„Olimpia“ – labiausiai tituluotas Italijos krepšinio klubas. Tačiau net ir jis išgyveno sudėtingus laikus, o ilgiausią pergalių badą kentė šio amžiaus pradžioje. Sunku patikėti, bet nuo 1996 metų, kai jubiliejinį 25-ąjį kartą tapo Italijos čempionu, iki 2014 metų, kai po ilgos pertraukos susigrąžino stipriausio šalies klubo vardą, Milano klubas neiškovojo nė vieno titulo – nei nacionalinio, nei tarptautinio.
XXI amžiaus pirmajame dešimtmetyje „Olimpia“ apskritai buvo praradusi išskirtinumą ir beveik negrasino tuo metu titulus rinkusiems Bolonijos „Virtus“ bei „Fortitudo“, Trevizo „Benetton“, Sienos „Mens Sana“. O viltys susigrąžinti praeities šlovę vėl įsižiebė tik 2008 metais, kai Milano klubą įsigijo vieninteliu jo akcininku taoęs mados imperijos kūrėjas Giorgio Armani.
Nors pasikeitus savininkui „Olimpia“ greitai tapo turtingiausiu Italijos krepšinio klubu, numalšinti pergalių alkį ir pastaraisiais metais pavyksta daug rečiau, negu norėtų G.Armani bei „raudonųjų batelių“ sirgaliai. Net konkuruodamas su tris ar keturis kartus mažesnį biudžetą turinčiais varžovais, Milano klubas šį dešimtmetį Italijos čempionu tapo vos tris sykius (2014, 2016 ir 2018 m.). Rezultatai Europos arenose irgi nedžiugina – G.Armani vadovavimo metais į Eurolygos ketvirtfinalį „Olimpia“ pateko tik kartą (2014 m.).
Nusivylimai vienas kitą vijo ir praėjusį sezoną, kuriame Milano ekipa vėl liko už Eurolygos atkrintamųjų varžybų borto ir nepateko nė į vieno nacionalinio turnyro finalą. Iš kovos dėl Italijos taurės „Olimpia“ pasitraukė ketvirtfinalyje, viltys apginti šalies čempionės vardą žlugo „Serie A“ pusfinalyje.
Prasiveržti kol kas nepadeda nei į „Olimpia“ gretas kviečiami garsūs krepšininkai, nei nuolat keičiami treneriai. Šiame dešimtmetyje prie Milano komandos vairo jau stovėjo ir Sergio Scariolo, ir Luca Banchi, ir Jasminas Repeša, ir Simone Pianigiani. Tačiau nė vienam iš jų nepavyko pateisinti didelių lūkesčių ir savo kėdėje išsilaikyti ilgiau nei du sezonus.
Buvęs ilgametis „Mens Sana“ treneris ir daugkartinis Italijos čempionas S.Pianigiani užpernai su Milano klubu pasirašė trijų sezonų sutartį, bet joje įrašytas darbo terminas niekam neberūpėjo po praėjusį sezoną patirto fiasko. S.Pianigiani, kaip ir jo pirmtakams, buvo parodytos durys, o „Olimpia“ vadovybei teko rimtai pasukti galvą svarstant naujas klubo vystymosi gaires.
Atsisveikinęs su S.Pianigiani, naują trenerį Milano klubas rado labai greitai. Venecijos ir Sasario krepšininkai dar nebuvo baigę praėjusio sezono Italijos lygos finalo serijos, o „Olimpia“ birželio viduryje jau paskelbė, kad susitarė su garsiausiu šių dienų Italijos krepšinio specialistu Ettore Messina. Sicilietis pasirašė trijų sezonų sutartį (su galimybe pratęsti dar dviem sezonams), pagal kurią tapo ne tik vyriausiuoju treneriu, bet ir „Olimpia“ klubo krepšinio operacijų prezidentu (kalbant paprasčiau ir ne taip pompastiškai – sporto direktoriumi).
„Atvykau į Milaną įgijęs vertingos patirties JAV, kur dirbau su vienu geriausių pasaulio trenerių Greggu Popovichiumi. Neneigsiu, kad tikėjausi vieną dieną tapti NBA komandos vyriausiuoju treneriu, bet noriu išsklaidyti abejones – „Olimpia“ man nėra atsarginis variantas. Šiedu dalykai nėra susiję, o milaniečių kvietimas mane labai nudžiugino“, – per oficialų pristatymą kalbėjo E.Messina, kuris praėjusius penkis sezonus dirbo „San Antonio Spurs“ trenerio G.Popovichiaus padėjėju.
„Neslėpsiu, kad jei būčiau sulaukęs pasiūlymo tik treniruoti Milano komandą, būčiau atsisakęs. Norėjau gauti galimybę pats rinktis, su kuriais žmonėmis siekti man keliamų tikslų. Mano vaidmuo „Olimpia“ klube bus panašus į G.Popovichiaus vaidmenį „Spurs“ klube. Jo žodis sprendžiant svarbiausius klausimus yra lemiamas.
Tačiau tikiuosi, kad man niekada neteks pasinaudoti veto teise ir visi svarbiausi klausimai bus išsprendžiami bendru sutarimu“, – tvirtino vienas labiausiai tituluotų Europos trenerių E.Messina, kurio vadovaujami klubai keturis kartus (po du kartus Bolonijos „Virtus“ ir Maskvos CSKA) tapo Eurolygos čempionais.
Kaip krepšinio operacijų prezidentas, E.Messina turi gana didelę veiksmų laisvę. „Olimpia“ jau yra ne tik turtingiausias Italijos klubas, bet ir vienas turtingiausių Europos klubų. O klubo savininkas krepšinio reikmėms negaili asmeninių lėšų.
Madų pasaulio guru dar prieš dešimtmetį įsigydamas Milano klubo akcijas iškart pabrėžė, jog neturi tikslo užsidirbti, o į naują veiklos sritį nėrė vien dėl meilės krepšiniui ir „Olimpia“ klubui.
Šis pomėgis iš Emilijos-Romanijos miesto Pjačencos kilusiam 85 metų dizaineriui išties kainuoja nemažai. Italijos sporto finansus tyrinėjančios interneto svetainės „Calcio e Finanza“ duomenimis, G.Armani nuo 2009 iki 2018 metų „Olimpia“ klubui skyrė beveik 92 mln. eurų. Tai sudarė 47,5 proc. „Olimpia“ biudžeto.
2018 metais (skaičiuojant ne krepšinio sezono, o kalendorinius metus) „Olimpia“ pajamos buvo 30,3 mln. eurų, iš kurių 14 mln. eurų davė G.Armani priklausančios bendrovės. Milano klubas praėjusiais metais išleido 27,2 mln. eurų, iš kurių 11,9 mln. eurų skirti krepšininkų, trenerių ir personalo atlyginimams.
Antrą pagal dydį biudžetą Italijoje šį sezoną turėtų sudaryti atsitiesiantis Bolonijos „Virtus“ klubas. Jo vadovai paskaičiavo, kad „Virtus“ kasoje bus apie 14 mln. eurų.
Dėl E.Messinos komandos vizijos „Olimpia“ jau turėjo ir nenumatytų išlaidų. Milano klubui teko sumokėti apvalią sumelę už sutarties nutraukimą su amerikiečiu Mike‘u Jamesu.
Šis gynėjas pernai pasirašė trejų metų sutartį, o praėjusį sezoną tapo rezultatyviausiu Eurolygos žaidėju, tačiau E.Messina nieku gyvu nenorėjo, kad M.Jamesas liktų jo treniruojamoje komandoje.
„Nors pats nežaidžiau aukšto lygio krepšinio, manau, kad galiu atskirti ar krepšininkas žaidžia komandai, ar sau. Žaidėjas gali atlikti daug perdavimų, bet tai dar nerodo altruizmo. Kai kurie žaidėjai atlieka perdavimus, nes neturi kur dėti kamuolio“, – savo žaidimo filosofiją dėstė naujasis „Olimpia“ treneris. Tiesa, jis nepasakė, kad omenyje turi M.Jamesą, tačiau turbūt niekam nekilo nė mažiausios abejonės, kam buvo skirta ši citata.
„Man reikia krepšininkų, kurie ne tik yra gabūs, bet ir pasiruošę likti su manimi ilgai. Noriu suburti tokią komandą – žaidėjus ir padėjėjus, kokios man reikia. Paaiškinau savo viziją ir buvau paskirtas vadovauti projektui, kuriuo tikiu, – sakė E.Messina. – Mūsų užduotis – gintis kaip pašėlusiems, puolant perduoti kamuolį ir priimti teisingus sprendimus. Tikslai? Klubas yra sveikai ambicingas, o pirmiausiai mes sieksime susigrąžinti Italijos čempiono vardą ir patekti į Eurolygos atkrintamąsias varžybas“.
Kol kas „Olimpia“ tikslo link juda labai lėtai. Praėjusią savaitę „raudonieji bateliai“ pralaimėjo pirmąsias Eurolygos rungtynes Miuncheno „Bayern“ klubui, o dar rugsėjo pabaigoje patyrė ir pirmąjį pralaimėjimą Italijos lygoje. Milano krepšininkai savo aikštėje nusileido Brešos „Leonessa“ komandai. Ši nesėkmė E.Messinai turėjo būti ypač skaudi, nes „Olimpia“ suklupo trenerio 60-ojo gimtadienio išvakarėse.
E.Messina savo šalies klubų netreniravo nuo 2005 metų, kai baigėsi jo sutartis su Trevizo „Benetton“. Išvykęs iš Italijos jis dirbo Rusijoje, Ispanijoje ir JAV. Suprantama, treneris stebėjo Italijos krepšinio situaciją, bet pastaraisiais metais, gyvenant JAV, tą daryti buvo gana sudėtinga. Jei dirbdamas Europoje jis su užsienio klubais nuolat apsilankydavo ir Italijoje, tai išvykus į kitą Atlanto pusę jokių tiesioginių sąsajų su gimtosios šalies krepšiniu neliko.
„Manau, kad Italijos krepšinis tapo sveikesnis, – pastarųjų metų permainas įvertino E.Messina. – Neatsitiktinai Italijos klubai sugeba privilioti tokias žvaigždes, kaip Milošas Teodosičius ar Sergio Rodriguezas. Konkurencija Italijos lygoje padidėjo, favoritai gali pralaimėti bet kuriems varžovams.
Deja, nepasikeitė sporto politika. Dalyvaudamas „Lega“ (Italijos krepšinio lygos) posėdyje pastebėjau, kad į jį neatvyko keletas svarbių asmenų. Mes vis dar neturime aiškios idėjos, plano, projekto. Mums trūksta bendro tikslo“.
Kas yra kas? Ettore Messina
E.Messina gimė 1959 m. rugsėjo 30 d. Katanijoje (Sicilija, Italija). Jis nežaidė profesionalų krepšinio klube, bet būdamas vos 21 metų pradėjo treniruoti vaikus Mestrės miesto klube, o 1982 m. buvo paskirtas Udinės „Amatori“ klubo trenerio padėjėju. Po metų E.Messina tapo Bolonijos „Virtus“ trenerio padėjėju, o 1989 m. buvo paskirtas „Virtus“ vyriausiuoju treneriu.
E.Messina treniravo Bolonijos „Virtus“ (1989-1993 m. ir 1997-2002 m.), Trevizo „Benetton“ (2002-2005 m.), Maskvos CSKA (2005-2009 ir 2012-2014 m.) ir Madrido „Real“ (2009-2011 m.), buvo „Los Angeles Lakers“ (2011-2012 m.) ir „San Antonio Spurs“ (2014-2019 m.) trenerio padėjėjas.
Jis taip pat treniravo Italijos rinktinę (1993-1997 m. ir 2016-2017 m.), su kuria laimėjo 1997 m. Europos pirmenybių sidabro medalį.
E.Messinos treniruojamos komandos 4 kartus tapo Eurolygos čempionėmis („Virtus“ – 1998 ir 2001 m., CSKA – 2006 ir 2008 m.), laimėjo Europos Taurių laimėtojų taurę („Virtus“ – 1990 m.), 4 kartus tapo Italijos čempionėmis („Virtus“ – 1993, 1998 ir 2001 m., „Benetton“ – 2003 m.), 6 kartus – Rusijos čempionėmis (CSKA – 2006-2009 ir 2013-2014 m.).
„Olimpia“ permainos
Pastarąjį tarpsezonį iš komandos išvyko Mike‘as Jamesas (į Maskvos CSKA), Jamesas Nunnally („Shanghai Sharks“), Mindaugas Kuzminskas (Pirėjo „Olympiakos“), Curtisas Jerrellsas (Sasario „Dinamo“), Alenas Omičius (Badalonos „Joventut“) ir Simone Fontecchio („Reggio Emilia“).
Į komandą atvyko Aaronas White‘as (27, 206, iš Kauno „Žalgirio“), Luisas Scola (39, 206, „Shanghai Sharks“), Sergio Rodriguezas (33, 191, Maskvos CSKA), Michaelas Rollas (32, 198, Tel Avivo „Makabi“), Shelvinas Mackas (29, 190, „Charlotte Hornets“), Xavi Rey (32, 210, Lisabonos „Benfica“), Paulis Biligha (29, 200, Venecijos „Reyer“) ir Riccardo Moraschini (28, 194, Brindizio „Happy Casa“).
Komandoje liko Artūras Gudaitis (26, 211), Nemanja Nedovičius (28, 191), Vladimiras Micovas (34, 203), Kalebas Tarczewski (26, 213), Christianas Burnsas (34, 203), Jeffas Brooksas (30, 203), Amedeo Della Valle (25, 194) ir Andrea Cinciarini (33, 193).
