G. Kievinas siekia naujų iššūkių ir dabar prisijungė prie sostinės klubo trenerių štabo bei ateinančiame sezone talkins „Kibirkšties“ vyriausiajam treneriui Algirdui Paulauskui, pranešama Vilniaus ekipos interneto svetainėje.
„Treneris A. Paulauskas buvo vienas iš tų specialistų, kuriuos norėjau nugalėti, nes jis vienas geriausių trenerių Lietuvoje, – šyptelėjo G. Kievinas. – Labai laukiu darbo kartu, paliko gerą įspūdį, turi humoro jausmą, manau, bendrą kalbą tikrai rasime. Būsiu trenerio asistentas ir stengsiuosi kiek galėdamas padėti vyriausiam treneriui“.
G. Kievinas trenerio asistento poste pakeis buvusią rinktinės žaidėją Sandrą Linkevičienę.
„Aš iki kaulų smegenų esu vilnietis, tad atstovauti šio miesto komandai buvo mano tikslas, – sakė treneris. – Rungtyniaujant prieš sostinės klubą visada norėdavau laimėti, įrodyti visiems ir, svarbiausia, pačiam sau, kad galiu čia dirbti. Mano ambicijos būdavo didelės, kartais net „sudegdavau“ iš to didelio noro laimėti, nepasverdamas realių galimybių. Kai gavau pasiūlymą iš „Kibirkšties“, didelių galvojimų ir nebuvo, noriu augti kaip treneris ir žengti žingsnį į priekį. Daug kas kalbės, kad čia žingsnis atgal mano karjeroje, iš vyriausio trenerio į asistentus, bet aš turiu kitą nuomonę. Čia turėsiu galimybę mokytis iš vieno geriausių trenerių Lietuvoje. Esu jaunas treneris ir tikrai ne viską matau teisingai, mokydavausi tik iš savo klaidų, o dabar galėsiu žvelgti patyrusio A. Paulausko akimis“.
31-erių metų treneris su Ukmergės komanda aukščiausioje lygoje praleido trejus metus ir per tą laiką jam teko daugybę kartų analizuoti „Kibirkšties“ komandą, kurią jis puikiai ją pažįsta.
„Vilniaus komanda visada būdavo jauna ir ambicinga, – sakė G. Kievinas. Jeigu jos laimėdavo, tai dėl fizinių galimybių, nes merginų būdavo pilna visur. Jeigu pralaimėdavo – tai dėl nesusitvarkymo su galva, tai psichologija. Tikiuosi, kad pavyks išsaugoti komandos branduolį ir galėsiu padėti joms žengti tvirtesnius žingsnius jų karjeroje“.
G. Kievinas džiaugiasi patirtimi Ukmergėje, tačiau tikina, kad yra pasirengęs naujiems iššūkiams.
„Praėjęs sezonas man asmeniškai buvo geriausias karjeroje, – tikino treneris. – Tikėjau merginomis, spaudžiau jas, kad pačios tikėtų, kad gali kažką nuveikti. Mums pavyko dėl tikėjimo, kruopštaus darbo treniruotėse, puikios atmosferos ir, žinoma, sėkmės. Ji mums šypsojosi plačiai, bet pergalių nebūna be sėkmės. Gyvenimas išpildė daug mano siektų tikslų. Vienas iš jų buvo medaliai praėjusiame sezone, norėjau kitokios spalvos, bet… Dar vienas mano tikslas buvo tapti gimto miesto komandos treneriu. Dabar liko svajonė tapti Lietuvos rinktinės treneriu, esu patriotas, tai būtų didžiausia garbė. Tačiau viskam yra savas laikas, reikia užaugti, niekas už gražias akis tokių postų nedalina. Aš sakau taip: vaikiškas kelnaites išaugau, dabar laukia etapas su paauglio šortais, tikiuosi pasiekti ir brandaus vyro kelnių lygį“.
„Kibirkšties“ komanda taip pat dėkoja Sandrai Linkevičienei už komandoje praleistus vienerius metus, sunkų ir nematomą darbą treniruočių metu, daugybę patarimų žaidėjoms, pergales.
