Kaunas, 1999-ųjų kovo 2 d. Stambulas, 1999-ųjų kovo 4 d.
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai atsistojo į aštuonių stipriausių Europos komandų gretą. Stambule antrą kartą nugalėję „Ulker“ jie iškopė į Eurolygos ketvirtfinalį. „Žalgirio“ kapitonas Darius Maskoliūnas buvo teisus, kai sakė, kad Eurolyga ne tokia baisi, kokia iš toliau atrodė.
„Bet čia reikia žaisti ne bet kaip. Silpnumo Eurolygoje niekas neatleidžia“, – tvirtino jis.
Antradienį tai matėme Kauno sporto halėje: tąkart pusę pirmojo kėlinio ir dalį antrojo silpnumas buvo, apėmęs „Žalgirį“. „Ūlker“ tuo puikiausiai naudojosi, „Žalgiris“ iškart sustiprėjo, kai nuo pavienio žaidimo grįžo prie komandinio. Tai buvo svarbiausia.
Tai tąkart atvėrė kelius prie „Ulker“ krepšio ir tų rungtynių didvyriui George'ui Zidekui. Tada gavome atsakymą ir į tą klausimą, kuris daugeliui rūpėjo po Čekijos ir Švedijos rinktinių rungtynių: kaip G.Zidekas įsūdė švedams 36 taškus?
Matyt, lygiai taip pat, kaip „Ulker“ komandai tuos lemtingus trylika taškų, kurie pakreipė įvykius „Žalgirio“ pergalės link – gaudamas kamuolį ne bet kada, o kai tik atsidurdavo patogioje padėtyje.
NBA laisvamaniai taikliarankis Anthony Bowie ir reaktyvinis Tyusas Edney tądien taip pat dar kartą įsitikino, kad komandinis žaidimas yra tas kelias, kuriuo einant galima geriausiai atskleisti ir savo asmeninius sugebėjimus.
Jau antradienį buvo matyti, kad „Ulker“ ne ta komanda, kuri gali išmesti „Žalgirio“ krepšininkus iš Eurolygos balno, jeigu jie tvirtai laikys komandinio žaidimo vadžias.
O kai paaiškėjo, kad Kaune susižeidė (skilo plaštakos kaulas) ir Stambule žaisti negalės „Ulker“ atakų konstruktorius Michaelas Andersonas, jau ne tik didžiausi optimistai galėjo laukti, kad trečių rungtynių šiai aštuntfinalio porai neprireiks. Nebent „Žalgirio“ vyrai būtų mirtinai išsigandę karingųjų Stambulo žiūrovų?
Neišsigando. Greičiau patys juos išgąsdino. Ketvirtadienį Stambule „Ulker“ užnugaris pradėjo trauktis iš tribūnų, dar nesibaigus rungtynėms.
Tiesa, „Žalgirį“ mėgino pagąsdinti ir M.Andersonas, įbėgęs į aikštę kartu su visa komanda ir lyg niekur nieko mankštinęsis. Supraskit, nieko tai mano rankai nėra. Bet paskui persirengė ir skausmingai stebėjo rungtynes iš atsarginio kėdės.
Šį kartą „Žalgiris“ pirmavo visą laiką. Iš pradžių kauniečiai savo tiksliu žaidimu tiesiog nokautavo „Ulker“ – 36:18!
Bet turkų komandos treneriui Cetinui Yilmazui pavyko savo komandą atgaivinti. Ji puolė svečių vytis ir antrąjį kėlinį buvo bemaž pasivijusi – 55:60. Kaip koks stebukladaris iš „Tūkstančio ir vienos nakties“ žaidė 190 cm ūgio gynėjas Harunas Erdenay. O gal kaip Rusijos krepšininkas Vasilijus Karasiovas per rungtynes su Lietuva 1998-ųjų vasarą per pasaulio čempionatą Atėnuose? Jų ir šukuosenos panašios.
Kas tik nedengė „Ulker“ lyderio (ir A.Bowie, ir Mindaugas Žukauskas, ir D.Maskoliūnas), o H.Erdenay metė ir metė... Iš viso primetė 32 taškus. Jam geriausiai talkino 212 cm ūgio Turkijos ir JAV pilietis Kevinas Rankinas. O tiesiog plėšėsi visi „Ulker“ krepšininkai. Rungtynės buvo kietos.
Bet krepšinio stebukladarių turėjo ir „Žalgiris“. Pirmiausia – Saulių Štombergą, kurį sustabdyti Turkijos krepšininkams sekėsi nedaug geriau negu mūsiškiams H.Erdenay. Paskui – Anthony Bowie, Tyusą Edney ir visus kitus, kurie tądien gal ir nebuvo patys rezultatyviausi, bet kovojo kaip liūtai. Kaune „Žalgirio“ komanda laimėjo 76:62 (35:35), Stambule – 93:82 (48:38).
„Viskas gerai, – sakė po Stambulo rungtynių ilgametis „Žalgirio“ treneris Vladas Garastas. – Nors Turkijoje „Žalgiris“ laimėjo mažesniu skirtumu negu Kaune, abejonių, kas laimės, šį kartą buvo mažiau. „Žalgiris“ apnuogino „Ulker“ silpnybes: skystą gynybą ir vienu žaidėju – Harunu Erdenay – paremtą puolimą. Žinoma, jeigu būtų žaidęs M.Andersonas, „Žalgiriui“ būtų sunkiau. Bet, manau, vis tiek būtų laimėjęs. Turkijos komandą jau slėgė Kaune patirtas pralaimėjimas. O „Žalgiris“ galėjo žaisti laisvai, ką ir darė.
Man patiko, kaip kauniečiai derino pozicinį puolimą ir greitas kontratakas. Tikras lyderis šį kartą buvo Saulius Štombergas. Gerai žaidė abu amerikiečiai, Tomas Masiulis, gal kiek silpniau atrodė vidurio puolėjai. Bet tai nebuvo bėda. Svarbiausia, kad „Žalgiris“ nesudrebėjo net ir tada, kai antrą kėlinį „Ulker“ žaidėjai įtempė visas savo jėgas ir mėgino apsukti vežimą“.
Tą patį vakarą Maskvoje paaiškėjo ir dar vienas esminis klausimas: su kuo „Žalgiriui“ reikės kautis ketvirtfinalyje? Vėl su Turkijos komanda – Stambulo „Efes Pilsen“.
Būsimieji „Žalgirio“ varžovai, antradienį nesunkiai nugalėję Maskvos CSKA Stambule, šį kartą tikslą pasiekė tik po dviejų pratęsimų – 105:98.
Kovo 23 dieną „Žalgiris“ kausis su „Efes Pilsen“ Kaune, kovo 25-ąją – Stambule. Jei reiks trečių rungtynių, komandos balandžio 1 dieną susitiks Kauno sporto halėje. Kad jų neprireiktų, ko gero, karščiausiai melsis Kauno policija. Antraip jai vėl gali tekti virsti milicija, jei kas nors iškels tribūnoje turkams nepatinkančią vėliavą. Pavyzdžiui, Graikijos.
Vladas Garastas mano, kad „Žalgiriui“ peržengti „Efes Pilsen“ slenkstį bus sunkiau negu „Ulker“. Bet įmanoma: „Gruodžio mėnesį Stambule mačiau „Efes Pilsen“ rungtynes su Atėnų „Panathinaikos“. Tada graikų klubas tiesiog sumindė šią Turkijos komandą. Laimėjo 25 taškais.
Turkams tai buvo tikra tragedija, nes jie gali pralaimėti bet kam, tik ne graikams. Bet buvo matyti, kad „Efes Pilsen“ turi stiprią priekinę liniją ir kad graikai sau gyvenimą ypač palengvino nuožmiai dengdami turkų įžaidėją Petarą Naumoski. Jį labai reikės prižiūrėti ir kauniečiams“.
Lig šiol „Žalgiris“ padarė viską, ko reikėjo pergalėms, kuriomis būtina išgrįsti kelią į didžiojo ketverto finalą Miunchene. Dabar trūksta tik dviejų.
Kaunas, 1999-ųjų kovo 23 d. Stambulas, 1999-ųjų kovo 25 d.
Kai žiūrėdavome į Eurolygą iš toli, atrodydavo, kad jos viršūnė – finalo ketvertas pasiekiamas tik krepšinio dievams. Dabar toje viršūnėje – „Žalgirio“ krepšininkai. Tai gal ir jie – jau krepšinio dievai?
Ketvirtfinalio barjerą, kaip ir aštuntfinalio, kauniečiai įveikė vienu atsikvėpimu ir atsidūrė prie Eurolygos dangaus vartų. Namuose nugalėjo išgirtąją Stambulo „Efes Pilsen“ ekipą 69:68 (39:35), Turkijoje įkrėtė jai net 84:70 (32:33).
Per antrąsias ketvirtfinalio rungtynes buvo momentų, kai Kauno krepšininkai iš tikrųjų žaidė dieviškai.
Galop „Žalgiriui“ ėmė ploti net „Efes Pilsen“ publika. Tai buvo tikras triumfas.
Tiesa, nugalėtojams teko bemaž bėgte dingti iš „Abdi Ipekci“ rūmų arenos prisidengus galvas rankšluosčiais, kadangi tribūnose buvo ir krepšinio chuliganų, kurie pripažįsta tik saviškių pergales. Jų svaidymasis monetomis ir kitais smulkiais daiktais buvo apgailėtinas mosavimas kumščiais po mūšio, būdingas silpnų kinkų karštakošiams.
Krepšinis yra ne tokių vaikėzų žaidimas. Abi „Žalgirio“ ir „Efes Pilsen“ dvikovos buvo tokios kietos ir karštos, kad tik geležinių nervų vyrai jas atlaikė.
Kaune iki pat pabaigos baltos vėliavos nekėlė ir „Efes Pilsen“ krepšininkai. Stambule rungtynių pabaigoje jiems neužteko kvapo.
Per abejas rungtynes „Žalgiris“ daugiausia jėgų atidavė gynybai ir tai atsipirko. Tiesa, Stambule Petaro Naumoski nepavyko taip prispausti kaip Kaune. Jis surinko net 28 taškus. Bet kas iš jo liko rungtynių pabaigoje, kai buvo lemiamas jų likimas? Šešėlis. Pavargo žmogus. O gal ir palūžo pamatęs, ką išdarinėja jo oponentas Tyusas Edney.
Per pirmąjį kėlinį pelnęs tik du taškus, po pertraukos mažasis „Žalgirio“ įžaidėjas tarytum nusprendė įrodyti, kad vis dėlto ne didysis Petaras Naumoski, o jis – geriausias iš geriausių.
Niekas T.Edney negalėjo sugaudyti ir sustabdyti. Jis apeidavo ir du, ir tris gynėjus, šluostė nosis net ir aukščiausiems „Efes Pilsen“ krepšininkams. Jo solo partijos buvo tikras siaubas visai jų gynybai. Tiek turkai, tiek jų legionieriai dar ilgai prisimins jas kaip košmarą.
Per antrąjį kėlinį T.Edney surinko 18 taškų ir įvarė „Efes Pilsen“ komandai šoką.
Aišku, neapsiėjo be žaidimo partnerių pagalbos. Jie stengėsi išvilioti kuo daugiau Turkijos krepšininkų iš baudos aikštelės, kad T.Edney turėtų erdvės savo skrydžiams ir galėtų gynėjus vynioti aplink pirštą.
Per rungtynes su „Efes Pilsen“ krepšininkais „Žalgirio“ vyrai dar sykį parodė, kad jų didžiausia stiprybė yra komandinis žaidimas, kuris ne tik netrukdo, bet ir padeda visu gražumu atsiskleisti solistams. Stambule pirmąjį kėlinį didmeistriškų solo numerių atliko Saulius Štombergas ir Eurelijus Žukauskas.
Grėsmingieji „Efes Pilsen“ aukštaūgiai turėjo nagus graužtis, kai „Žalgirio“ vidurio puolėjas tris kartus įkalė kamuolį į krepšį iš viršaus, o po pertraukos pakartojo tą patį numerį dar du kartus.
Anthony Bowie iki pertraukos buvo šešėlyje. Žmogui nekrito tolimi metimai. Bet paskui jis rado išeitį: „maudė“ gynėjus po krepšiu.
Matyt, Jonas Kazlauskas jau išties gerai kalba angliškai, kad taip gerai išaiškino prie NBA madų pripratusiems legionieriams, jog kartais geriau pabūti šešėlyje negu bet kokia kaina – dėmesio centre. Aiškiausiai tai buvo matyti per Kauno rungtynes su „Efes Pilsen“, kai daugiausia taškų „Žalgiriui“ pelnė Saulius Štombergas, Tomas Masiulis ir Dainius Adomaitis.
Bet ir legionieriams nebuvo galima prikišti, kad jie žaidė blogai.
Nuo rugsėjo 25 dienos, kai „Žalgiris“ Stambule bemaž beviltiškai pralaimėjo „Fenerbahce“ komandai, iki kovo 25-osios, kai antrą kartą paguldė ant menčių grėsmingąjį „Efes Pilsen“, Jono Kazlausko ekipa tik stiprėjo.
Tai buvo taip akivaizdu. Pralaimėjimų mėlynės kauniečių žaidimui nepakenkė. Greičiau padėjo.
Dabar (balandžio 20-22 dienomis) „Žalgirio“ laukia Vokietijos alaus sostinė Miunchenas.
Bet kol krepšininkai galės pakelti putojančius stiklus, jiems teks sužaisti dar dvejas rungtynes.
Jau tik dvejas, bet jos bus, ko gero, sunkiausios šį sezoną. Pusfinalyje „Žalgiris“ susikibs su Pirėjo „Olympiakos“, o paskui – matysime.
Ech, jeigu „Žalgiris“ abejas rungtynes laimėtų! Daug norim? O kodėl nenorėti, kai turime tokią nepaprastą komandą, kuri iš kuklios Eurolygos debiutantės sugebėjo virsti net didžiausių pergalių verta jėga.
Sako, „Efes Pilsen“ metų biudžetas – net 15 mln. dolerių, o „Žalgirio“ – apie 20 mln. litų. Miunchene „Žalgiris“ šiuo atžvilgiu irgi nepirmaus. Bet, ačiū Dievui, krepšinį ne pinigai žaidžia, o apvalus kamuolys, ir geriausiai jis klauso tų, kurie žaidžia ne tik rankomis, bet visa savo esybe. „Žalgiris“ šį sezoną iki šiol taip žaidė beveik visas rungtynes.
Paskutinę rašinių ciklo dalį skaitykite šįvakar portale lrytas.lt
