Aštuonių milijonų žmonių miestas ir toliau lieka vadinamuoju pasaulio fabriku, restoranuose žvitriai sukasi valgymo lazdelės, aidi tai Kantono, tai Mandarinų kalbos, o kelyje vairuotojai garso signalą spaudžia taip dažnai, kad bandančiam nuspėti to reikšmę belieka gūžtelėti pečiais ir susitaikyti.
Kaip ir su visais netikėtumais, kuriuos pateikė vienas iš aštuonių pasaulio krepšinio čempionato miestų, kuriame sekmadienį prasidėjo H grupės dvikovos, dovanojusios itin svarbias pergales ir Australijai, ir Lietuvai.
Būtent Lietuva ir atsakinga už šį neįtikėtiną pokytį, pakeitusį viską aplink. Kai rašau žodį „viską“, mintyje turiu Donguano krepšinio centrą, keletą viešbučių arba kitaip tariant – krepšinio atmosferą.
Donguanas save atvykusiems pristatė kaip tikrą krepšinio miestą, tačiau reiki pripažinti, kad pasaulio čempionatas paskęsta šiame dideliame mieste, kurio patys kinai dideliu net ir nelaiko.
Tik ne didžiausiems krepšinio sirgaliams, ir tikrai ne lietuviams, kuriems Dainius Adomaitis su savo vyrukais sekmadienį už nuostabų palaikymą atsilygino su kaupu – tarsi vėjo gūsis iš už milžiniško Donguane stovinčios „Huawei“ būstinės kampo 101:47 nupūtė Senegalo krepšininkus, kurie tai įsimins visam gyvenimui – ir kaip skaudų antausį, ir kaip gerą pamoką, gautą iš krepšinio šalies.
Bet dar prieš Lietuvos rinktinei žengiant ant parketo ir pradedant ruoštis rungtynėms Donguane ėmė skleistis krepšinio dvasia.
Reikia suprasti, kad šioje gamyklų sostinėje daugybės pasaulio čempionato ženklų tiesiog nėra. Tame pačiame Guangdžou oro uoste apie pasaulio čempionatą skelbia vos keli stendai.
Donguane išsiskiria tik įspūdingas „Kande International“ viešbutis ar akį traukiantis milžinas „Donguan International“. Pirmajame yra neįprastai daug labai aukštų žmonių – čia įsikūrusios rinktinės, prie antrojo durų visuomet stovi autobusai su pasaulio čempionato lipdukais, viduje įrengtas informacinis stalas. Tai – oficialus viešbutis žiniasklaidai.
Visi kiti ženklai – jau artėjant prie 16 tūkstančių žmonių talpinančios Donguano krepšinio centro arenos, kuriai pagyrimus žarsto visų rinktinių treneriai ir krepšininkai.
Tad pirmąją krepšinio dieną Donguane čia jau nuo ryto ėmė dygti aistruoliai, tarp jų tarsi tos akinančios saugumo kameros keliuose blykstelėdavo ir geltonos, žalios ir raudonos spalvos marškinėliais vilkintys sirgaliai. Lietuviai. Kaipgi krepšinis be jų.
Kad ši sporto šaka be sirgalių iš Lietuvos atrodo kitaip, paaiškėjo gan greitai.
Jau per pirmąsias H grupės rungtynes tarp Australijos ir Kanados (108:92) ėmė ryškėti NBA įtaka Kinijai. Patys kinai neslepia, kad jeigu mėgsta krepšinį, tai žiūri būtent NBA rungtynes: jiems tinka ir laikas, ir masina garsiausios pasaulyje pavardės.
Tad nenuostabu, kad arenoje buvo galima išvysti ne vieną LeBroną Jamesą: tai dar iš „Cleveland Cavaliers“, tai jau iš „Los Angeles Lakers“ klubų.
Buvo galima suskaičiuoti daugiau nei vieną Kawhi Leonardą. Tiesa, dar iš „Toronto Raptors“, o ne „Los Angeles Clippers“ klubo.
Krepšinio marškinėlius stilingai pritaikė ir kinės. Ilgus „San Antonio Spurs“ marškinėlius vilkinti mergina fotografavosi su sirgaliais iš Lietuvos, kita žygiavo draugų kompanijoje į areną pasipuošusi Kobe Bryanto apranga.
NBA legenda yra vienas iš pasaulio čempionato ambasadorių.
Kai po treniruotės ant suolo susėdome su Lietuvos rinktinės direktoriumi Žydrūnu Vilenčiku, šis iškart pastebėjo, kad kinai mėgsta kopijuoti NBA ir gyrė išties įspūdingą areną.
Tai jautėsi ir per pačias rungtynes. Kinai gana aktyviai stebėjo Australijos ir Kanados rinktinių rungtynes. Buvusio žalgiriečio Kevino Pangoso prasiveržimą trečiajame kėlinyje, kai Kanada netgi susikrovė pranašumą, jie lydėjo garsiu: „Uuuu“.
Kinai reagavo į daugelį epizodų, tačiau labiausiai emocijas buvo galima jausti, kai kamuolys atsidurdavo NBA krepšininkų rankose.
Netgi rungtynių pradžioje jie iškart susirado komandą, kurią palaikys labiau – tad Australijai gavus kamuolį imdavo garsiai švilpti.
Vėliau tai ėmė blėsti – panašu, kad žiūrovai labiau buvo linkę palaikyti pramogą, tad kad ir kaip lėtai sukosi Andrew Bogutas, jam ataką užbaigus dėjimu, arenoje nuaidėjo džiaugsmo šūkiai.
Čia skambėjo ir kone tik amerikiečiams būdingi šūkiai: „Defence, defence!“. Gynybos reikalauti mėgstama ne tik per NBA, bet ir NHL rungtynes.
Pramogų irgi netrūko: per pertrauką buvo mėtomi prizai, per pertraukėles veikė žaidimų kameros, kur buvo galima pagroti būgnais, pamojuoti visiems. Tik čia jau lietuvių nė kiek nenustebinsi – šou surengia ir Kauno „Žalgiris“, kuris vykstant pasaulio čempionatui kartu su Šarūnu Jasikevičiumi toli nuo Kinijos ruošiasi dar vienam didelių lūkesčių Eurolygos sezonui.
Po Kanados ir Australijos rinktinių rungtynių pačių kinų arenoje sumažėjo, bet likę išvydo tai, ko turbūt dar nebuvo matę.
Dar prieš Lietuvos rinktinės rungtynes arenos prieigose tarsi kažkas pasikeitė. Lietus, tai stiprėdamas, tai silpdamas pliaupė ir toliau, tačiau ore ėmė tvyroti kažkas tokio, ko Donguanas nėra jautęs.
Aplink areną ėmė skambėti žodis: „Lietuva“. „Lietuva!“ – tai vienoje pusėje, „Lietuva!“ – tai kitoje.
Išskirtiniai Lietuvos sirgaliai patraukė kitų akis, tad kinai puolė su jais fotografuotis.
Smagu buvo stebėti, kai vienam sirgaliui vos užsidėjus Šreko kaukę prie jo iškart priėjo du vaikinai. Pirmiausia pasidarė asmenukę, o tada paprašė dar juos nufotografuoti ir įprastai.
Daugybė Lietuvos aistruolių tapo fotomodeliais, buvo filmuojami.
Smagiai atrodė, kai Tomas Balaišis-Sėkla su keliais bendražygiais laukė, kol LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas išsiderės, kad juos įleistų į areną su būgnais, o prie jų priėję kinai prašė papozuoti. Staiga jie į kadrą įtraukė ir šalia stovėjusius Senegalo aistruolius. Komandų spalvų derinys puikiai tiko.
Aidėjo juokas.
Ar jie žinojo, kad tai – skirtingos komandos? Jeigu atvirai, sužinoti buvo sunku, nes anglų kalba Donguane yra tapusi keiksmu ne vienam atvykusiam žmogui.
Teko ir dalyvauti ginče su taksi vairuotoju, kuris atvežė ne prie to viešbučio, nors turėjo tikslų adresą. Taksistas kalbėjo, turbūt, Mandarinų kalba, pats kalbi angliškai. Taksistas vėl atsako savaip, vėl bandai angliškai. Gali kalbėti ir lietuviškai – skirtumo nėra ir lipo iš automobilio, bandydamas susigaudyti, kaip toli nuo norimos vietos esi.
Tačiau rungtynių dieną tokie dalykai buvo tiesiog nereikšminga detalė.
Juk visi kalbėjo krepšinio kalba.
Su Lietuvos rinktinės sirgalių atvykimu išties pasikeitė viskas. Jeigu iki tol Donguano arenoje matėme Kanados rinktinės gerbėjų kruopelę, ar ne tiek ir daug australų su keliomis pripučiamomis kengūromis, tai lietuviai nustelbė viską.
Nespėjo į aikštę įžengti Lietuvos krepšininkai, kai jau buvo aišku, kad Donguanas priklauso šiai krepšinio šaliai.
Būgnų dundesys privertė atsisukti visus. Skanduotės buvo filmuojamos kone kas antro kino. O kai pasigirdo Tautiška giesmė, visi atsisuko į Lietuvos aistruolius.
Tai buvo tas magiškas krepšinio momentas, kuris į šalį nustūmė visus, nuolat pykstančius ir sakančius, kad nieko čia iš to krepšinio nebus.
Čia stovėjo Lietuvos rinktinės gerbėjai ir į juos buvo nukreipti visų fotografų objektyvai. Krūvos sirgalių juos filmavo, fotografavo ir negalėjo atplėšti akių.
Arenoje skambėjo lietuvių kalba, kurią jau per rungtynes pagražino ir nuskambėjusi Marijono Mikutavičiaus „Trijų milijonų“ ištrauka.
Šią dainą vėliau buvo galima išgirsti ir mieste, kur ištikimiausi sirgaliai traukė šį krepšinio himną, kurį bet kuris lietuvis atpažintų bet kuriame pasaulio kampe.
Lietuvos rinktinė Donguane turi didžiausią palaikymą ir tikrai kelia pavydą kitiems. NBA čempionu tapęs treneris Nickas Nurse'as net nesulaukė tiek dėmesio, kiek lietuviai, kai po rungtynių ėjo į persirengimo kambarį.
Kinai jiems tiesė rankas ir sveikino, bandė paliesti NBA ne vieną kartą matytus Joną Valančiūną ir Domantą Sabonį.
Apie 400 sirgalių iš Lietuvos ir kitų pasaulio kampelių susirinko padėti Dainiui Adomaičiui su kompanija žygiuoti nelengvu keliu mirtininkų grupėje ir toliau. Net ir žurnalistų iš Lietuvos čia – keletą kartų daugiau nei pačių australų ar kanadiečių.
Visko, ko trūksta iki pilno Donguano užėmimo – cepelinų su spirgučiais kvapas ar lėkštė šaltibarščių.
Bet Lietuvos krepšininkai jau per pirmąsias rungtynes parodė, kad gali patys pasigaminti sau virtuvės šedevrų – iš varžovų nevilties ir savo sirgalių meilės.
Donguanas šiandieną priklauso Lietuvai.
Kitaip ir būti negali.
