Vieni milžiniško populiarumo tarp kinų sulaukę sirgaliai žadėjo su komanda būti iki pat pabaigos ir netgi svarstė apie Pekiną, kur vyks pusfinaliai ir finalas, o kiti jau ruošė lagaminus kelionei atgal į namus.
Lietuvos rinktinės užnugaryje yra ir gimtinėje gyvenančių sirgalių ir nemažai emigrantų, išsimėčiusių nuo Čikagos iki Kambodžos.
Bando įveikti kalbos barjerą
Lietuvos rinktinė sirgalius pirmiausia subūrė į Donguaną. Aštuonių milijonų žmonių miestas vieniems paliko puikų įspūdį, o kiti stengėsi progai pasitaikius aplankyti netoli esančius Šenženį ar Guangdžou.
Turistinių krypčių Kinijoje – apstu, tad savo kelionės planus krepšinio gerbėjai derino ir prie rinktinės tvarkaraščio, ir prie savo skonio.
Tik nuvykti labai toli progos nebuvo – Lietuvos rinktinė H grupės dvikovas žaidė kas antrą dieną, tad kai kurie krepšinio mėgėjai nusprendė pasilikti labiau tarptautiniame Donguane, kuris turistus pritraukti bando naktiniu gyvenimu, didžiausiu pagal užimamą plotą pasaulyje prekybos centru ar gausybe parkų.
Dalis sirgalių šia kryptimi patraukė kiek anksčiau, kad spėtų daugiau pamatyti, kiti atvyko jau ant pirmųjų rungtynių.
Juos vienija ne tik Lietuvos rinktinė – aistruoliai negailėdami žarsto pagyrimų Kinijai, tačiau nevengia ir pakritikuoti šalies, kuri pamėtėjo ne vieną rimtą iššūkį.
Daugiausia čia problemų sukelia kalbos barjeras – mažai kinų kalba angliškai, tad tenka naudoti specialias vertimų programėles, kai kurie tarsi užsikirtusios plokštelės kartoja tas pačias frazes gimtąja kalba, tad kai kurie sirgaliai įsigudrina su jais kalbėti ir lietuviškai.
Koks skirtumas, vis tiek nesupranta – juokiasi jie ir įveikinėja kliūtis pirštų pagalba.
Honkonge – į demonstrantų minios sūkurį
Viena pagrindinių į Kiniją atvykusių sirgalių krypčių tapo netoli Donguano esantis Honkongas. Kai kurie lietuviai čia vyko pirmiau nei į Kiniją, kiti susitvarkę leidimus trumpam užsuko rinktinės poilsio dieną.
Nusivylusių nebuvo.
„Norėjome pamatyti miestą. Įspūdžiai – puikūs. Pakilome į Viktorijos viršūnę. Manėme, kad jau būsime virš viso Honkongo, bet kai ten atsiradome, supratome, kad dangoraižiai siekia dar aukščiau. Tačiau viskas labai gražu. Keletą kartą perplaukėme upe“, – pasakojo Seneliu prisistatęs pašnekovas. Jis sakė, kad tiems, kam reikės, supras.
Nors paskui rinktinę buvo keliavęs ir anksčiau, jis oficialų pradžios laiką įvardija 2012 metų Londono žaidynes. Nuo tada Senelio palaikymą rinktinė turi praktiškai visur.
Lietuviams įspūdį ypač paliko Honkongo vykstantys masiniai protestai, kuriuose veiksmų imasi ir riaušių malšinimo policija – ne vieną kartą buvo panaudotos ašarinės dujos, vandens patrankos. Kelionės į rungtynes viešbutyje laukdama ketveriukė: Virginija, Karolis, Nijolė ir Senelis Honkonge netyčia pateko į įvykių centrą.
„Šeštadienį vaikštinėjome po centrą, o ten vaikė demonstrantus. Užteko patekti į tokias teritorijas, kur jaučiasi aršus dujų kvapas. Matėsi net ir panika, nes buvo didelė minia, visi su kaukėmis. Staiga visi pradeda klykti ir bėgti. Jie tai gal ir žino, kur bėgti, o mes – ne. Kažkur į šoną bandėme pasislėpti“, – juokėsi Senelis.
Kinijai pažėrė ir kritikos
Honkonge lankėsi ir Danguolė bei Vytautas. Vytautą gana gerai žino ir Lietuvos rinktinės sirgaliai. Tiesa, galbūt ne jį patį – Vytautas slypi po žaliojo Šreko kauke. Ją kartą juokais pasiėmė į 2013 metų Europos čempionatą Slovėnijoje ir daugiau nebesiskiria.
Kinoje Vytautas – ypač populiarus. Šreką pastebėjo ir užsienio žiniasklaida, kuris grožėjosi Lietuvos rinktinės aistruolių spalvingumu, prie jo visada buriuojasi kinai, prašantys nuotraukų ar tiesiog jį filmuojantys iš šono. Kiekvieną kartą jie vis drąsesni.
„Honkongas – super. Į jį nukeliavome po Lietuvos rinktinės rungtynių su Senegalu. Viską išvaikščiojome, laiveliu plaukėme, nuotraukų nuostabių pasidarėme. Net draugai stebisi feisbuke pamatę – kaip atvirutės. Tie dangoraižiai mums protu nesuvokiami. Turėjome ir gidą, todėl jis papasakojo puikių istorijų, – įspūdžiais dalinosi Vytauto žmona Danguolė. – O dėl protestų – tai kaip ten juokaujama: penkias dienas dirba, o dvi protestuoja.“
Tačiau Vytautas sako, kad nors ir Kinijoje gražu, apsigauti nereikėtų. Jau pirmąją dieną jis juokėsi, kad jautėsi tarsi sugrįžęs į Sovietų Sąjungos laikus.
„Jaučiasi tas Tarybinis dvelksmas. Valiutą išsikeisti – jau problema, nes keičia tik Kinijos centrinis bankas arba viešbutis, kur kursas – prastas. Kortelėmis atsiskaityti sunku. Internetas blogas, o tam, kad galėtum juo naudotis taip, kaip nori – dar reikia ir specialios programėlės.“, – ir kritikos daugeliui iššūkiu tapusiai Kinijai pažėrė Vytautas.
Atvyko ir iš Čikagos
Tarp Lietuvos rinktinės sirgalių atsidūrė ir iš Čikagos atvykusių tautiečių desantas. Vienas jų prie arenos nuolat stojo fotografuotis su kinais, nes šiems didelį įspūdį paliko ne tik žalios spalvos perukas, bet ir milžiniški krepšinio marškinėliai su visam pasauliui žinoma pavarde „Sabas“.
„Gal kaip žvaigždės nesijaučiame, bet kinai tikrai nėra pratę matyti, kad sirgaliai taip palaikytų savo mylimą komandą. Jie labai malonūs, dažnai filmuoja, fotografuoja. Kinai turi gerą progą iš mūsų pasimokyti, kaip reikia palaikyti savo rinktinę“, – pasakojo barzdą užsiauginęs „Sabas“, kuris po rinktinės pralaimėjimo 82:87 Australijos komandai turėjo sėsti į lėktuvą ir grįžti namo.
Tačiau iš Kinijos jis parsiveš daug puikių įspūdžių.
„Labai įdomu šalis. Viska labai puiku. Yra kalbos barjeras, bet jeigu turi programėles, gali su jais bendrauti. O žmonės – labai šilti. Gatvėje jaučiasi žvilgsniai į mus, tačiau jie malonūs“, – pasakojo jis.
Prieš Donguaną „Sabas“ su draugais draugais spėjo aplankyti ir kitais metais olimpiadą rengiantį Tokiją, ir daugelio tautiečių jau aplankytą Honkongą.
Įspūdžius didina ir sirgalių armija
Į Honkongą keliauti planavo, tačiau susidūręs su kliūtimis dėl specialių leidimų jis nusprendė Kinijoje pernelyg nesiblaškyti. Albertą sutikau vieno jau lietuvišku tapusio viešbučio baseine. Norėjo atsipalaiduoti, nes dieną prieš šventė savo 31-ąjį gimtadienį.
Tai pirmoji Alberto išvyka paskui rinktinę. Pamėginti tai nusprendė po praėjusių metų, kai nuvyko į Belgradą, kur Kauno „Žalgiris“ žaidė „Final Four“ etape.
„Gyvenime keliauju nemažai. Tai – gal 37 šalis. Toliausiai Rytuose esu buvęs Dubajuje. Skirtumas, kad niekas nekalba angliškai ir net nelabai žino tarptautinių žodžių. Tarsi „ok“ net nelabai supranta. Išbandėme naktinį gyvenimą, kur stebino, kad klubuose daugiausia žaidžia tais kinų kauliukais. Pamatę tempė mus už rankų, vaišinti gėrimais, – pasakojo Albertas. – Kinija niekada nebuvo tarp norimų aplankyti valstybių, bet smagu. Dar esame su sirgalių armija, todėl įspūdžiai geri.“
Albertas gyvena Londone, kur dirba finansų sektoriuje. Jau ne vienerius metus vis pagalvoja, kad reikėtų su žmona grįžti į Lietuvą, tačiau karjeros vingiai vis nubloškia į kitą šalį. Apie gyvenimą Singapūre galvojantis vyras su keliais bičiuliais nusprendė išnagrinėti Donguaną, kuris nėra garsus atrakcijomis turistams, tačiau turi keletą lobynų.
Donguane yra 10 miškingų parkų, penki natūralūs rezervatai ir netgi 1071 parkas ir skveras. Iš viso – 923,5 kvadratinio kilometro žalumos.
„Jeigu rinktinė sugrįš, siūlau visiems aplankyti parkus. Nuostabūs vaizdai. Netoliese yra vienas didžiulis parkas. Jis tęsiasi beveik iki arenos, kuri yra už 8 kilometrų. Dar prie rinktinės viešbučio yra pagrindinė gatvė, kur vakare – labai gražu“, – patarimų davė Albertas.
Jam čempionatas baigėsi su H grupe, tad sugrįžti į šį miestą, skirtingai nei apie tai galvojantys kiti ilgiu pasiliekantys sirgaliai, jau nebeteks. Albertas pasakojo, kad pamatyti Lietuvos rinktinės sirgalius ir pabūti tarp jų – labai smagu, tačiau jau kitą savaitę ruošis sesės vestuvėms.
Donguanas bus ir vienas iš ketvirtfinalio miestų, tad Lietuvos rinktinė turi šansų sugrįžti.
Mėgina visą maistą
Nors lietuviams valgyti gatvėje pirkto maisto ir nerekomenduojama, dalis jų tai daro drąsiai. Kol vieni šveičia maistą viešbučiuose, kiti ieško egzotiškos išvaizdos vietų, kuriose vienas įdomiausių procesų – patiekalo užsisakymas. Dažnai tenka pirštu rodyti į paveikslėlį, o jeigu jo nėra, bet ką užsisako jau tik patys drąsiausi.
„Matosi, kad ne į tinklinius einame, o į autentiškus. Dabar kaip tik kažką valgėme, kur buvo baimės, kad organizmas neatlaikys, tačiau viskas gerai. O ką valgyti – kartais sunku pasakyti. Viens patiekalas buvo labai skani žuvis, o kito nežinome. Nesupratome, ką valgėme, tačiau esame sveiki ir gyvi. Maistas mums labai geras ir skanus. Valgai gatvėje, nieko neatsitinka, reiškia, kad viskas gerai“, – pasakojo Nijolė.
Laisvu metu ir alkoholiu pasivaišinti mėgstantys lietuviai autentiškose parduotuvėse ar restoranuose jo pasigenda. Kinijoje dažnai padirbami stiprieji alkoholiai, tad ir vėl rekomenduojama neįsijausti.
„Čia tokia buvo parduotuvė už kampo. Nusipirkome vieną gėrimą, atkimšom, pauostėm ir dabar stovi jis. Jau iš kvapo supranti, kad gali apsinuodyti, – pasakojo Albertas. – O maisto bandėme įvairiausio. Nebuvau didelis jūros gerybių fanas, tad čia gavau tikrą kultūrinį šoką – valgiau ir jūros kriauklių, aštunkojų, varlių. Varlės – labai skanios. O maistas čia – labai aštrus. Prašome silpniausiai aštraus maisto, bet jis vis tiek degina. Bet iš pačių gatvinių parduotuvėlių vengiame pirkti. Būna pamatai ir žiurkę gatvėje, tarakonai laksto.“
G.Krapiko miestas
Kinijoje pasilikti nusprendę ir toliau paskui rinktinę keliaujantis aistruoliai šeštadienį jau renkasi Nandzinge, kuriame ir iki šiol skambėjo lietuviška pavardė. Kylančiais vertikalaisiais miškais garsėjantis 8 milijonų žmonių miestas sirgalius masina savo istorija ir vaizdais: Nandzingas yra buvęs įvairių senovinių Kinijos dinastijų sostine, čia vis dar yra 600 metų senumo sienų dalių.
Čia nesvetimas ir lietuviškas vardas – Nandzingo „Monkey Kings“ treniruoja buvęs Kauno „Žalgirio“ strategas Gintaras Krapikas.
Nandzinge Lietuvos rinktinė sužais dvejas rungtynes: su prancūzais ir Dominikos Respublika. Lietuvai būtina pergalė prieš Prancūziją, jeigu ji nori išsaugoti savo šansus patekti į ketvirtfinalį. Apie pergalę prieš Dominikos Respubliką sirgaliai kalba jau kaip apie garantuotą sėkmę.
L grupėje įsimaišė ir Australijos rinktinė, kuri 87:82 nugalėjo lietuvius. Australai dabar su prancūzais turi po tris pergales, kai Lietuva ir Dominikos Respublika – po dvi. Šioje grupėje komandos varžosi tik su tomis, su kuriomis dar nežaidė.
