Prieš 20 metų didžiausios Kauno „Žalgirio“ pergalės Eurolygoje formulę sukūrė matematiko išsilavinimą turintis Jonas Kazlauskas. Antradienį šį trenerį Kauno klubas pagerbė „Žalgirio“ arenos palubėse pakabindamas simbolinius jo marškinėlius. Tačiau 1994-ųjų vasarą nedaug trūko, kad J.Kazlauskas būtų atsidūręs visai kitoje komandoje, o 1997 metų rudenį treneris darbą „Žalgiryje“ išsaugojo tik dėl Šabtajaus Kalmanovičiaus užsispyrimo.
1993-1994 metų sezone „Žalgirio“ krepšininkus pirmą kartą treniravo užsienietis – estas Jaakas Salumetsas. Jis buvo sudaręs vieno sezono sutartį, tačiau 1994-ųjų pavasarį žalgiriečiams tapus pirmaisiais LKL čempionais, abi pusės – ir Kauno klubo vadovai, ir J.Salumetsas – buvo linkę pratęsti bendradarbiavimą.
Vis dėlto viskas staiga apsivertė aukštyn kojomis, kai „Žalgiris“ gegužės viduryje sensacingai pralaimėjo „Profbasket“ lygos (trumpai rengto buvusių SSRS šalių turnyro) pusfinalio rungtynes Talino „Kalev“ komandai.
Kauniečiams šis pralaimėjimas kainavo tais laikais nemažus pinigus. „Profbasket“ čempionams buvo įteiktas 10 tūkst. dolerių piniginis prizas, vieta finale būtų užtikrinusi 5 tūkst. dolerių, o „Žalgiris“ užėmė tik trečiąją vietą ir tenkinosi 2 tūkst. dolerių.
J.Salumetsas, kuris tuo metu treniravo ir Estijos rinktinę, bet buvo smarkiai apsipykęs su gimtosios šalies krepšinio vadovais, labai jautriai reagavo į nesėkmę. Jis pažėrė priekaištų žaidėjams ir išrėžė: „Po tokių rungtynių praradau bet kokį norą dirbti su žalgiriečiais“.
„Žalgirio“ ir J.Salumetso derybos atsitrenkė į sieną, ir Kauno klubui teko dairytis kito trenerio.
Tuomečio „Žalgirio“ viceprezidento Vytauto Vaikšnoro favoritas 1994-ųjų pavasarį buvo J.Kazlauskas – buvęs Panevėžio „Lietkabelio“ (1970-1972 m.) ir Vilniaus „Statybos“ (1972-1985 m.) krepšininkas, aštuntajame dešimtmetyje prisidėjęs ir prie didžiausio sostinės komandos laimėjimo SSRS pirmenybėse (1979 m. „Statyba“ iškovojo bronzos medalius).
Nors baigęs žaidėjo karjerą J.Kazlauskas dingo iš plačiosios krepšinio visuomenės akiračio ir treniravo tik jaunuosius krepšininkus, su vyrų komandomis visai nedirbęs Lietuvos vaikinų rinktinės treneris domino ne vien „Žalgirį“.
Dar 1994-ųjų pavasarį LKL užkulisiuose sklido garsūs gandai, kad šį trenerį aktyviai kalbino Plungės „Olimpo“ vadovai. O gegužės viduryje per LKL surengtą spaudos konferenciją Plungės klubo viceprezidentas Vitas Klimas pranešė, kad „Olimpas“ susitarė su J.Kazlausku ir jis nuo 1994-ųjų rudens dirbs Žemaitijoje.
Vis dėlto V.Klimas paskubėjo. „Žalgiris“ pateikė J.Kazlauskui patrauklesnį pasiūlymą ir Lietuvos vaikinų rinktinės treneris atsidūrė LKL čempionų stovykloje.
Dirbdamas garsiausiame Lietuvos klube, o nuo 1997 metų pavasario eidamas ir Lietuvos rinktinės vyriausiojo trenerio pareigas, J.Kazlauskas visą laiką buvo po didinamuoju stiklu.
Sunkiausią laikotarpį treneris išgyveno 1997-ųjų rudenį, kai dėl J.Kazlausko ietis sukryžiavo tuometiniai „Žalgirio“ savininkai Mindaugas Plūkas ir Šabtajus Kalmanovičius. J.Kazlausko likimas ant plauko pakibo „Žalgiriui“ skaudžiai pralaimėjus dvejas Europos taurės grupės varžybų rungtynes „Zagreb“ klubui.
Lyg tyčia beveik tuo pačiu metu pasipainiojo J.Kazlausko treniruojamos rinktinės pralaimėjimas namie Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinei komandai (Europos čempionato atrankos turnyre), ir trenerį užgriuvo stipri kritikos lavina.
Iš visų pusių skambėjo nemažai balsų, raginusių J.Kazlauską trauktis ir iš „Žalgirio“, ir iš rinktinės trenerio pareigų.
1997-ųjų lapkričio viduryje, po antrojo pralaimėjimo Zagrebo komandai, J.Kazlauskas buvo padavęs atsistatydinimo prašymą, bet vienas „Žalgirio“ savininkų Š.Kalmanovičius pareiškė, jog visiškai pasitiki treneriu ir neketina su juo skirtis. Daugumos nuomonei nepritaręs Š.Kalmanovičius netgi pasiūlė J.Kazlauskui pratęsti sutartį dar vienam sezonui.
Š.Kalmanovičius apgynė trenerį ir dėl to nė trupučio nesigailėjo. Jau po kelių mėnesių – 1998 metų balandį – J.Kazlausko treniruojamas „Žalgiris“ iškovojo Europos taurę, o dar po metų tapo Eurolygos čempionu.
J.Kazlausko kelias po „Žalgirio“
J.Kazlauskas liko treniruoti Kauno komandą po pergalingo sezono, bet atsistatydino 2000 metais, kai „Žalgiris“ prarado LKL čempiono vardą.
2001 metais po fiasko Europos čempionate J.Kazlauskas pasitraukė ir iš Lietuvos rinktinės trenerio pareigų.
Vėliau J.Kazlauskas treniravo Vilniaus „Lietuvos rytą“ (2001-2004 m.), Pirėjo „Olympiakos“ (2004-2006 m.), Maskvos CSKA (2011-2012 m.) ir „Guandong Southern Tigers“ (2013-2014 ir 2017-2018 m.), su šiais klubais tapo Lietuvos, Rusijos ir Kinijos čempionu. Jis taip pat dirbo Kinijos ir Graikijos rinktinių treneriu.
2013-2016 metais J.Kazlauskas vėl treniravo Lietuvos rinktinę ir su ja iškovojo 2013 bei 2015 metų Europos pirmenybių sidabro medalius.
Pastarasis trenerio darbas buvo „Southern Tigers“ klube, tačiau 2018 metų pavasarį pasibaigus sutarčiai J.Kazlauskas nusprendė pailsėti nuo krepšinio.
