Kauniečių viešpatavimas nutrūko tik 1997 metų pavasarį, kai į finalą pirmą kartą pateko kito miesto komanda. Ir tas miestas buvo ne sostinė Vilnius, ne Klaipėda, Šiauliai ar Panevėžys, tačiau net mūsų šalies mastais nedidelė Plungė. O dėl vietos finale plungiečiai kovojo su dar mažesnio miesto Šilutės krepšininkais.
Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
Kad ketvirtajame LKL čempionate kaunietiškas finalas nepasikartos, tapo aišku sezonui vos įsibėgėjus.
Tiesa, 1996-ųjų rudenį „Atleto“ sirgaliai puoselėjo viltį, jog jų palaikoma komanda sustiprės čempionato viduryje. Tačiau atsitiko priešingai ir, į Kiniją išvykus Sauliui Štombergui, dar labiau susilpnėjusi vicečempionų ekipa nuo lyderių atsiliko tiek, kad su buvusiu nuolatiniu finalo varžovu „Žalgiriu“ susitiko jau ketvirtfinalyje.
Paaiškėjus, kad „Atletas“ atsitraukė, užvirė dar aršesnė kova dėl antrosios vietos. Reguliariajame sezone į šią poziciją buvo pakilę ir Vilniaus „Sakalai“ (jie vienu metu net buvo aplenkę „Žalgirį“), ir Klaipėdos „Neptūnas“, ir „Šiauliai“, ir Alytaus „Alita-Savy“, ir netgi iš paskutinių jėgų kurį laiką spardęsis „Atletas“.
Vis dėlto žiemos pabaigoje iš vos ne lygiaverčių varžovų būrelio į viršų kilti pradėjo „Žemaitijos olimpas“ (šis klubas formaliai tą sezoną atstovavo trims Žemaitijos miestams Plungei, Mažeikiams bei Telšiams, daugumą rungtynių žaidė Plungėje, bet kai kuriuos svečius priimdavo Mažeikiuose) ir „Šilutė“.
Reguliariajame sezone abi komandos iškovojo po 22 pergales (per 36 rungtynes), bet dėl geresnių rezultatų tarpusavio dvikovose aukštesnę vietą užėmė žemaičiai. Įdomu, kad „Žemaitijos olimpas“ paskutinį savaitgalį galėjo nukristi net į ketvirtąją lentelės eilutę, bet išvykoje po pratęsimo laimėjo lemiamas rungtynes išvykoje su „Šiauliais“ (būtent ši komanda pergalės atveju būtu pakilusi į trečiąją vietą ir padovanojusi antrąją vietą „Šilutei“).
Tuo tarpu „Šilutė“ paskutinės vilties rungtynėse namie triukšmingai pralaimėjo „Žalgiriui“. Šilutiškių dvikova su čempionais buvo triukšminga ne dėl atkaklios kovos (svečiai nugalėjo be didelio vargo), bet dėl pro kraštus išsiliejusių emocijų.
Aistras labiausiai kaitino „Šilutės“ treneris Steponas Kairys, kuris pirmojo kėlinio pabaigoje užsipuolė teisėjus ir buvo nubaustas diskvalifikacine pražanga. Ši bausmė karštakošio trenerio nenuramino – jis kartu su Šilutės klubo prezidentu Laimučiu Norgėla teisėjus užgauliojo ir po rungtynių.
„Dar nėra buvę, kad treneris pultų prie manęs į aikštę, kibtų į atlapus ir agresyviai keiktų už sprendimus. Nieko panašaus nepatyriau net Graikijoje ar Turkijoje“, – piktinosi teisėjas Romualdas Brazauskas.
„Pirmą kartą per mano teisėjo karjerą reikėjo policijos palydos. Tvarkos sergėtojai po rungtynių mus pro besiplūstančių žiūrovų gretas lydėjo iki rūbinės. Vėliau, valandą pasėdėję rūbinėje ir sulaukę, kol publika išsivaikščios, policininkų buvome globojami ir pakeliui į automobilį“, – pasakojo rungtynių komisaras Raimundas Barauskas.
LKL direktoratas S.Kairiui skyrė dvejų rungtynių diskvalifikaciją, dėl kurios „Šilutės“ treneris negalėjo vadovauti komandai per ketvirtfinalio rungtynes.
Tačiau šilutiškiai per dvikovą su „Žalgiriu“ patyrė ir dar didesnį nuostolį – jau 4-ąją min. bandydamas dėti į krepšį paslydo ir dėl sunkios kelio traumos iki sezono pabaigos iš rikiuotės iškrito komandos lyderis Lesteris Lyonsas.
„Dėl šio praradimo kalta ir pati „Šilutė“. Jos salėje slidu, nešvaru, po aikštę vaikštantys žiūrovai prineša purvo“, – nesistebėjo tuometinis „Alitos-Savy“ treneris Vladas Garastas.
Lyderio praradimas (L.Lyonsas pelnydavo 19,5 taško ir buvo rezultatyviausias komandos žaidėjas) nesutrukė „Šilutei“ ketvirtfinalyje įveikti „Alitą-Savy“. Tiesa, šilutiškiai seriją laimėjo tik po trejų rungtynių 2:1.
Tokiu pačiu rezultatu ketvirtfinalio dvikovą laimėjo „Žemaitijos olimpas“, kurio kelyje stovėjo „Sakalai“. Plungės komandai šioje serijoje padėjo JAV studijavęs, bet kelioms dienoms į tėvynę grįžęs Evaldas Jocys.
Vis dėlto augant rungtynių svarbai, kiekvienas krepšininkas buvo gyvybiškai svarbus. Ypač Šilutės komandai, kurios atsarginių suolas visą sezoną buvo gerokai trumpesnis nei žemaičių.
„Visi šeši mūsų krepšininkai yra sveiki“, – prieš pusfinalio seriją liūdnai juokavo S.Kairys.
„Šilutės“ treneris truputį sumažino savo komandą. Iš tikrųjų, pirmosiose ir antrosiose serijos rungtynėse žaidė septyni šilutiškiai (trečiosiose – šeši).
„Žemaitijos olimpo“ žaidžiantysis treneris Valdemaras Chomičius per visas trejas rungtynes į aikštę leido aštuonis krepšininkus, skaičiuojant ir jį patį.
Prieš pusfinalio dvikovą tiek abiejų komandų treneriai, tiek nešališki Lietuvos krepšinio specialistai svarstė, jog lemiamas veiksnys turėtų būti aikštės pranašumas, kurį įgijo „Žemaitijos olimpas“. Ši prognozė visiškai pasitvirtino: visas trejas rungtynes laimėjo šeimininkai. Maža to, visos trejos rungtynės baigėsi dviženkliu skirtumu, o svečiai realių šansų net neturėjo.
Didelis skirtumas nesumenkino „Žematijos olimpo“ pergalės džiaugsmo.
„Toks patenkintas buvau tik tada, kai pirmą kartą sutikau savo būsimąją žmoną“, – po pergalės Mažeikiuose žaistose trečiosiose pusfinalio rungtynėse švytėjo nugalėtojų treneris V.Chomičius.
Pralaimėjimą patyrusiai „Šilutei“ čempionatas tuo ir baigėsi – mačas dėl trečiosios vietos 1996-1997 metų sezone nebuvo žaidžiamas. Tuo tarpu „Žemaitijos olimpas“ bandė finale mesti pirštinę „Žalgiriui“, bet pralaimėjo visas trejas rungtynes.
Kas buvo kas?
Pagrindiniai „Žemaitijos olimpo“ krepšininkai tą sezoną buvo žaidžiantysis treneris Valdemaras Chomičius (vid. 13 tšk.), Augenijus Vaškys (13,1 tšk.), Mindaugas Pranckevičius (12,6 tšk.), Dainius Miliūnas (9,8 tšk.), Dainius Staugaitis (9,3 tšk.) ir latvis Igoris Migliniekas (8,6 tšk.). Komandoje žaidė ir du amerikiečiai Willie Kelly (11,4 tšk.) bei Jeremiah Walkeris (10,7 tšk.), bet su jais Žemaitijos klubas išsiskyrė dar prieš atkrintamąsias varžybas.
„Šilutės“ ekipoje svarbiausi Lesterio Lyonso (19,5 tšk.) talkininkai buvo kitas amerikietis Jeffas Brownas (16,4 tšk.), Raimondas Leikus (14,1 tšk.), Kęstutis Kemzūra (11,8 tšk.), Arvydas Straupis (8,6 tšk.), Valdas Kaukėnas (6,4 tšk.) ir Tadas Petravičius (6,9 tšk.). Kiti krepšininkai, tarp jų – žaidžiantysis trenerio padėjėjas Robertas Kuncaitis, į aikštę būdavo leidžiami labai retai ir tik labai trumpas atkarpas.
Plungės komanda LKL čempionate žaidė penkis sezonus (1993-1998 m.). „Olimpas“ visus penkis sezonus pateko į ketvirtfinalį, du kartus – į pusfinalį (1996 ir 1997 m.), o 1997 m. žaidė finale.
Šilutės klubas LKL čempionate žaidė šešis sezonus (1993-1999 m.). Šilutiškiai į ketvirtfinalį pateko penkis kartus (jiems nepavyko tik paskutinį sezoną 1999 m.), o pusfinalyje žaidė tik 1997 m.
