Portale lrytas.lt – speciali rubrika, skirta Lietuvos krepšinio lygos atkrintamosioms varžyboms. Įdomiausi faktai, įvykiai, kuriozai, skandalai – visko būta LKL finaluose per lygos istoriją, prasidėjusią dar 1993-iaisiais.
Atkrintamųjų varžybų durys buvo privertos tik 2011-2012 metų sezone, kuriame susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, atkrintamosiose varžybose rungtyniavo tik šešios komandos. Iš viso 2011 metų rudenį prie starto linijos stojo 12 komandų, tad šešioms iš jų čempionatas baigėsi iškart po reguliariojo sezono.
Tą sezoną du stipriausi Lietuvos klubai Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“ varžėsi Rusijos rengiamoje Jungtinėje lygoje, kitos dešimt komandų rungtyniavo Baltijos lygoje, todėl LKL reguliariajame sezone buvo žaidžiami tik du ratai.
Tvarkaraštis vis tiek buvo labai intensyvus, o LKL vadovybei reikėjo įspausti čempionatą į griežtus rėmus, kadangi Lietuvos rinktinė liepos pradžioje turėjo dalyvauti Londono olimpinių žaidynių atrankos turnyre.
Tiesa, prieš sezoną į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. LKL planavo atkrintamąsias varžybas rengti taip, kaip paprastai. Jose turėjo dalyvauti aštuonios komandos, ketvirtfinalyje ir pusfinalyje turėjo būti kovojama iki dviejų pergalių, finale – iki keturių.
Čempionatas galėjo trukti iki gegužės 24 d., o Lietuvos rinktinės stovykla turėjo prasidėti jau pirmosiomis birželio dienomis, tad geriausi krepšininkai būtų turėję vėl kibti į darbą beveik nepailsėję.
Tai netenkino Lietuvos krepšinio federacijos, kuri ilgai bandė paaiškinti padėtį LKL vadovybei ir Lietuvos klubų vadovams.
„Tai – bendras mūsų krepšinio reikalas, – tvirtino LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. – Būtų gerai, jei prieš rinktinės stovyklą krepšininkai galėtų pailsėti. Kol kas neaišku, kiek to poilsio bus. Gal kokios dvylika dienų, bet tai suteiktų atokvėpio ir fizine, ir psichologine prasme“.
Prieš LKL pageidavimą piestu stojosi abu stipriausi Lietuvos klubai „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Jų vadovai nenorėjo prarasti pajamų, gaunamų pardavus bilietus į finalo rungtynes, todėl prieštaravo finalo serijos trumpinimui.
„Reikalaujame, kad liktų finalo serija iki keturių pergalių“, – sakė „Žalgirio“ sporto direktorius Vitoldas Masalskis.
„Labai negerai keisti turnyro nuostatus, kurie buvo patvirtinti prieš sezoną, tačiau reikia padėti rinktinei. O mes nieko negalėtume padaryti, jei nekeistume nuostatų“, – pripažino LKL generalinis direktorius Linas Gilys.
2012 metų kovo 2 dieną susirinkusi LKL valdyba atsižvelgė į LKF prašymą. Valdyba patvirtino net kelis galimus atkrintamųjų varžybų sistemos pakeitimus, kurie būtų įsigalioję priklausomai nuo to, kaip „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ būtų žaidę Jungtinėje lygoje.
Pavyzdžiui, jei abu Lietuvos klubai būtų nepatekę į Jungtinės lygos ketvirtfinalį, LKL atkrintamųjų varžybų sistema net nebūtų pakeista, bet tvarkaraštis būtų truputį suspaustas, kad čempionatas neužsitęstų ilgiau negu iki gegužės 17 d.
Kauno komanda „įvykdė“ šį planą ir pralaimėjo Jungtinės lygos aštuntfinalyje, tačiau Vilniaus ekipa pateko į regioninio turnyro finalo ketvertą, todėl LKL čempionate įsigaliojo trumpiausios sistemos variantas: atkrintamosiose varžybose žaidė tik šešios komandos (reguliariojo sezono lyderiai „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ iškart pateko į pusfinalį), pusfinalyje buvo žaidžiamos tik dvejos rungtynės (skaičiuojant taškų skirtumą, jei abi komandos pasiekė po pergalę), o finalo serijoje buvo kovojama iki trijų pergalių (beje, joje „Žalgiris“ nugalėjo „Lietuvos rytą“ 3:0).
Dėl šios sistemos nukentėjo ir komandos, kurios reguliariajame sezone užėmė septintąją ir aštuntąją vietas. Pagal pradinę varžybų sistemą, jos turėjo žaisti ketvirtfinalyje, bet patvirtinus permainas sezoną baigė anksčiau.
„Oho. Mūsų lyga ką tik pranešė, kad 7-8 vietas užėmę klubai nepateks į atikrintamąsias varžybas. O mes dabar esame septinti. Didžiausia nesąmonė. Neįtikėtina. Kai kurie žaidėjai dėl tokių dalykų negaus premijų“, – išgirdęs apie LKL valdybos sprendimą, socialiniame tinkle piktinosi tą sezoną „Kėdainiuose“ žaidęs Laimonas Kisielius.
Visai kitaip reagavo tuo metu aštuntojoje vietoje buvusio Utenos „Juventus“ klubo žaidėjas ir prezidentas Žydrūnas Urbonas.
„Nors klubui būtų skaudu nežaisti atkrintamosiose varžybose, šiuo atveju Lietuvos rinktinė yra svarbesnė. Jeigu rinktinė gerai žais, geriau bus ir mums visiems. Reikia žiūrėti ne tik savo kiemo, bet ir plačiau“, – svarstė Ž.Urbonas.
Ilgametis „Šiaulių“ treneris Antanas Sireika labiausiai kritikavo LKL vadovus dėl to, kad jie nebuvo toliaregiai ir dėl akivaizdžių dalykų susirūpino tik reguliariojo sezono pabaigoje: „Jau seniai buvo aišku, kad rinktinei reikės daugiau laiko. Buvo galima anksčiau koreguoti tvarkaraštį, o ne pasakyti septintajai ir aštuntajai komandoms, kad „jūs daugiau nebežaisite“.
Beje, LKL nebuvo vienintelė Europos lyga, sezono viduryje dėl rinktinės pakeitusi savo varžybų sistemą. Permainų tais metais ėmėsi ir graikai bei rusai.
Kiek komandų žaisdavo LKL
LKL čempionate tik aštuonis iš 26 sezonų žaidė daugiau nei 10 komandų. Lyga labiausiai išsiplėtė 2009-2010 m. ir 2010-2011 m. sezonuose, kuomet joje rungtyniavo 13 komandų. 2005-2006 m. sezone LKL kovojo tik aštuonios komandos, penkis sezonus – devynios komandos.
