Bronzinė Alytaus komanda irgi diktavo LKL madas

Alytaus komanda pirmą kartą į medalius nusitaikė dar 1999 metais, kuomet LKL reguliariajame sezone užėmė trečiąją vietą. Tačiau tąkart „Alita“, kurios lyderiai buvo olimpinių žaidynių prizininkas Rytis Vaišvila ir triukšmingai į LKL įsiveržęs būsimasis NBA čempionas ukrainietis Stanislavas Medvedenka, nemaloniai nustebino savo sirgalius ketvirtfinalio serijoje, kurioje gavo skaudų antausį nuo Vilniaus „Sakalų“.

Teisę žaisti bronzinėje serijoje alytiškiai pirmą kartą iškovojo 2001 metais, kai patys sugebėjo sukurti nedidelę staigmeną pirmajame atkrintamųjų varžybų etape. Reguliariajame sezone „Alita“ buvo tik šešta, tačiau ketvirtfinalyje nugalėjo Klaipėdos „Neptūną“ ir, po lengvai nuspėjamo pralaimėjimo pusfinalyje Kauno „Žalgiriui“, mače dėl trečiosios vietos susirėmė su „Šiauliais“.

Dzūkai grasino nuimti dar vieną skalpą – jie išvykoje laimėjo pirmąsias mažojo finalo rungtynes 101:91. „Pirmi atsikratėme jaudulio ir po pertraukos iniciatyva priklausė mums. Krepšininkai išaugo sauskelnes ir suprato, kad jaudulys nieko gero neduoda“, – džiaugėsi „Alitos“ treneris Sigitas Krukis.

Treneris džiaugėsi per anksti – jo penketas laimėjo tik pirmąjį mūšį, bet ne karą. Po dviejų dienų „Šiauliai“ laimėjo antrąsias rungtynes Alytuje, paskui nugalėjo namie, o galiausiai per ketvirtąsias rungtynes nepaliko iš varžovų nė šlapios vietos ir sutriuškino „Alitą“ 97:62.

„Mūsų žaidėjai jau buvo pavargę ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl šiauliečiams nebuvo sunku nugalėti“, – pasveikinęs varžovus su antrus metus paeiliui iškovota trečiąja vieta, pripažino S.Krukis.

Alytaus komanda bronzines viltis atidėjo neilgam. Kitus du sezonus mažajame finale vėl susirėmė tos pačios komandos, tačiau 2002 ir 2003 metais po paskutiniojo mūšio šypsojosi „Alitos“ krepšininkai.

Tiek devintojo, tiek dešimtojo LKL čempionato mažajame finale (2002 ir 2003 m. pavasarį) aikštės pranašumą vėl turėjo „Šiauliai“, kurie reguliariajame sezone abukart užėmė trečiąją vietą ir abukart vienu laipteliu aplenkė alytiškius. Tačiau „Alitos“ krepšininkų šis varžovų įgytas pranašumas nesutrikdė.

Mažasis finalas ypač įdomiai vyko 2002 metais, kuomet komandos sužaidė visas penkerias rungtynes. Keturis krepšinio vakarus po paskutinės sirenos patenkinti skirstėsi šeimininkų sirgaliai, tad apdovanojimų likimas sprendėsi per penktąsias rungtynes, kurios vyko Šiauliuose.

Varžovai pavojaus signalą šiauliečiams jau buvo pasiuntę pirmojoje dvikovoje (ją „Šiauliai“ namie laimėjo tik po permainingos kovos 69:67), o lemiamas mažojo finalo mūšis „Alitai“ susiklostė netikėtai lengvai. Alytaus ekipa jau antrojo kėlinio viduryje nutolo 41:19 ir pasiekė įtikinamą pergalę 75:64.

„Dar prieš seriją sakiau, kad „Alita“ yra stipresnė komanda. Jeigu norėjome nugalėti, turėjome žaisti pranokdami savo galimybes“, – tvirtino „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika.

„Laimėti Šiauliuose – didelė garbė kiekvienam klubui. Komandos buvo apylygės. Varžovai turėjo geresnę priekinę liniją, mes – gynėjus. Prieš lemiamas rungtynes pavyko gerai išanalizuoti „Šiaulių“ žaidimą“, – sakė sezono viduryje „Alitos“ vyriausiuoju treneriu tapęs Rimantas Endrijaitis.

Kitų Lietuvos krepšinio specialistų manymu, būtent R.Endrijaičio atvykimas labiausiai padėjo susitelkti čempionatą prastai pradėjusiai „Alitai“ (alytiškiai vienu metu buvo vos aštunti). „Komandai labai reikėjo drausmės, o patyręs R.Endrijaitis sugebėjo suvaldyti žaidėjus“, – pastebėjo tuometinis „Sakalų“ treneris Linas Šalkus.

To čempionato viduryje Alytaus komandą sustiprino ne vien naujas treneris. Dalį naštos iš lyderių Sauliaus Kazevičiaus, Gintaro Kadžiulio ir Nerijaus Varnelio perėmė žiemą iš užsienio grįžęs Virginijus Sirvydis ir iš įkalinimo įstaigos išleistas Kšištofas Lavrinovičius.

„Kitąmet „Alita“ pakartos tai, ką pasiekė šiemet“, – su sirgaliais švęsdamas bronzinę 2002-ųjų pergalę pažadėjo Alytaus komandos žaidėjas N.Varnelis.

Šio pažado puolėjas su naujais komandos draugais ir nauju treneriu nesulaužė – 2003 metų pavasarį „Alitos“ šampanas liejosi pažymint dar kartą iškovotą trečiąją vietą.

Nors 2002 metų vasarą „Alitoje“ įvyko daug permainų ir iš Dzūkijos sostinės išvyko keturi rezultatyviausi žaidėjai (G.Kadžiulis, S.Kazevičius, V.Sirvydis ir K.Lavrinovičius), alytiškiai vėl subūrė konkurencingą komandą, kurios branduolį kartu su senbuviu N.Varneliu sudarė naujokai Martynas Andriukaitis, Mindaugas Lukauskis ir Valdas Kaukėnas. Prie jų sezono viduryje prisidėjo slovėnas Miha Čmeras ir Darjušas Lavrinovičius.

Vis dėlto neblogai sukomplektuota Alytaus komanda, kaip ir praėjusio čempionato pradžioje, įsibėgėjo labai vangiai. „Alita“ pagreitį įgijo tik sezono viduryje, kuomet R.Endrijaitį pakeitė naujas treneris Algirdas Brazys.

Alytiškiams netgi nedaug trūko, kad sukurtų sensaciją pusfinalio serijoje su Vilniaus „Lietuvos rytu“. Vilniečiai šią seriją laimėjo 2:0, bet abi pergales iškovojo labai sunkiai: namie nugalėjo tik po pratęsimo 111:101, išvykoje varžovus pranoko 75:71. Nusileisti tokiu mažu skirtumu buvo labai apmaudu, net jei varžovai buvo laikomi aiškiais favoritais, bet lygi kova pusfinalio serijoje suteikė Alytaus krepšininkams papildomo pasitikėjimo prieš mažąjį finalą.

Jame „Alita“ iškart griebė jautį už ragų ir jau per pirmąsias rungtynes Šiauliuose perėmė aikštės pranašumą. Alytiškiai varžovų aikštėje nugalėjo 89:88. Svečiai paskutinę minutę atsiliko 85:88, bet jų gelbėtoju tapo du dvitaškius iš sudėtingų padėčių pataikęs M.Andriukaitis.

Kaip vėliau paaiškėjo, ši išvykoje pasiekta sunki pergalė buvo lemiama. Kitas trejas rungtynes įtikinamai laimėjo šeimininkai, bet tai visiškai tenkino Alytaus komandą, kuri laimėjo seriją 3:1 ir antrus metus iš eilės užėmė trečiąją vietą.

„Stengiausi ir manau, jog prisidėjau prie to, kad „Alita“ būtų trečia, – sakė treneris A.Brazys. – Gaila, kad neiškopėme į finalą – turėjome galimybę. Bet tai jau būtų buvęs didžiulis netikėtumas.

Žaidėjai suprato, ko iš jų reikalauju. Nors mano reikalavimai buvo gana griežti, rezultatai rodo, kad to reikėjo. Anksčiau komanda buvo bedvasė. Gal dėl to, kad krepšininkai nerado bendros kalbos su buvusiu treneriu. Todėl tarp žaidėjų kilo trintis. Tą pajutau vos pradėjęs dirbti Alytuje“.

Trečią kartą užlipti ant trečiojo LKL garbės pakylos laiptelio Alytaus krepšininkams nebepavyko. 2008 metais jau kita Alytaus komanda „Alytus“ pateko į mažąjį finalą, bet jame nusileido „Šiauliams“ 0:3.

Paskui Alytaus krepšinis buvo priverstas atsitraukti ir šio miesto komandos dažniausiai nepatekdavo net į LKL ketvirtfinalį.

Visi Alytaus klubų sezonai LKL čempionate

Sezonas Vieta Perg.-pral. Ketvirtfinalis Pusfinalis Finalas

„Savy“, „Alita“

1995-1996 9 9-27 – – -

1996-1997 6 18-18 1-2 „Šilutė“ – -

1997-1998 8 10-18 0-2 „Žalgiris“ – -

1998-1999 3 23-11 1-2 „Sakalai“ 2-1 „Kalnapilis“ (5-8) 2-0 „Neptūnas“ (5-6)

1999-2000 5 15-17 1-2 „Šiauliai“ – -

2000-2001 6 15-17 2-0 „Neptūnas“ 0-2 „Žalgiris“ 1-3 „Šiauliai“ (3-4)

2001-2002 4 16-16 2-0 „Nafta“ 0-2 „Liet.rytas“ 3-2 „Šiauliai“ (3-4)

2002-2003 4 18-18 2-0 „Sakalai“ 0-2 „Liet.rytas“ 3-1 „Šiauliai“ (3-4)

2003-2004 5 17-19 1-2 „Sakalai“ – -

2004-2005 7 10-12 0-2 „Liet.rytas“ – -

„Alytus“

2007-2008 4 11-7 2-1 „Neptūnas“ 0-2 „Liet.rytas“ 0-3 „Šiauliai“ (3-4)

2008-2009 10 4-16 – – -

2009-2010 11 6-18 – – -

2010-2011 13 3-21 – – -

„Dzūkija“

2013-2014 10 11-23 – – -

2014-2015 6 21-19 1-3 „Neptūnas“ – -

2015-2016 10 8-28 – – -

2016-2017 8 10-26 0-3 „Žalgiris“ – -

2017-2018 9 10-26 – – -

2018-2019 8 12-24 0-2 „Žalgiris“