Yao vadovauja ir Kinijos krepšinio lygai bandydamas rasti receptą, kaip Kinijai užauginti daugiau tokių žaidėjų kaip jis.
Mokosi naujo gyvenimo
Kinijos krepšinio asociacijos būstinė įrengta vieno aukšto pastate Pekine šalia parko, už bambukų tvoros. Prie įėjimo budinti linksma pagyvenusi moteris ištiesia ranką virš galvos kiek tik gali, bet jai dar toli iki 229 cm, ir pamoja link durų su užrašu PRESIDENT.
Viduje pro užuolaidas skverbiasi saulė. Iš kompiuterio sklinda instrumentinė muzika, daugiausia – fleitos melodija. Baltos sienos beveik visiškai tuščios.
Prie rašomojo stalo, kurio aukštis toks, kad prezidentas pradeda nuoširdžiai atsiprašinėti, sėdi įtakingiausias Kinijos krepšinio žmogus (o gal labiausiai atpažįstamas žmogus visoje planetoje) ir iš puodelio siurbčioja karštą garuojančią arbatą.
„Geriu karštą gėrimą, – pasiaiškina Yao Mingas, – nes esu senas.“
Gerai jau, „senas“ gal perdėtas pasakymas. Nuo karjeros „Houston Rockets“ pabaigos praėjus aštuoneriems metams Yao Mingui – tik 38-eri.
Jis yra jaunesnis už Dirką Nowitzki, kuris ką tik baigė žaisti sulaukęs keturiasdešimties. Kinas jaunesnis už Vince’ą Carterį, kuris vis dar rungtyniauja būdamas 42 metų.
Yao dėl jų džiaugiasi: „Gerai, kad jie vis dar atstovauja mums, kurie jau seniai išėjo.“
Bet dienos, kai Kinijos milžinas mėtė kabliu, dėliojo blokus ir stumdėsi su Shaquille’u O’Nealu, seniai praeity.
„Atvirai kalbant, su buvusiais komandos draugais stengiuosi nebendrauti laisvalaikiu ir negerti alaus. Smagu leisti laiką su senais draugais, bet nenoriu, kad būtų per daug gerai – turiu išmokti gyventi su nauju vaidmeniu“, – kalbėdamas su „Sports Illustrated“ sakė Yao Mingas.
Atsiskaito Komunistų partijai
Išmokti Yao Mingui tenka daug ką. Jis vienas atsakingas ir už visą federaciją, ir už krepšinio lygą.
Galima įsivaizduoti, ką tai reiškia šalyje, kurioje yra 1,4 milijardo gyventojų, kur niekas neapsaugotas nuo valdžios kišimosi.
Yao Mingas – pirmasis žmogus, kuris šias pareigas eina nepriklausydamas Komunistų partijai.
„Žmonės gali pamanyti, kad esu kaip Adamas Silveris (NBA komisaras), bet taip nėra. Turiu atsiskaityti viršesniam pareigūnui“, – sakė Yao Mingas.
Apie pusę savo darbo laiko jis praleidžia kitame pastate, kitoje Pekino pusėje, kur vadovauja privačiai Kinijos krepšinio lygai CBA.
Likęs laikas skirtas valstybinei Krepšinio federacijai, kuri prižiūri visas Kinijos rinktines, jaunimo programas, organizuoja profesionalią moterų lygą ir atstovauja Kinijai tarptautinėje FIBA.
„Mano gyvenimas nėra toks jaudinantis kaip anksčiau, bet jis nėra nuobodus. Tik ne toks sudėtingas“, – sakė Yao Mingas.
Siekia kelti Kinijos krepšinio lygį
NBA pasaulyje kinas išsiskyrė griežtais darbo įpročiais – jis analizuodavo statistiką, valandomis dirbdavo su svoriais tiek prieš rungtynes, tiek po jų.
Buvęs komandos draugas Shane’as Battier prisiminė, kaip praėjus mažiau nei savaitei po sudėtingos pėdos operacijos Yao Mingas atėjo pamėtyti į krepšį sėdėdamas ant sulankstomosios kėdės.
Nenuostabu, kad kai dėl nesibaigiančių traumų 2011-ųjų liepą Yao baigė karjerą, dirbti nesiliovė.
Pradžioje jis įkūrė vyno daryklą Napoje „Yao Family Wines“, atidarė privataus kapitalo fondą „Yao Capital“ ir užsiėmė labdaringa veikla per savo fondą.
Tada įkūrė sportininkų rinkodaros agentūrą, be to, įsiliejo į kampaniją, kuri paskatino Kinijoje drausti pardavinėti dramblio kaulą.
Yao nusifilmavo televizijos realybės šou „Running Wild with Bear Grylls“, kur išdrįso nusileisti nuo uolėto skardžio, bet atsisakė paragauti keptų lervų.
Tačiau visa tai buvo tik popamokinė veikla, palyginti su tikraisiais karjeros pokyčiais.
„Esu biuro žmogus, – sakė Yao. – Dokumentai, skaičiai – viskas, kas priklauso.“
Pirmą kartą krepšinio administravimo skonio jis paragavo 2009-aisiais, kai nusipirko CBA klubą Šanchajaus „Sharks“.
Yao Mingas išleido apie 3 milijonus JAV dolerių, kad išgelbėtų savo buvusią komandą nuo baigties. Per aštuonis sezonus kaip savininkas jis įnešė NBA mąstymo į komandos vadybą, o kartais dirbdavo su „Sharks“ komandos aukštaūgiais patardamas, kaip žaisti baudos aikštelėje. Tačiau dabar jis tapo bosų bosu.
Yao tapus pirmuoju Kinijos žaidėju NBA kinams pradėjo rūpėti krepšinis. Dabar jis nori, kad Kinijos krepšinis rūpėtų visame pasaulyje.
Kai 2002-aisiais Yao atvyko į Hjustoną, visi manė, kad tai tik pradžia, kad iš paskos NBA užplūs daugybė Kinijos talentų.
Tačiau praėjusį sezoną NBA komandų sudėtyje pasirodė tik Zhou Qi (taip pat „Rockets“) ir Dingas Yanyuhangas („Mavericks“), bet abu jie buvo atleisti prieš Kalėdas.
Tai Yao nepatinka: „Pavargau nuo to, kad esu žinomas. Jeigu praėjus dar dešimčiai metų Kinijai vis dar atstovaus Yao Mingas, tai reikš, kad man darbe niekas nepavyko. Mums reikia naujos kylančios žvaigždės. Tada galėsiu toliau sėdėti prie savo stalo.
Toks mano tikslas.“
Universitete dalijosi konspektais
Bet prieš pradėdamas dirbti Yao norėjo išpildyti pažadą, kurį davė savo tėvams, kai būdamas 17-os pasirašė sutartį su „Sharks“, – baigė mokslus.
Baigęs karjerą NBA, netrukus jis įstojo į žinomą Jiao Tongo universitetą Šanchajuje.
Žinant, koks Yao garsus Kinijoje, dauguma įsivaizdavo, kad dėstytojai buvusį krepšininką mokys privačiai, o gal jis studijuos internetu. Tačiau Yao norėjo būti studentas – toks, kaip visi.
Taigi jis per paskaitas keldavo ranką. Skaitykloje dalydavosi konspektais. Kas rytą įsidėdavo pietus ir valandą važiuodavo į universitetą. Jis net svarstė, kaip būtų įdomu pagyventi bendrabutyje, bet persigalvojo, nes nenorėjo gyventi atskirai nuo savo žmonos Ye Li ir dukrelės Amy.
Yao Mingas studijavo septynerius metus. Vieną be galo sudėtingą aukštosios matematikos kursą jis turėjo pakartoti.
Bet 2018-ųjų liepą Yao sakė kalbą baigimo ceremonijoje vilkėdamas turbūt didžiausią universitetų istorijoje mantiją ir mokslų baigimo kepurę.
Jis baigė ekonomiką, o tai naudinga šalyje, kuri vis labiau atsiveria laisvajai rinkai.
Tačiau mėgstamiausios Yao paskaitos buvo apie šiuolaikinės Kinijos istoriją. Jam visada patiko seni laikai. Prieš pasinerdamas į krepšinį jis svajojo kaip archeologas šepetėliu valyti iškasenas.
Kai 2017-aisiais Yao buvo įrašytas į NBA Šlovės alėją, pasiprašė ekskursijos po Springfildo koledžo muziejų ir susižavėjęs apžiūrinėjo tikrąsias Jameso Naismitho krepšinio taisykles bei senoviškus kietos odos kamuolius.
Pasak koledžo, kinas buvo pirmasis krepšininkas, paprašęs tokios ekskursijos.
Tikisi sužibėti čempionate
Pasaulis išvydo Yao Mingą 2000 metų Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse. Bet net su Yao baudos aikštelėje nė vienoje olimpiadoje Kinija nepakilo aukščiau aštuntosios vietos, o jam pasitraukus reikalai dar pablogėjo.
2014-aisiais Kinijos rinktinė buvo eliminuota pasaulio čempionato grupės etape, o Azijos žaidynėse pirmą kartą liko be medalio.
Po trejų metų Yao Mingas perėmė krepšinio vairą ir persvarstė iš sovietų perimtą sistemą, kurioje jis pats užaugo.
Šalyje yra apie 300 milijonų krepšinio sirgalių, tačiau, be senovinių sporto mokyklų, čia nebuvo būdų žaisti.
Yao sugalvojo, kad į šimtą miestų reikia išsiųsti mini krepšinio kamuolių. Taip jis pritraukė 100 tūkstančių naujų žaidėjų ir beveik 10 tūkstančių vaikų trenerių.
Pernai jis surado mėgėjų krepšininkų ir jie, atstovaudami Kinijos vyrų ir moterų „3x3“ krepšinio rinktinėms, laimėjo Azijos žaidynes.
Dabar Kinijos laukia didžiulis testas – kitą mėnesį čia vyks pasaulio čempionatas. Kinijos rinktinė pasaulio reitinge yra 30-ojoje vietoje.
„Tikiuosi, kad dabar mūsų komandai bus gera proga ir žmonės tai prisimins“, – sakė Yao.
Pirmoji kinė WNBA
Kita milžino užduotis – pakelti CBA lygį.
Kinijos krepšinio lyga yra keistas žvėris. Čia mokami tokie pinigai, kad pagal atlyginimus nusileidžiama tik NBA. Ne veltui ten rungtyniavo Donatas Motiejūnas, treneriais dirbo Gintaras Krapikas, Jonas Kazlauskas ir kiti.
Tačiau, išskyrus atlyginimus, viską kitką lygoje reikia gerinti.
Perėmęs CBA vairą Yao Mingas konsultavosi su savo senais pažįstamais NBA, padidino rungtynių skaičių nuo 36 iki 46 per sezoną, o atkrintamosiose varžybose išplėtė komandų skaičių iki 12.
Yao Mingas pardavė televizijos transliacijų teises dvylikai kanalų bei dviem interneto portalams. Jis pardavė pagrindinio rėmėjo vietą draudimo bendrovei „China Life“ už milijardą juanių (144,7 mln. JAV dolerių).
Buvo pakeisti devynių klubų logotipai ir keturi pavadinimai.
Jis bando sukurti sistemą, kad profesionalioms komandoms žaidėjus augintų Kinijos universitetai, kaip kad NCAA daro NBA.Ne viskas, kas amerikietiška, Kinijoje pritaikoma, nes čia viską kontroliuoja ne tik rinka, bet ir valdžia.
Vis dėlto per pastaruosius trejus metus Kinijoje duris atvėrė trys NBA krepšinio akademijos. Iš vienos jų į moterų WNBA jau pateko pirmoji kinė Han Xu, kurios ūgis 206 cm.
Nenori būti dėmesio centre
Pats Yao Mingas pastaruoju metu beveik nesportuoja. Jis neatsimena, kada pastarąjį kartą žaidė krepšinį, nors vienas kolega iš CBA pasakojo, kad matė, kaip apsilankęs rinktinės treniruotėje buvęs centras ramiai viena ranka sumetė devynias baudas iš dešimties.
Paklaustas, ar pažaidžia krepšinį, Yao dažniausiai juokaudamas kuklinasi: „Aš? Ne, ne, ne, ne. Esu per storas.“
Bet čia slypi gilesnė priežastis. Ta, dėl kurios jis praėjusį rudenį atsisakė būti pagerbtas viduryje aikštės per pasaulio žaidynes. Dėl kurios jis nebepasirašinėja ant kamuolių.
„Nebesu žaidėjas. Turiu nešioti krepšinio vadovo kepurę“, – aiškino Yao Mingas.
Jis tiek daug metų kad ir kur išėjęs traukdavo akį, kad dabar labai norėtų dingti iš akiračio: „Atsimenate tą apsiaustą, kurį turėjo Haris Poteris, kad pavirstų nematomas? Aš tokio noriu.“
Ir vis dėlto jam reikia likti matomam visuomenėje. Prieš tapdamas nematomas Yao Mingas turi sugalvoti, kaip Kinija gali pagaminti daugiau Yao Mingų.
„Tai didžiulė svajonė, – sakė krepšinio žvaigždė. – Bet turime surasti būdų, kaip sudėlioti visas reikalingas detales.“
Krepšinį atvežė misionieriai
Pačios Kinijos krepšinio istorija yra ilgesnė, nei daugelis mano.
Į Kiniją krepšinis atkeliavo mažiau nei po ketverių metų po to, kai J.Naismithas sugalvojo šį žaidimą 1891-aisiais. Misionieriai demonstravo krepšinį skleisdami „raumeningą krikščionybę“.
Seniausia žinoma krepšinio aikštė pasaulyje yra būtent Kinijoje – Tiandzino mieste, buvusiame amerikietiškame sporto centre YMCA.
1935-aisiais krepšinis buvo paskelbtas nacionaliniu sportu ir kitą vasarą Kinijos rinktinė buvo tarp 21 krepšinio komandos, kurios dalyvavo Berlyno olimpiadoje.
Pasakojama, kad Mao Zedongo valdymo metais Kinijos revoliucinės darbininkų ir valstiečių armijos kariai stovyklose dažnai žaisdavo krepšinį.
Žinant, kaip didis vadas nemėgo vakarietiškos kultūros, tai buvo rimtas reikalas. Kūno kultūra jam atrodė kaip kelias nacionalinės stiprybės link.
Dėl tokio požiūrio kinai perėmė sovietinį sportininkų ugdymo modelį: surasti atleto potencialo turinčius vaikus ir juos siųsti į sporto mokyklas.
Toks atsidavimas treniravimui pasiteisino individualiose sporto šakose – gimnastikoje ir šuoliuose nuo tramplino, bet krepšiniui reikia ir lygų, ir komandų, ir turnyrų – sistemos kaip Amerikoje, kuri užaugino tiek daug žvaigždžių.
