Apie ketvirtą valandą ryto E.Kanteris atsibunda ir suvalgo lengvus pusryčius – jogurto, vaisių, riešutų sviesto. Jis išgeria tiek vandens, kiek gali.
O tada apie 16 valandų nuo aušros iki saulėlydžio „Blazers“ vidurio puolėjas susilaiko nuo maisto, gėrimų ir vaistų, netgi išrašytų prieš kelias savaites išnarintam pečiui.
26 metų 211 cm ūgio Turkijos rinktinės krepšininkui, gimusiam Šveicarijoje, tokia dienotvarkė nėra naujovė. Jis laikėsi ramadano pasninko visada – net ir tapęs profesionalu.
Tačiau šį kartą aplinkybės yra kitokios, nes iki šiol jam nebuvo tekę pasninkauti žaidžiant NBA atkrintamosiose varžybose.
Dienotvarkės nekeičia
Šiemet ramadanas prasidėjo gegužės 6-ąją ir truks iki birželio 4-osios.
E.Kanteriui pasninkas sutapo su NBA atkrintamųjų varžybų antrojo rato kovomis, kuriose „Blazers“ kovėsi su „Nuggets“ ir lemiamoje dvikovoje išplėšė pergalę bei laimėjo seriją 4:3
Turkas šioje serijoje vidutiniškai renka beveik po 13 taškų ir atkovoja beveik 11 kamuolių.
Nors per pastarąsias trejas rungtynes E.Kanteriui nepavyko surinkti dviženklio taškų skaičiaus, po krepšiais jis yra galinga jėga.
Islamo religijoje ramadanas pažymi mėnesį, kai Dievas apreiškė Koraną pranašui Mahometui. Kasmet apie pusantro milijardo žmonių pažymi ramadaną dienos metu pasninkaudami.
Neleidžiama ne tiktai valgyti ir gerti – draudžiamas rūkymas, seksas ir net kramtomoji guma.
Musulmoniškose šalyse, kaip ir Turkijoje, kur E.Kanteris užaugo, įmonės ir mokyklos pakeičia darbo valandas, kad laikytis ramadano būtų patogiau.
Dėl vandens maistas netelpa
Jungtinėse Valstijose taisyklių dėl 3,45 mln. Amerikos musulmonų niekas nekeičia. E.Kanteriui taip pat. Bet jis jau įprato pasninkauti vienas.
Pirmą kartą krepšininkas laikėsi ramadano rimtai treniruodamasis, kai buvo šešiolikos metų, gyveno Turkijoje ir rungtyniavo Stambulo „Fenerbahce“ su daugybe užsieniečių.
Tais metais ramadanas prasidėjo rugpjūčio pabaigoje – kasmet jis pasislenka maždaug 11 dienų.
Pirmoji iš dviejų dienos treniruočių E.Kanteriui buvo itin varginanti.
„Žaidžiau su 30, 35 metų žaidėjais ir vienintelis laikiausi pasninko, – pasakojo turkas. – Kai ateidavo vakaras, išgerdavau tiek vandens, kad, atrodė, nebėra vietos maistui.“
Po to E.Kanteris ramadaną leido Kalifornijoje, kur baigė vidurinę mokyklą, paskui Leksingtone, kur žaidė Kentukio universitete, o tada trijose NBA komandose iki Portlando: „Utah Jazz“, „Oklahoma City Thunder“ ir „New York Knicks“.
Paruošia maldos kambarį
Nors NBA yra buvę pamaldžių musulmonų, naujoms komandoms E.Kanteris visada pasisako apie savo įsipareigojimus tikėjimui.
„Prieš atvažiuodamas pasakau: žinokite, esu musulmonas ir turiu melstis penkis kartus per dieną. Jie parodo tokią pagarbą, kad paskiria man maldos kambarį. Taigi prieš rungtynes, po rungtynių, prieš treniruotę, prieš keliones galiu nueiti į tą kambarį vos panorėjęs ir pasimelsti“, – sakė E.Kanteris.
Jis pasakojo, kad atėjus į naują komandą išgirsta įvairių klausimų: pavyzdžiui, kodėl nevartoja alkoholio. Bet jie dažniausiai būna geranoriški.
Tiesą sakant, „Thunder“ fizinio rengimo treneris taip susidomėjo ramadanu, kad pats tris dienas pasninkavo tam, kad geriau suvoktų E.Kanterio mitybos poreikius. Komandos E.Kanteriui ruošia specialius patiekalus, o kai kurie komandos draugai juos taip pat pamėgsta.
„Stevenas Adamas tapo didžiuliu chalalinio maisto gerbėju, – apie „Thunder“ vidurio puolėją pasakojo E.Kanteris. – Atsimenu tą dieną, kai buvau iškeistas į Niujorką, jis taip liūdėjo.
Sakė: žmogau, daugiau nebegausiu chalalinio maisto.“
Nors keletas pastarųjų ramadanų išpuolė tarpsezoniu, E.Kanteriui taip patinka jausmas, kurį suteikia pasninkavimas, kad jis tai daro vieną arba dvi dienas per savaitę ištisus metus.
Toks režimas jam padėjo įrodyti pačiam sau, kad visi geiduliai, kurie labiausiai paaštrėja praėjus penkiolikai minučių po treniruočių, kažkada praeina.
Net kelionės nuo vienos JAV pakrantės į kitą, kurios prideda tris pasninko valandas, jo nejaudina: „Jei gali tai daryti 15 valandų, gali ir 18.“
Per ramadaną dirba daugiau
Memfio universitete dirbantis sveikatos mokslų daktaras Richardas Bloomeris sakė, kad mitybos prasme pasninkavimas neturėtų kelti maisto pasisavinimo sunkumų.
„Daug žmonių mano: Dieve, galiu ištuštinti savo angliavandenių ir glikogeno sankaupas, – sakė dekanas. – Tai keltų bėdų, bet realybė kitokia: jei tinkamai maitiniesi priimtinu valgymo laikotarpiu, gali sukaupti tiek energijos, kiek reikia.“
Naujausi tyrimai parodė, kad susilaikymas nuo maisto gali tiek padėti, tiek ir pakenkti sportininko fizinei formai.
R.Bloomeris tikino, kad daug kas priklauso ir nuo žaidėjo nusiteikimo. Jei E.Kanteris tiki, kad pasninkavimas kliudo jo žaidimui, taip gali ir būti.
„Nors fiziologinių neigiamų pasekmių gali ir nebūti“, – sakė R.Bloomeris.
Tačiau E.Kanteris bėdų nemato: „Tiesą sakant, per ramadaną dirbu sunkiau, nors mano kūnas yra prie to pripratęs.“
