Net ir didžiausi mėgėjai užkišti automobilius ar atlikti keisčiausius manevrus nedrįsta atsidurti skriejančio policijos kortežo kelyje.
Vis dar klausimų iškeliantys šviesoforų veikimo principai išgaruoja – atsiveria žalios šviesos tunelis.
Keliu skrieja autobusas su palyda. Jokių sustojimų prie perėjų, jokių sustojimų dėl kitų transporto priemonių.
Donguano kelius nuo viešbučio iki krepšinio centro tarsi virtuvės šefo peilis raudoniu padengtame kinų restorane už kampo skrodžia Lietuvos rinktinė.
Šią privilegiją turi ir kitos rinktinės.
Visos jos krepšinio centrą pasiekia per 20 minučių.
Mįslė keliuose
Paprastam mirtingajam tai būtų neįmanoma misija. Apie vairavimą Kinijoje yra tekę girdėti daugeliui, tad Donguanas – ne išimtis.
Čia jau tapo įprasta stebėti, kaip kryptį nusprendęs pakeisti automobilis tiesiog kerta ištisinę liniją ir bandydamas apsisukti užblokuoja visą juostą, laukdamas, kol bus įleistas į kitą.
Kiti vairuotojai tiesiog spaudžia garso signalą ir jį apvažiuoja. Jeigu pirmosiomis dienomis tai atrodo labai keista, vėliau tai tampa labai natūralu.
Panašu, kad kitaip manevras būtų neįmanomas.
Kaip ir dviračiams, mopedams ir motoroleriams galiojančios visai kitos nerašytos taisyklės – važiuoja ir per perėjas, kartais sustoja jų viduryje, narsto tarp žmonių ant takelių ar tiesiog važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui kelyje.
Dėmesį patraukė ir priešinga eismo pusę važiavęs, turbūt, ūkininkas – prie seno dviračio buvo prikabinta priekaba. Iš jos kyšojo keli sodo įrankiai ir įvairūs augalai. Paprastas autobusas tiesiog jį apvažiavo ir tiek.
Tokie atvejai Lietuvoje daugelį priverstų sustoti šalia ir pravėrus langą pasakyti keletą komentarų.
„Iškart pastebėjome, kad visada dega žalia šviesoforo šviesa. Jie padaro tunelius. Organizatoriai norėjo, kad autobusas niekur nesustotų. Taip ir yra. Apsauga mus patikrina išeinant viešbutyje. Mes lipame į autobusą ir sustojame tik arenoje“, – lrytas.lt pasakojo Lietuvos rinktinės vadovas Žydrūnas Vilenčikas.
Jį dar galima vadinti žmogumi už uždangos. Nuo 2010 metų ant jo pečių krenta itin svarbūs darbai, apie kuriuos mes įprastai sužinome tik tada, jeigu nutinka kažkas blogo ar reikalai nesiklosto pagal planą.
Kai dar neprasidėjus pasaulio čempionatui Angolos rinktinės treneris Williamas Voigtas per visus kanalus reiškė priekaištus organizatoriams, Lietuvos rinktinė buvo rami. Čia savo rankas pridėjo ir Ž.Vilenčikas, kuris per komandos treniruotes dažnai rankose laiko kompiuterį ir tvarko reikalus: dažniausiai ruošiasi kitai dienai.
A.Voigtas piktinosi, kad komandai tenka mokėti už aprangų skalbimą, interneto bėdomis.
Lietuviai sau ramiai treniravosi Guangdongo „Southern Tigers“ treniruočių bazėje. Jokių bėdų nebuvo.
O jeigu ir atsirastų nedidelių nesklandumų, Ž.Vilenčikas juokiasi, kad po legendinės istorijos iš Venesuelos, nustebinti būtų labai sudėtinga.
Tiesioginiame eteryje pasiūlė „užsikrušti“
2012 metų Londono žaidynių atrankos turnyras Karakase tapo tikru pragaru Lietuvos krepšininkams, o šią istoriją geriausiai vainikavo tuometinio rinktinės atstovo žiniasklaidai ir komentatoriaus Lino Kunigėlio per tiesioginę televizijos transliaciją pasakyti žodžiai.
„Visų tų, kurie čia kovoja ir sirgalių vardu norėčiau pasakyti organizatoriams: ir užsikruškite su savo gendančiais autobusais, ir užsikruškit su visomis savo sąmokslo teorijomis“, – tada piktas išrėžė L.Kunigėlis ir niekada neatsiėmė savo žodžių.
Rinktinę tada labiausiai įsiutino, kai lietuviams iš atrankos išmetus Venesuelą prasidėjo keistenybės. Prieš ketvirtfinalio rungtynes su Puerto Riku važiuojant į mačą staiga sugedo autobusas. Kito rinktinė laukė 20 minučių. Planai griuvo, o prieš rungtynes krepšininkams buvo atsisakyta duoti mineralinio vandens.
O dar tie per treniruotes į salę besiveržiantys dūmai ir visa kita suirutė.
„Po to jau nelabai, kas galėtų nustebinti, – nusišypsojo Ž.Vilenčikas. – O kinai visada labai stengiasi, tad mes žinome, kad jie bandys padaryti geriausią pasaulio čempionatą.“
Nusprendė šiek tiek surizikuoti
Išgyręs Lietuvos rinktinės viešbutį jis ramus jaučiasi ir dėl ateities planų, tad buvo nuspręsta patikrinti tik pirmąją – H grupės – stotelę Donguaną.
Čia jis pirmąjį kartą lankėsi balandį. Pamatyti vaizdai jį įtikino, kad kuriozų bus išvengta ne tik Donguane, bet ir Nandzinge ar Šanchajuje. Viename iš šių miestų, priklausomai nuo rezultatų, žais ir Lietuvos rinktinė.
„Jie kopijuoja NBA, nes šios lygos įtaka – didžiulė. Jie patys mato daug NBA krepšinio, nes sutampa jų laikai, – įspūdžiais dalinosi Ž.Vilenčikas. – Kai FIBA per pasiruošimą čia parodė viešbučius, arenas, Donguano krepšinio centre vyko Kinijos lygos finalas. Buvo labai daug žmonių. Viskas atrodė įspūdingai. Pamatėme ir daug atrakcijų prie arenos. Tai Europoje pamatytum tik per Eurolygos „Final Four“ etapą ar Europos čempionate, o čia – nacionalinis čempionatas. Jie gerai pasirūpina ir pramogomis sirgaliams.“
– Kokį įspūdį paliko Kinija, kai čia atvykote visko patikrinti pirmąjį kartą?
– Tai buvo balandžio mėnesis. Arena dabar šiek tiek pakeista – natūraliai sumažėjo vietų, nes atsirado tribūna žiniasklaidai, darbuotojams. Persirengimo kambariai visiškai renovuoti.
Dėl pasaulio čempionato jie visiškai renovavo treniruočių salę. Ten viskas nauja.
Pati krepšinio aikštė praktiškai nepakito – tik keletas apipavidalinimų, tačiau už paties žaidimo ribų pokyčių daug. Atnaujinti netgi koridoriai.
– Atvykęs pateikėte prašymų?
– Jeigu persirengimo kambarys šiek tiek neatitinka lūkesčių, tai pasakai, kad reikėtų didesnio. Įprastai pasakai savo nuomonę, jie užsirašo, o tada jau žiūri, ar jie gali įgyvendinti norus. Lygiai taip pat su viešbučiais ir jų kambariais.
Pavyzdžiui, būna skiriamas medicinos kambarys, tad tu į jį pasižiūri ir jis dažnai būna per mažas, tada prašai didesnio.
Pamatai maistą, sužinai tikruosius atstumus. Parašyti gali viena, tačiau atvykęs gali pamatyti, kad viskas – visai kitaip. Tave veža maršrutais.
– Kaip krepšininkų atvykimui buvo pasiruošęs viešbutis?
– Viešbutyje svarbiausia – maitinimas ir kambariai. Lovos čia – geros, ilgos. 2 metrų. Kam reikėjo prailgintų lovų, be problemų jas gavo. Jie atsižvelgė į pageidavimus dėl maisto. Visos komandos siuntė savo prašymus. Pirmąją dieną kai ką pakeitėme, nes kinai mėgsta viską merkti į padažus, tad paprašėme, kad viskas būtų atskira ir žmogus galėtų pats nuspręsti, ar jam reikia to padažo ar ne.
Jie prašymus priėmė. Personalas – labai paslaugus.
– Pasaulio čempionate kelių – ne vienas. Lietuvos rinktinė galėjo vykti ir į Šanchajų, sėkmės atveju – į Nandzingą, tada – Pekiną. Tikrinote visus kelius?
– Mes žiūrėjome tik į Donguaną. Kitų rinktinių atstovai važiavo ir į kitus miestus – nesvarbu, ar jie ten žais ar ne. Mes pasirinkome kitą variantą. Juolab, kad viskas prasideda nuo pirmojo etapo, tad svarbiausia viską išsiaiškinti čia.
Tikiuosi, kad viskas bus gerai.
– Angolos rinktinės treneris W.Voigtas prieš čempionatą viešai pažėrė priekaištų. Piktinosi, kad rinktinei reikėjo susimokėti už skalbimą, nebuvo interneto, atsirado kitų trikdžių. Ar jums pavyko to išvengti?
– Tu visada turi planuoti. Pasaulio čempionatas Angolos rinktinei prasidėjo rugsėjo 31 dieną, tai jų oficiali diena Kinijoje prasidėjo 29-ąją, tad jie atvyko anksčiau. Mes irgi atvykome anksčiau, tačiau buvome viską suplanavę. Atsivežiau kamuolius, nes žinojau, kad gali būti problemų.
Viskas priklauso ir nuo tavęs. Čia didesnė problema – kalbos barjeras, nes sunkiau paprašyti ir netgi žinoti, į ką kreiptis. Europoje būdavo paprasčiau. Mes ir ten kartais atvažiuodavome anksčiau, bet parašydavai žinutę ir greitai gaudavai atsakymą. Čia viskas – kiek kitaip. Viskas priklauso ne tik nuo jų. Reikia ir pačiam susidėlioti.
– Ar nebijote, kad kituose miestuose gali laukti nemalonumai?
– Problemos priklauso nuo to, kaip pasiruoši ir kada pradėsi jas spręsti. Būna tokių komandų, kurios atvažiavusios savo pageidavimus pateikia. Šiame darbe viskas labai priklauso nuo plano ir kaip tu bandysi įveikti tas kliūtis.
Geras pavyzdys Kinijoje – kamuoliai. Tiesiog pagalvojome, kad pirmoji treniruotė vyks neoficialioje salėje, mes į Donguaną atvykome dar ne oficialiu metu, tai jų niekas ir nevežios. Buvo maža tikimybė, kad dabar iš pagrindinės salės tuos kamuolius vežios į skirtingas arenas kiekvienai komandai, tad tiesiog atsivežėme savo.
– Ar po tos legendinės istorijos Venesueloje nėra baimės, kad reikalai staiga gali labai pablogėti?
– Ne, nėra. Kinai visada labai stengiasi. Žinojome, kad jie bandys padaryti geriausią pasaulio čempionatą. Jie tikrai atlieka didelį darbą.
Žinoma, tikimybė, kad kažkas bus negerai, visada yra, todėl tavo darbas – nusimatyti, kas gali nutikti.
Bet po Venesuelos turbūt nelabai kas ir nustebintų.
Tačiau dėl to aš visada ir atvažiuoju anksčiau. Visada gali būti, kad komandai tektų raktų laukti 2 valandas, bet jeigu atvyksti diena anksčiau, raktus pasiimi, o tada išdalini komandai. Krepšininkai gali iškart eiti į kambarius.
– Ar paaiškėjus, į kurį miestą vyks Lietuvos rinktinė, iškart važiuosite tikrinti? (klausimas užduotas, kai nebuvo aišku, kad Lietuva pateko į Nandzingą).
– Ne. Važiuosiu kartu su komanda. Bet pasiruošimą jau dabar pradėjau, nes reikia nurodyti, kiek bus žmonių, kiek lagaminų. Visą logistiką dėlioti reikia dabar. Dažniausiai savo darbe esu vienu etapu priekyje, tik šįkart nežinau, kur atsidursime.
