Tokią kategorišką nuomonę kalbėdamasis su lrytas.lt išdėstė Jonas Vainauskas – buvęs ilgametis Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo vadovas, su sostinės komanda dukart laimėjęs Europos taurę (2005 ir 2009 metais) ir penkis LKL čempionų žiedus.
„Reikia atkreipti dėmesį į Lietuvos krepšinio federacijos darbus – jų nėra. Tai yra absoliutus neveiklumas, – kalbėjo 38-erių J.Vainauskas. – Nesąmonė, kad Arvydas Sabonis laikomas vienu įtakingiausių žmonių Lietuvoje. Jei esi įtakingas, tai susirask kitų įtakingų žmonių ir siek pakeisti sistemą, kuri ir Lietuvos, ir visos Europos krepšiniui būtų parankesnė. Bet nieko panašaus nedaroma.“
Šių metų pasaulio krepšinio čempionate, į kurį ekipos pateko per prieštaringai vertinamą naują FIBA atrankos sistemą, Lietuvos rinktinė neprasimušė į ketvirtfinalį. Po turnyro iš pareigų pasitraukė nacionalinės komandos treneris Dainius Adomaitis.
„Jau 2016 metais buvo prognozuota: viską pralaimėsime, ir visi dings į krūmus“, – apie situaciją šalies rinktinėje sakė J.Vainauskas.
Pastaraisiais metais tarptautinėse varžybose toli nuo garbės pakylos liekančios Lietuvos rinktinės dabar laukia be galo sudėtinga atranka į 2020-ųjų Tokijo olimpiadą. O šeštadienį startuoja naujas Lietuvos krepšinio lygos sezonas.
J.Vainauskas LKL vadina tik rinkodaros šou: „Labai daug kas paslepiama už to, kad šalis turi tokį klubą kaip Kauno „Žalgiris“. Tačiau šios ekipos nereikia laikyti LKL komanda, nors ji ten ir žaidžia. „Žalgiris“ – Eurolygos klubas“.
Apie tai, kaip prisidengiama „Žalgirio“ sėkme, LKF bejėgiškumą, naujojo rinktinės trenerio paieškas, LKL lygos veidą ir tikrąjį Lietuvos klubų pajėgumą – atviras interviu su J.Vainausku.
Reikia tartis su Š.Jasikevičium
– Planetos pirmenybėse Kinijoje Lietuvos rinktinė liko tik 9-ta. Galėjome siekti aukštesnės vietos?, – lrytas.lt paklausė J.Vainausko.
– Pralaimėjome – kalta FIBA. Jei laimėjome – mes geriausi.
O jei rimtai: puiku, kad mūsų žaidėjai vis dar nori atstovauti Lietuvai. Manau, kad rinktinė pasirodė pagal savo galimybes, kovojo, dirbo.
Bet galutinį rezultatą lėmė ne krepšininkų žaidimas, o sudėtis, kurioje nebuvo surinkti pajėgiausi žaidėjai, o komandą treniravo ne pats sėkmingiausias treneris.
– O kas, jūsų manymu, turėjo treniruoti rinktinę?
– Tuo metu geriausiai parsiuošęs strategas. Kai 2016-aisiais LKF surengė D.Adomaičio rinkimų farsą, akivaizdu, kad lyderis buvo Šarūnas Jasikevičius, kuris atsisakė šio posto.
Toliau sekė Rimas Kurtinaitis, Kazys Maksvytis, Donaldas Kairys, o kažkur sąrašo pabaigoje buvo Tomas Pačėsas, Gintaras Krapikas ir D.Adomaitis.
D.Adomaitis nėra kažkoks blogis. Blogis yra pati sistema – vietoj gero trenerio renkasi parankų. Kitas dalykas – jeigu jau tokį trenerį LKF vadovai paskyrė, tai tegul suranda būdų jį apsaugoti. Dabar akivaizdžiai buvo matyti, kad D.Adomaitis neturi nei žmonių, nei LKF palaikymo.
– Kuris treneris galėtų būti visiems tinkamiausias?
– Pirmiausiai reikia kalbėti su Š.Jasikevičiumi. Su juo tartis, nes jis yra tas žmogus, paskui kurį gali eiti kiti. Jei Š.Jasikevičius ir netreniruos rinktinės, jis turėtų dalyvauti kaip patarėjas.
R.Kurtinaitį mes jau praradome: vargu ar jis norėtų stoti prie rinktinės vairo, kai pastarąjį kartą jo vietą užėmė D.Adomaitis.
Toliau turime K.Maksvytį ir D.Kairį. Tai yra aukšto lygio, pakankamai ambicingi, jauni ir jau įrodę, kad yra pajėgūs treneriai.
– Manote, kad šiuo metu yra tik šie du realūs variantai?
– Puikių trenerių yra ir svetur. Aš nesuprantu, kodėl atmetame trenerių užsieniečių variantus, jei mums reikia pasiekti rezultatą, bet tam neturime tinkamo kandidato.
– Nemanote, kad tokį žingsnį pasmerktų Lietuvos sirgaliai, kurie vis dar tiki, kad gyvena krepšinio šalyje?
– Lietuva krepšinio šalis yra tik dėl to, kad šis sportas, skirtingai nei kitose valstybėse, populiaresnis už futbolą. Dėl to LKF gali „padėkoti“ Lietuvos futbolo federacijai – jei ši daug metų būtų dirbusi kitaip, krepšinis su tokiais vadovais būtų užleidęs lyderio poziciją.
– Užsiminėte, kad rinktinėje nebuvo suburti visi pajėgiausi žaidėjai. Ko trūko?
– Donato Motiejūno. Ne dėlto, kad šis krepšininkas nėra pajėgus atstovauti rinktinei, bet todėl, kad treneris turėjo išankstinį nusistatymą jo atžvilgiu. Manau, kad taip būti negali.
Be to, pasaulyje yra ne vienas lietuvių kilmės krepšininkas, kuris labai sustiprintų Lietuvos rinktinę. Apie Timą Abromaitį, kuris yra vienas geresnių krašto puolėjų Europoje, nebuvo kalbėta, nors jis žaidžia Ispanijos lygoje. Negirdėjau apie LKF bandymus susisiekti su šiuo krepšininku ir galbūt padėti grąžinti jam jo prigimtinę teisę – Lietuvos pilietybę.
Arba Ignas Brazdeikis. Apie jį pradėta šnekėti tik tada, kai krepšininkas pradėjo belstis į NBA, nors jo potencialas daugybei specialistų – bet ne LKF – buvo matomas ir anksčiau.
– Iki dabartinių LKF vadovų – prezidento A.Sabonio ir generalinio sekretoriaus Mindaug Špoko – kandencijos pabaigos lieka vieneri metai. Gal kažkas dar bus nuveikta?
– Nepasikeis niekas. Šie žmonės daug metų elgėsi taip pat ir parodė savo, kaip organizatorių, galimybių ribas. Jie yra beviltiški.
Šios LKF grietinėlės veiksmai seniai nepasiteisino. Galima rasti daug pavyzdžių, kas atsitiko per jų valdymo metus – praradome vietą pasaulio krepšinio elite, nebeturime antros komandos Eurolygoje, nebeturime moterų krepšinio.
Tai yra realūs dabartinės LKF darbo rezultatai. Už tokią veiklą ne tik reikia kuo greičiau išeiti iš darbo, bet baimintis ir rimtesnio visuomenės pasmerkimo.
Kaimas prieš kaimą – už savivaldybių pinigus
– Šeštadienį startuoja LKL sezonas. Viename interviu teigėte, kad šios lygos vadovai iš juodo daro balta. Ką tai reiškia?
– Tą, kad tikrovė yra visiškai kita negu bando vaizduoti LKL.
Daug LKL klubų čempionatą pradeda su tokiomis skolomis, kurios didesnės už jų metinį biudžetą.
Vis dar yra klubų, kurie atlyginimus moka grynaisiais pinigais. Galbūt jie nevagia savivaldybės ar rėmėjų skirtų lėšų, bet apvagia valstybę, vengdami mokesčių.
Finansinės drausmės nebuvimas dar sunkiau suvokiamas, kai visi tie klubai yra išlaikomi iš savivaldybių, o tiksliau – iš mokesčių mokėtojų pinigų, kur atskaitomybė turėtų būti dar didesnė.
Tai yra opiausia mūsų lygos problema – kaimas žaidžia prieš kaimą už savivaldybių pinigus. Didžioji dalis klubų neturi šeimininkų, profesionalių sporto direktorių, kurie susigaudytu krepšinio vadyboje.
– Bet klubams išties sunku surasti rėmėjų.
– Niekas nesuinteresuotas jų ieškoti: kai didžiulę paramą gauni iš savivaldybės, kam tada dirbti? Kas iš savivaldybės gauna daugiau, tas LKL ir užima aukštesnę vietą. Toks sporto finansavimo modelis yra klaikiai ydingas.
Palaikyčiau valstybinio – bet būtent iš šalies biudžeto, o ne savivaldybių – finansavimo idėją vieninteliu atveju: ne dėl žaidimo kaimas prieš kaimą, o dėl Lietuvos atstovavimo Europoje.
Kelčiau sąlygą, kad užsienio komandos atvažiuotų į Pasvalį, Uteną ar kitus miestus. Kuo platesne geografija mūsų šalyje bus žaidžiamas tarptautinis krepšinis, tuo Lietuvos vardas skambės garsiau.
Aš būčiau už tai, kad visos LKL komandos dalyvautų tarptautiniuose turnyruose. Tarkim, žaidi Eurolygoje – iš valstybės biudžeto gauni 3 mln. eurų, Europos taurėje – 1,5 mln. eurų, FIBA Čempionų lygoje – 750 tūkst. eurų, kituose FIBA turnyruose - 200-400 tūkst. eurų.
O dabar kai kam labai patogu, kai komanda sužaidžia vienerias LKL rungtynes per savaitę – nereikia dirbti, tik įsisavini pinigus.
– Tačiau kai kuriems klubams sunku surinkti tinkamą biudžetą dalyvauti LKL pirmenybėse, o žaidimas Europos turnyruose reikalauja dar didesnių išlaidų.
– Norint žaisti LKL reikia sumokėti 400 tūkst. eurų, bet esmė, kad niekas ir netrokšta ten žaisti. Komanda, laimėjusi Nacionalinę krepšinio lygą, gali patekti į LKL nemokamai, bet to neįvyksta.
Reikia pagalvoti, kodėl ir gal elgtis atvirkščiai – LKL turėtų primokėti, kad nauja komanda lengviau pereitų į aukštesnę lygą.
– LKL buvo pasiūliusi „Jonavos“ klubui išskirtines sąlygas.
– Čia dar kitas dalykas: tokiems klubams kaip „Jonava“ viešumas yra mirtis. Kol tie veikėjai yra niekam nematomi, nežinomi ir tyliai daro savo tūkstančio dolerių biznius, tol viskas tvarkoje. Jie yra savo kaimelių karaliukai, gyvena tyliai ramiai.
O žaidžiant LKL apie tave rašo, mato ir domisi. Tokiems klubams tai yra neparanku.
Todėl LKL išskirtinis kreipimasis į Jonavos klubą net nežinau – ar šokiruoja, ar juokina.
Jaunimui reikia duoti šansą
– Jūs kurį laiką dirbote „Lietkabelyje“ ir esate minėjęs, kad Panevėžyje norėjote sukurti jauną ir ambicingą komandą, kokia kadaise buvo Liublianos „Olimpija“. Šį sezoną LKL bus bent trys panašios komandos – Kėdainių, Prienų ir Šiaulių. Tai – teisingas kelias?
– „Šiaulių“ vadovai kalba apie jaunimo ugdymą, bet jų komandos jaunuoliai yra maždaug 25 metų. Tad visa ta vizija skamba keistai.
Nepaisant to, čia yra žingsnis į priekį. Tokių komandų LKL turėtų būti daugiau nei pusė. Ilgą laiką vidutinių gabumų žaidėjai, kurie migruodavo tarp Lietuvos klubų, o vėliau išvykdavo į Rumuniją ar Italijos ketvirtą lygą, užimdavo jaunų krepšininkų vietas, kurie galbūt galėjo, bet taip ir negavo progos atsiskleisti.
Jaunų komandų projektai yra sveikintini. Tada pasidarytų labai aišku, kad išlaikyti ekipą reikia daug mažiau pinigų, nei jų yra išleidžiama dabar. Be to, tokių krepšininkų žaidimas yra patrauklesnis ir azartiškesnis žiūrovui.
Jauna komandai nelengva siekti aukštų pozicijų LKL, bet nelabai suprantu, koks skirtumas, ar užimti penktą vietą, ar aštuntą – nuo to juk niekas nesikeičia.
O į FIBA turnyrus gali užsiregistruoti bet kuris klubas, tačiau norinčių nėra, nes tai yra papildomas darbas.
Tikriausiai dirbti mažo miesto krepšinio klube yra labai sunku, ten žmonės labai pavargsta, nori savaitgalių, atostogų. Suprantu: kodėl negyventi patogiai, jei už tai moka to rajono savivaldybė.
– Kaip vertinate LKL suteiktą išlikimo malonę „Nevėžio“ klubui?
– Lygoje turėjo būti 9 komandos, nes „Nevėžis“ ne vieną ir ne du kartus pažeidė LKL licencijavimo taisykles. Man net neaišku, ar pati lyga supranta, ką reiškia licencijavimo tvarka.
Klubas negali pradėti naujo sezono, jei jis nėra atsiskaitęs už praėjusį. Akivaizdu, kad LKL vadovai tą suvokia savaip, o ne kaip parašyta jų pačių patvirtintose licencijavimo taisyklėse.
– Ar dešimties komandų nacionaliniame čempionate pakanka?
– Esmė – ne klubų skaičius, o varžybų sistema. Jei ji keisis, galbūt lygoje pavyks išlaikyti ir „Žalgirį“.
Aš labai stebiuosi, kodėl Kauno klubas dar nepaliko LKL. Tačiau, ko gero, tai ilgai netruks.
– Kalbama, kad LKL stiprėja, lygos rungtynes vis įdomiau stebėti. Sutinkate?
– Vienintelis kriterijus, pagal kurį galima įvertinti lygos pajėgumą – klubų pasirodymai Europos lygose.
O mūsų klubai, išskyrus „Žalgirį“, Europoje nieko pasiekti negali. „Rytas“ yra Europos taurės vidutiniokas, „Neptūnas“ – FIBA Čempionų lygos vidutiniokas, „Lietkabelis“ – to paties turnyro autsaideris.
Tokia reali Lietuvos krepšinio situacija – „Žalgiris“ dominuoja, o visi kiti yra užribyje.
„Ryto“ veidas – miglotas
– Kaip vertinate „Ryto“ klubo ir jo naujojo vadovo Rolando Jaručio vasaros darbus?
– Nežinau, kažkaip realių darbų nepastebėjau. Klubą slegia milžiniškos skolos – informacijos, kaip „Rytui“ sekasi jas grąžinti, aš nemačiau.
Vilniaus klubo vadovai neturi nieko bendro tarpusavyje. Vieni į krepšinį atėjo išgarsėti, kiti – išleisti savivaldybės pinigų. Tarp jų nėra vado, vizijos ir bendro tikslo.
– Bet šiuo metu R.Jarutis yra komandos veidas, kuris vienintelis pasisako apie „Ryto“ reikalus.
– R.Jarutis yra Dariaus Gudelio statytinis ir todėl jis negali pasakyti nieko konkretaus. Jo naujienos – kad žaidėjai išsidalijo numerius marškinėlių, ant kurių bus išspaustas Vilniaus žemėlapis. Pasigendu kalbų apie krepšinį – kaip žais, ko sieks ir panašiai.
Visi svarbiausi „Ryto“ žmonės dar nė karto nebuvo kartu atėję į darbą. Kažkas žaidė tenisą, kažkas treniravo rinktinę, kažkas slapstėsi nuo kreditorių. Kai visi susirinks, tada žiūrėsime, kas iš to gausis.
– „Rytas“ šiemet įsigijo Dovį Bičkauskį, kuris praėjusį sezoną žaidė Utenos „Juventus“. Ir anksčiau vilniečiai mėgo perpirkti potencialiai silpnesnių klubų žaidėjus: taip nutiko su Arnu Butkevičiumi, Mindaugu Girdžiūnu, Benu Magdenu ir daug kitų. Ką tai pasako apie komandą?
– Tai parodo, kad jie yra tiesiog tokie patys, kaip ir kiti LKL klubai.
Panaši situacija yra Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandoje: savivaldybės išlaikomas klubas gauna tiek pinigų, kad jiems užtenka perpirkti silpnesnių ekipų žaidėjus ir pakovoti dėl aukštos vietos Lietuvoje. Viskas – daugiau jokių ambicijų ir sugebėjimų.
„Rytui“ miesto pinigų irgi užtenka patekti į LKL finalą. Tik ką tame finale veikti? Kodėl ten reikia žaisti, jei pralaimima 40 taškų? Gal geriau užsiauginti komandos branduolį, atiduoti skolas, susitaupyti pinigų, išmokti dirbti.
Man keisčiausia, kad „Rytas“ tapo klubu, į kurį einama mokytis treniruoti, vadovauti ar išgarsėti. Į tokio lygio klubus reikia eiti jau kažką žinant, mokant, būnant garsiu ir, pageidautina, turtingu.
– Kokį „Ryto“ pasirodymą prognozuojate šį sezoną?
– Turint galvoje, kad surinktos komandos išlaikymui net nėra užtektinai pinigų, problemos greit pradės lįsti, o tai atsispindės rezultate.
Spėju, kad Europos taurėje „Rytas“ pretenduoja į tris pergales, kurių patekti į kitą etapą neužteks.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ vasaros darbus?
– Šiais metais sunku garsiai prognozuoti, kad „Žalgiris“ eis toli.
Ne todėl, kad klubas kažko nepadarė. Priešingai, jie vėl surinko gerą sudėtį. Paprasčiausiai kitos elitinės Europos komandos susipirko labai brangius krepšininkus, kurie yra individualiai pajėgūs, ir su kuriais teks skaitytis.
„Žalgiris“ vis dar bus komanda, kuri pretenduoja į ketvirtfinalį, namų komanda, su kuria visiems bus sunku kovoti. Vis dėlto man atrodo, kad viso to, ką „Žalgiris“ padarė šį tarpsezonį, ketvirtfinaliui gali ir neužtekti.
„Žalgiriui“ bus sunku net ir puikiai dirbant, ką pastaraisiais metais Kauno klubas daro.
– Kaip keisis „Neptūno“ veidas, kai komandoje nebeliko K.Maksvyčio?
– Mačiau keletą „Neptūno“ kontrolinių rungtynių. Surinkta brandi sudėtis, todėl galima tikėtis, kad ekipa atrodys solidžiai.
Naujasis komandos treneris Tomas Rinkevičius vadovauja panašiu stiliumi kaip K.Maksvytis. Nesijaučia, kad tai yra treneris, kuriam prognozuojamas greitas atleidimas.
„Neptūną“ galima pagirti ir už tai, kad yra sudėliotas aiškus biudžetas ne tik komandai išlaikyti, bet ir skoloms dengti. Per šį sezoną Klaipėdos klubas turėtų išsimokėti visiems kreditoriams, todėl kitąmet jų biudžetas automatiškai augs.
Tokia politika ir finansinė drausmė galėtų būti pavyzdys ir „Rytui“, ir kitiems prasiskolinusiems LKL klubams.
