Klaipėdiečiams reikėjo ilgai laukti, kol jų komanda pradėjo grasinti favoritams. Iki šio dešimtmečio „Neptūnas“ daug sezonų trypčiojo tarp vidutiniokų ar autsaiderių, o galimybe tapti prizininku nepasinaudojo net tada, kai šio amžiaus pirmaisiais metais buvo atsidūręs visai šalia šio tikslo.
Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
„Neptūnas“ pirmą puikią progą įsiveržti į pusfinalį gavo 2000-2001 metų sezone. Iki tol klaipėdiečiai reguliariajame sezone nė sykio nebuvo užėmę aukštesnės vietos nei penktoji, tačiau aštuntajame LKL čempionate jiems pavyko laimėti daugiau nei pusę rungtynių ir pakilti į trečiąją turnyro lentelės eilutę.
Kova dėl trečiosios vietos buvo inirtinga. „Neptūnas“ laimėjo 18 iš 32 rungtynių, o už jo nugaros likę Vilniaus „Sakalai“ ir „Šiauliai“ atsiliko vos vienu tašku. Grigorijaus Pancerovo treniruojami Klaipėdos krepšininkai abu konkurentus aplenkė per keturis paskutiniuosius turus.
Tokia baigtis buvo didelė staigmena, nes 2000 metų vasarą iš „Neptūno“ išvyko dauguma pagrindinių žaidėjų, o jų vietas užėmė jaunimas.
Klaipėdos ekipoje spindėjo 22-ejų Vidas Ginevičius (iš LKAL lygoje žaidusios Jonavos komandos atėjęs LKL debiutantas užėmė trečiąją vietą rezultatyviausių krepšininkų lentelėje), 23-ejų Audrius Mineikis, 20-metis Mindaugas Mockus. Būtent tą sezoną LKL čempionate debiutavo vos 15 metų Martynas Mažeika.
„Kai komandą paliko geriausi žaidėjai ir liko tik jaunimas, „Neptūną“ visi nurašė. Klaipėdiečių niekas neįvertindavo, jų varžovai nesusikaupdavo, o kovingi „Neptūno“ krepšininkai pasinaudojo šiuo panašumu, – paaiškinti Klaipėdos komandos skrydžio priežastį bandė „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika. – Vėliau klaipėdiečiai pajuto malonumą žaisti, atrado savo stilių, kuris yra nesudėtingas, bet efektyvus: jaunatviškas, veržlus, įžūlus“.
„Mūsų pasiekti rezultatai reguliariajame sezone ne tik netikėti, bet ir nelogiški, – pripažino net ir „Neptūno“ treneris G.Pancerovas. – Komanda suburta iš jaunimo, neturime ryškių žvaigždžių, tačiau kruopščiai ir daug dirbame. Tai padeda eiti į priekį. Kai žaidėjai iš tiesų dirba, o ne simuliuoja, atsiranda rezultatai“.
Vis dėlto per atkrintamąsias varžybas jaunimo entuziazmą ir įžūlumą nusvėrė varžovų patirtis. Ketvirtfinalyje „Neptūno“ laukusi Alytaus „Alita“ gal ir nebūtų buvusi neįveikiama, jei joje nebūtų žaidęs Svajūnas Airošius.
Šis klaipėdietis geriausius karjeros metus praleido „Neptūne“, o 1999-2000 metų LKL čempionate pagal rezultatyvumą užėmė antrąją vietą, tačiau 2000 metų vasarą nedraugiškai išsiskyrė su gimtojo miesto komanda ir vėliau dar ilgai neslėpė, kad dėl to jautė stiprias nuoskaudas.
Tiesa, per pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes, vykusias Klaipėdoje, S.Airošius tūnojo šešėlyje. Tačiau jo pastangų net nereikėjo, nes „Alita“ jau antrajame ketvirtyje įgijo didelę persvarą ir nesunkiai nugalėjo 101:83.
Užtat po dviejų dienų Alytuje užvirė tikras mūšis. „Neptūnas“ pavijo antrajame kėlinyje 15 taškų skirtumu pirmavusius varžovus, ketvirtajame kėlinyje turėjo gerą progą laimėti, bet nesugebėjo rezultatyviai baigti paskutinės atakos, o per pratęsimą pripažino „Alitos“ pranašumą 100:108.
Klaipėdiečių viltims griežtą „ne“ ištarė S.Airošius, per antrąsias ketvirtfinalio rungtynes į gimtojo miesto komandos krepšį įmetęs net 33 taškus (4/4 dvitaškių, 6/11 tritaškių).
„Turėjome daugiau patyrusių žaidėjų. Jie lemiamais momentais neprarado savitvardos ir pataikė labai svarbius metimus“, – pergalės priežastis paaiškino „Alitos“ treneris Sigitas Krukis.
