Prienų „Skycop“ krepšininkai sezono pabaigoje įjungė papildomą kvėpavimą ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ketvirtfinalio serijoje jau buvo pasiruošę nupūsti „Neptūno“ krepšininkus. Visgi jėgų pritrūko.
Panašu, kad galutinai išsisėmė ir vyriausiasis ekipos treneris bei Prienų miesto veidas 52-iejų V.Šeškus, kuris skambiai pareiškė, jog ateinantį sezoną ilsėsis.
„Pastarieji du sezonai buvo labai įdomus. Klubo pagrindą sudarė lietuviai, o komanda turėjo savotišką aurą. Atvažiavę žaidėjai įaugdavo į miesto gyvenimą. Tuos, kas žaidė Prienuose pažįsta visi“, – pastaruosius sezonus lrytas.lt prisiminė V.Šeškus.
30 metų krepšiniui atidavęs V.Šeškus, tikriausiai, net ir norėdamas negalėtų visiškai nutolti nuo gyvenimo dalimi tapusio sporto. Nors išraiškingų trenerio emocijų prie šoninės linijos kitąmet sirgaliai nepamatys, tačiau televizijos ekranuose, ko gero, išvys.
Lrytas.lt žiniomis, V.Šeškui siūlomas LKL eksperto darbas.
„Žiūrėsime. Aišku, nuo krepšinio nutolti nesinori. Virš 30 metų atidaviau Prienų krepšiniui, norisi būti arti šio sporto. Kiekvienais metais sakau, kad reikia pailsėti, bet persigalvoju ir vistiek būnu krepšinyje. Reikės priimti svarbų sprendimą“, – rimtai nusiteikęs lrytas.lt kalbėjo V.Šeškus.
„Skycop“ krepšininkai LKL reguliarųjį sezoną baigė užimdami septintąją vietą, tačiau ketvirtfinalyje, tik po atkaklios kovos, 1-2 nusileido antrąją vietą užėmusiam „Neptūnui“.
Prieš sezoną Prienuose buvo kalbėtą apie aukštus tikslus, tačiau pasibaigus sezonui V.Šeškus atvirai prakalbo apie buvusią situaciją komandoje, žaidėjų trūkumą ir galimą „Žalgirio“ projektą Prienuose.
– Nusprendėte stabdyti trenerio karjerą. Bet visgi, ar yra bent minimali galimybė, kad iki rudens šis sprendimas pasikeis?, – lrytas.lt paklausė V.Šeškaus.
– Nemanau. Aš galvojau, jei išpultų kažkoks geresnis pasiūlymas iš užsienio, už geresnius pinigus, tai tada dar galima būtų pagalvoti. Kūnas man sako, kad esu pavargęs.
– Kaip pasijuto tas nuovargis?
– Tas nuovargis labai jaučiasi. Pats jaučių jį priimant sprendimus... Tikrai sunku. Ta mūsų komanda irgi buvo su charakteriu...
– Po praėjusio sezono taip pat kalbėjote apie pertrauką, tačiau likote Prienų ekipoje ir šis sezonas nebuvo blogas.
– Jeigu atvirai, tai pradžioje sezono tie tikslai buvo kiek didesni. Visi labai norėjo kilti net iki ketvertuko, bet visumoje pagalvojus, kad pirmojo ketverto komandų biudžetai skiriasi du kartus nuo mūsų, tai sunku buvo tą padaryti.
– Sakote, kad neturėjote užtektinai pajėgių krepšininkų lygiuotis su stipriausiomis ekipomis?
– Gyvenime nebuvo tiek žaidėjų pasikeitę Prienuose, kiek šį sezoną. Likome su vienu krašto puolėju Arnu Labucku, vėliau iškrito Mindaugas Lukauskis. Negana to, išvyko ir Mike'as Bruesewitzas.
– Tačiau į komandą puikiai įsiliejo po traumos grįžęs Žygimantas Janavičius.
– Su Ž.Janavičiaus atėjimu mes pradėjome žaisti geriau. Tai parodė ir atkrintamosios. Bet manau, kad mums nebuvo laiko ir reikėjo dar vieno aukšto žmogaus, greitesnio. Broliai Lavrinovičiai žaidžia labai panašiai, o mums reikėjo dar vieno, bet kitokio.
– Minėjote, kad M.Bruesewitzas paliko komandą sezono viduryje. Žaidėjas demonstravo neblogą žaidimą, ar nebuvo galimybių jo išlaikyti?
– Jį galėjo išpirkti. Jis pasirašė tris ar keturis kartus didesnę sutartį. Atėjo pas mus ir paprašė išvažiuoti. Negalėjome jo laikyti. Vėliau žiūrėjome kitų žaidėjų, bet finansai mums nelabai leido kažko daugiau.
– Sezono pabaigoje prie komandos prisijungė Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipoje NKL lygoje žaidęs Vitalijus Kozys. Kaip sugalvojote pasikviesti šį žaidėją?
– Mums buvo likusios viena ar dvi licencijos ir reikėjo dar vieno aukštesnio žaidėjo. Siūlėme ir Juliui Jucikui grįžti iš Japonijos, bet nepavyko su juo sutarti. Vėliau nusprendėme imti jauną žaidėją, kad bent būtų pilnavertės treniruotės. Turėjome vos vieną ketvirtą numerį ir Brolius.
– Grįžkime prie Ž.Janavičiaus. Gynėjas nustebino ne vieną LKL ekspertą, o sezoną vainikavo patekdamas į simbolinį LKL penketuką. Kaip vertinate šio krepšininko sezoną Prienuose?
– Labai nenustebino. Po traumos jis žaidė mano komandoje ir prieš kelerius metus, tada taip pat gerai pasirodė. Dabar pateko ir į rinktinės kandidatų sąrašą. Su tokiais žaidėjais kaip Ž.Janavičius galima bandyti nuversti kalnus. Žmogus žino, kad reikia žaisti, yra geras vyrukas.
Jis mums padėjo, o mes irgi norėjome jam pagelbėti. Manau, kad Ž.Janavičiaus kaina tikrai pakilo, visi pamatė, kad jis gali žaisti. Žaidėjui yra svarbiausiai, kaip juo treneris pasitiki. O Prienuose treneris jam leidžia viską (juokiasi).
– Apie Prienų krepšinį sklando daugybė legendų. Ar tikrai žaidėjai turi visišką laisvę?
– Visi sako, kad Prienuose krepšinis paremtas tritaškiais, bet ne visada būdavo tie tritaškiai. Dabar krepšinis tobulėja. Prieš devynerius metus Gediminą Oreliką išleidau žaisti ketvirtu numeriu – vis juokėsi. Sakė, koks čia žaidėjas, koks Prienų krepšinis. Dabar visos komandos perka mobilius ketvirtus numerius, centrus taip pat. NBA žaidžia greitai, žemais penketais. Žiūrovams žymiai įdomiau žiūrėti. Manau, kad krepšinis eina ta linkme, kad būtų įdomiau žiūrėti žiūrovams.
– Trenerio karjerą stumiate į šoną, tačiau nuo krepšinio nutolti nežadate? Ar tiesa, kad gavote pasiūlymą iš LKL?
– Tiesa, bet žiūrėsime. Aišku, nuo krepšinio nutolti nesinori. Virš 30 metų atidaviau Prienų krepšiniui, norisi būti arti šio sporto. Kiekvienais metais sakau, kad reikia pailsėti, bet persigalvoju ir vistiek būnu krepšinyje. Reikės priimti svarbų sprendimą.
– Krepšinio pasaulyje sklando gandai apie „Žalgirio“ projektą Prienuose. Ką manote apie šį klubo vadovų sprendimą, kuomet Prienuose žaistų 7-8 Kauno klubui priklausantys žaidėjai, o ekipą treniruotų „Žalgirio“ pasirinktas treneris?
– Mes šnekėjome apie tai. Manau, kad pastarieji du metai Prienams buvo įdomūs. Klubo pagrindą sudarė lietuviai, o komanda turėjo savotišką aurą. Atvažiavę žaidėjai įaugdavo į miesto gyvenimą. Tuos, kas žaidė Prienuose visi pažįsta.
Suprantate, šie du metai truputi buvo kitokie.
Mes visada į komandos sudėtį įtraukdavome vietinius jaunus žaidėjus. Šiais metais buvo Ernestas Mankauskas, anksčiau žaidė ir mano sūnūs Domantas bei Edvinas. Jeigu suburs visiškai naują komandą, jei nebus vietinių, tai nežinau. Dalis žiūrovų į rungtynes eina dėl jų, prašo, kad išleisčiau į aikštę. Dabar, jei visa komanda bus svetima, treneriai svetimi... Aišku, viskas priklausys nuo rezultatų. Vis dėlto net ir prie geresnio rezultato žmonės gali nusisukti.
– Bandėte priešintis šiai minčiai?
– Neketinau. Vis dėlto visumoje čia Prienams geras dalykas, nes finansiškai bus lengviau. Jei „Žalgiris“ ir toliau rodys dėmesį, tai viskas bus gerai. Jie puikiai tvarkosi Lietuvoje ir Eurolygoje. Manau, kad jie nepadarys gėdos. Aišku, jei komanda viską pralaimės, kažkas turės prisiimti atsakomybę.
Čia labai įdomūs dalykai, aišku, kad esmė bus ne rezultatas, o procesas. Su vadyba galima daug ką padaryti, bet blogiausia, kai žmonės nusisuka ir žaidžiama tuščiose arenose.
