskritai, kiek „Žalgirio“ treniruotėse skiriama dėmesio fiziniam pasiruošimui?
– Pirmiausiai, tai labai skiriasi darbas pasiruošimo sezonui metu ir pačio sezono eigoje. Kaip ir minėjau, tai pačio sezono metu pagrindinis dalykas yra krūvio individualizavimas atsižvelgiant į tai, ko individualiai kiekvienam žaidėjui trūksta. Tuomet daugiau dominuoja individualios treniruotės, kuriose akcentuojami skirtingi dalykai krepšininkams.
Pasiruošimo metu, natūralu, kad dirbame ta kryptimi, ko reikalauja mūsų sporto šakos specifiką. Tai – galingumas, sprogstamoji jėga įvairiuose kampuose, aerobinė – anaerobinė ištvermė, bendras visų organizmo sistemų darbingumo, produktyvumo kėlimas.
– Ar mes galėtume palyginti Eurolygos komandas iš fizinio pasiruošimo pusės?
– Tikrai negalėčiau vertinti komandų iš fizinio pasiruošimo pusės. Nemanau, kad kažkas ir galėtų tą padaryti. Galbūt galima įvertinti žaidėjų bendrą atletiškumą, pajėgumą, be to, kai kuriose komandose formuojant sudėtį būna skiriamas didesnis dėmesys žaidėjų atletiškumui.
Tačiau vėlgi, viena komanda turi pranašumą šiuo aspektu vienoje pozicijoje, o kita komanda – kitoje. Tad tikrai negalėčiau sudėlioti turnyrino lentelės pagal šį rodiklį.
– Kalbant apie patį „Žalgirį“, ar įmanoma išskirti kažkurį žaidėją, kuris yra fiziškai geriausiai pasiruošęs?
– Vis tik, tai mūsų atletinio rengimo trenerių darbas ir yra tas, kad pasiruošimo sezonui metu mes suvienodintume žaidėjų fizinę būklę ir atėjus Eurolygos rungtynėms visi žaidėjai būtų optimalios formos.
Tada jau pačio sezono eigoje laviruojame su krūvio dozavimu žaidėjams, kadangi vieni žaidžia daugiau, kiti mažiau minučių. Todėl stengiamės individualizuoti krūvį ir išlaikyti balansą.
– Esate „Žalgiryje“ ne pirmus metus. Kaip atrodo darbas Lietuvos čempionų gretose ir kaip sekasi bendradarbiauti su Š.Jasikevičiumi?
– Mūsų visas personalo štabas (treneriai ir medicinos personalas) „Žalgiryje“ dirba kartu jau ketvirtąjį sezoną, o su kai kuriais tai yra jau net aštuntasis sezonas. Todėl kiekvienas žinome už ką esame atsakingi ir kokius darbus turime nuveikti.
Š.Jasikevičius yra reiklus treneris, tačiau pasitiki savo srities specialistais. Pasiruošimo sezonui metu su kolega Nerijumi Navicku gauname visišką laisvę, o sezono metu jau esame susidirbę. Pagrindiniu aspektu tampa techninis, taktinis pasirengimas, todėl didelės laisvės net ir negalima reikalauti.
Penktadienį Kauno „Žalgiris“ išvykoje pasiners į dar vieną Eurolygos dvikovą, kuomet išvykoje susikaus su Stambulo „Fenerbahce“ krepšininkais. Rungtynės prasidės 19 val. 45 min. Lietuvos laiku.
Po penkių turų kauniečiai turi iškovojo 2 pergales ir rikiuojasi 11-oje vietoje, o „Fenerbahce“ kol kas turi vieną pergalę ir turnyro lentelėje užima klubui košmariškai atrodančią priešpaskutinę vietą.
